- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1592-11
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. nutarimu V. K. atžvilgiu administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį nutraukė, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas už tai, kad ji 2010 m. gegužės 10 d., apie 17 val. 50 min., Ukmergės gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Nissan Almera“, važiuodama atbuline eiga, kliudė iš stovėjimo vietos išvažiuojantį automobilį „Nissan Primera“, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 119 punktą. Teismas nustatė, kad šio eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nurodė, jog V. K. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, nurodydama, jog jai besiparkuojant atbuline važiavimo eiga į vietą, iš šalia esančios parkavimosi vietos išvažinėjo automobilis ir stuktelėjo į jos automobilio kampą, kurio vairuotoja V. G. iš karto prisipažino, kad tai jos kaltė, tačiau po to pavaikščiojusi ir kažkam paskambinusi pasakė, kad ji nekalta, vėliau ši vairuotoja iš įvykio vietos pavažiavo, kad praleisti kitus automobilius, po to pastatė automobilį į buvusią parkavimosi vietą. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip automobiliu „Nissan Almera“ aikštelėje važiuoja V. K., išvažiuoja iš parkavimo vietos ir važiuoja atbuline eiga (eismas dvipusis) tam, kad parkuotis į to automobilio vietą, o tuo metu iš kitos parkavimo vietos atbuline eiga pajuda V. G. vairuojamas automobilis „Nissan Primera“ ir kirtęs kelio juostą susiduria su V. K. vairuojamu automobiliu. Konstatavo, jog KET 119 punkte nurodyta, kad vairuotojas važiuodamas atbulas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nagrinėjamu atveju V. K. automobilį vairavo atbuline eiga dvipusio eismo savo juostoje (dvi kelio juostos), važiuojančio į priekį (artėjančio) jos judėjimo juostoje automobilio nebuvo, dėl to ir minėtas KET reikalavimas nepažeistas, todėl spręstina, kad V. K. nepažeidė jai inkriminuojamo KET 119 punkto reikalavimo, jos veiksmuose nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
II.
V. G., nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 30 – 31), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo V. K. būtų pripažinta kalta padariusi 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, nors ir pakvietė ją, kaip „Nissan Primera“ vairuotoją, į V. K. atžvilgiu iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, tačiau nepripažino jos nukentėjusia ir neišaiškino jos teisių. Pažymi, jog jai, kaip nukentėjusiai, teismas nepranešė apie 2010 m. birželio 22 d. V. K. atžvilgiu priimtą nutarimą, apie kurį ji sužinojo atsitiktinai atvykusi į apylinkės teisme vykstantį savo bylos nagrinėjimą. Mano, jog teismas tokiais savo veiksmais pažeidė ATPK 273 ir 288 straipsnių reikalavimus. Teigia, jog teismas neteisingai išaiškino, jog nagrinėjamu atveju V. K. judėjo atbuline eiga dvipusėje eismo juostoje. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykis įvyko ne gatvės važiuojamoje dalyje, o parduotuvės „BIG“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kur eismo juostų nėra, taip pat nėra šias juostas nurodančių ženklų. Mano, jog net jeigu ir būtų pripažinta, kad minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo dvipusis eismas, tai iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad V. K. automobilis judėjo atbulas prieš eismo judėjimo kryptį, nes ten judėjimo kryptis yra pažymėta rodyklėmis. Teigia, jog būtent šie V. K. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Pažymi, jog pradėjusi judėti ji negalėjo stebėti, kas važiuoja už jos automobilio galinės dalies. Priduria, jog jei V. K. būtų judėjusi priekiu, ji būtų mačiusi jos manevrą ir būtų išvengusi susidūrimo. Pažymi, jog nesutinka su tuo teismo argumentu, jog prieš V. K. automobilį važiuojančio į priekį (artėjančio) automobilio nebuvo, todėl ir nebuvo pažeistas KET 119 punkto reikalavimas. Atkreipia dėmesį, jog KET 119 punkte nėra nurodyta jokių išlygų apie kliūtis judėjimo atbuline eiga metu, o kategoriškai nurodoma, jog vairuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Atsiliepimas
V. K. atsiliepimu į V. G. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog apeliacinis skundas nėra pagrįstas, nes teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi objektyviais įrodymais – vaizdo įrašu, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu dalyvaujant V. G.. Teigia, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ji automobilį vairavo atbuline eiga dvipusio eismo juostoje, o važiuojančio į priekį jos judėjimo juostoje automobilio nebuvo, todėl nebuvo pažeistas ir KET 119 punkto reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. K. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nenustačius jos veikoje pažeidimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nukentėjusioji V. G. tokį teismo nutarimą ginčija, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį nutarimą, pažeidė procesinės teisės normas bei nepagrįstai konstatavo, jog V. K. savo veiksmais nepažeidė KET 119 punkto ir tuo nepadarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.
Teisėjų kolegija su tokiais V. G. teiginiais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog ji į V. K. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą buvo pasirašytinai kviesta (b. l. 21), teismo posėdyje dalyvavo, kur galėjo išsakyti savo poziciją ir teikti paaiškinimus. Pridurtina, jog nors byloje ir nėra duomenų, kad teismo nutarimo nuorašas V. G. buvo išsiųstas, apie tai, kad V. K. byloje nutarimas bus paskelbtas 2010 m. birželio 22 d. teisėja pranešė tame pačiame teismo posėdyje (b. l. 23), todėl ši aplinkybė apeliantei buvo žinoma. Atsižvelgus į tai, konstatuoti, jog V. G. negalėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis, o teismas savo veiksmais pažeidė ATPK 273 straipsnio reikalavimus, būtų nepagrįsta. Todėl V. G. nurodoma aplinkybė apie nutarimo nuorašo negavimą nėra pakankamas pagrindas nutarimui panaikinti.
Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui abejonių dėl abiems automobiliams padaryto žalos fakto nekyla, tačiau byloje yra keliamas klausimas, ar V. K. padarė jai inkriminuotą KET 119 punkto pažeidimą, kuris sąlygojo minėtą eismo įvykį.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam vertinimui, jog V. K. nepadarė KET 119 punkto, kuris nurodo, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, pažeidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju važiuojančio į priekį (artėjančio) automobilio nebuvo, todėl ir nepažeistas KET 119 punkto reikalavimas, ir jo nurodytų motyvų nebekartoja. Tuo tarpu V. G. teiginiai, jog jei V. K. būtų judėjusi automobilio priekiu, ji būtų mačiusi jos manevrą ir būtų išvengusi susidūrimo, tėra jos pasvarstymai, nedarantys įtakos fakto, ar V. K. pažeidė KET 119 punkto reikalavimus, nustatymui. Akcentuotina ir tai, jog V. G. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl eismo įvykio visiškai pripažino (b. l. 23), todėl vėlesnius jo apeliaciniame skunde nurodomus motyvus, kad dėl nagrinėjamo įvykio kalta vis dėlto yra V. K., teisėjų kolegija vertina kritiškai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.