- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-1537-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03184-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (atsakovės vardas ir pavardė) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-17147-615/2023 pagal atsakovės (atsakovės vardas ir pavardė) pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7920-615/2023 peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7920-615/2023, kuriuo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus reikalavimus tenkino visiškai ir priteisė jam iš atsakovės (atsakovės vardas ir pavardė) 1 229,61 Eur dydžio žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 23 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, kadangi ji neturi pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą dėl A. M. išmokėtos 1 229,61 Eur ligos išmokos. Pažymėjo, kad nors Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad atsakovės sūnus (atsakovės vaiko vardas ir pavardė) 2022 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) būdamas nepakaltinamas, agresyviai nusiteikęs aplinkinių asmenų atžvilgiu ir keldamas realų pavojų sau bei aplinkiniams asmenims, nevykdė (duomenys neskelbtini) patrulio A. M. teisėtų reikalavimų ir panaudojo smurtą šio pareigūno atžvilgiu – sudavė jam du smūgius į veido sritį, atsakovės įsitikinimu, sūnus buvo veiksnus, tačiau tuo metu buvo tokios sutrikusios (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės dėl ligos, kurios kodas (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 1 dalimi, negali būti atsakingas už žalą. Atsakovė pabrėžė, kad jos sūnaus (atsakovės vaiko vardas ir pavardė) sveikatos būklė pradėjo nežymiai blogėti tik nuo 18 metų amžiaus, ir, nors jis buvo gydomas ambulatoriškai, tačiau jo būklė buvo pakankamai gera, dėl to nebuvo jokio pagrindo pripažinti jį neveiksniu. Juolab, kad nukentėjusiam pareigūnui buvo padaryti mažesni sužalojimai, nei teigia ieškovas, dėl ko šio pareigūno nedarbingumo laikotarpis buvo nepagrįstai ilgas.
3. Ieškovas pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismo priimtas sprendimas už akių yra pagrįstas ir teisėtas, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę, o atsakovė nenurodė ir kartu su prašymu nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino atsakovės (atsakovės vardas ir pavardė) pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas tokį sprendimą priėmė nenustatęs nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios aplinkybės, t. y., nei to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nei to, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
6. Anot teismo, kadangi atsakovei teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti teisės aktų nustatyta tvarka per EPP į jos paskyrą 2023 m. kovo 21 d. 16:50 val., atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymas pratęsti paskirtą terminą nebuvo gautas, ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovė per teismo paskirtą terminą nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, todėl priimti sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tik teismo teisė, bet ir teismo procesinė pareiga.
Šalies argumentai
7. Teismo vertinimu, atsakovė pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nenurodė ir į civilinę bylą kartu su paminėtu prašymu nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, kad atsakovė žinojo apie sūnaus (atsakovės vaiko vardas ir pavardė) (duomenys neskelbtini) ligą bei apie tai, kad sūnus elgiasi neprognozuojamai. Todėl, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi, atsakovė privalėjo pasirūpinti, kad (atsakovės vaiko vardas ir pavardė) teisme būtų iškelta civilinė byla dėl jo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, kurios nagrinėjimo metu, paskyrus ir atlikus ekspertizę, būtų nustatyta objektyvi, o ne esanti/buvusi pačios atsakovės subjektyviu vertinimu, (atsakovės vaiko vardas ir pavardė) (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė. Kadangi atsakovė to nepadarė, atsakovei kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 4 dalį už sūnaus padarytą žalą, t. y. tenka pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą, kurią sudaro A. M. priskaičiuota ligos išmoka. Anot teismo, atsakovės nurodomas aplinkybes, kad, neva, jos sūnaus (atsakovės vaiko vardas ir pavardė) sveikatos būklė pradėjo nežymiai blogėti tiktai nuo 18 metų amžiaus, nors jis buvo gydomas ambulatoriškai, tačiau jo būklė buvo gera, dėl to nebuvo jokio pagrindo pripažinti (atsakovės vaiko vardas ir pavardė) neveiksniu, ką atsakovė ir įrodinėja kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei vėliau pateiktais dokumentais ir fotonuotraukomis, visiškai paneigia baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga bei įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau nustatytos aplinkybės, kurių įrodinėti papildomai ieškovui nereikia. Tuo tarpu atsakovės subjektyvaus pobūdžio pasvarstymus ir samprotavimus, kad nukentėjusiam pareigūnui neva buvo padaryti mažesni sužalojimai, nei teigia ieškovas ir šio pareigūno nedarbingumo laikotarpis neva buvo nepagrįstai ilgas, paneigia ieškovo kartu su ieškiniu pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas įvertino 2023 m. balandžio 6 d. sprendime už akių. Teismas atkreipė dėmesį, kad jokių paminėtus subjektyvius savo pasvarstymus ir samprotavimus, dėl nukentėjusiam pareigūnui padarytų sužalojimų dydžio, pagrindžiančių įrodymų, atsakovė nenurodė ir teismui nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė (atsakovės vardas ir pavardė) Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti sprendimą už akių. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių, nes faktiškai ir realiai atsakovė nebuvo informuota apie jos atžvilgiu užvestą civilinę bylą ir jos pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teismas, išsiuntęs procesinius dokumentus atsakovei per EPP, nors ir matydamas, kad atsakovė per visą nustatytą terminą atsiliepimui pateikti nebuvo prisijungusi prie savo paskyros, bei žinodamas, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teisme būna itin dažnai, formaliai preziumavo, kad atsakovė nesidomėjo bylos eiga;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai, atsakovė kartu su pareiškimu pateikė pažymas apie sūnaus mokimąsi, akademines atostogas, medicinos dokumentų išrašą, sveikatos patikrinimo pažymą, fotonuotraukas. Atsakovė taip pat nurodė, kad iki 2022 m. sausio 29 d. įvykio ji neturėjo jokio pagrindo inicijuoti sūnaus pripažinimo neveiksniu procedūras, nepaisant to, kad jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Atsakovė akcentuoja, kad jos sūnus sugebėjo pasirūpinti savimi namuose ir bendruomenėje, sugebėjo lankyti paskaitas, dalyvauti mokymosi procese, todėl, kreipdamasi dėl jo neveiksnumo, ji tik būtų susigadinusi artimą ryšį su sūnumi. Be to, nors teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja atsakovės subjektyvų vertinimą apie sūnaus sveikatos būklę iki 2022 m. sausio 29 d., tačiau, anot atsakovės, pats teismas neturi specialių žinių ir negali atlikti (duomenys neskelbtini) būklės vertinimo bei konstatuoti, kad atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. Apeliantė buvo tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka informuota apie jos atžvilgiu pradėtą procesą ir priimtą sprendimą. Atsakovės neveikimas, nesinaudojimas savo paskyra LITEKO VEP posistemyje nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė buvo neinformuota apie nagrinėjamą bylą ir priimtą teismo sprendimą už akių. Atsakovė, būdama profesionalia teisininke ir turėdama aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jos paskyrą. Dėl to atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nesinaudojo LITEKO VEP, nepatvirtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai jai neįteikti ar įteikti netinkamai. Be to, procesinių dokumentų, esančių LITEKO VEP paskyroje, netikrinimas sukelia byloje dalyvaujančiam asmeniui tokius pačius padarinius, kaip ir procesinių dokumentų neatsiėmimas pašto skyriuje;
2.2. Apeliantė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, o atskirąjį skundą grindė deklaratyviais teiginiais ir subjektyvia nuomone. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, žinodama apie sūnaus (duomenys neskelbtini) ligą, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi, privalėjo pasirūpinti, kad jos sūnui teisme būtų iškelta civilinė byla dėl jo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, kurios nagrinėjimo metu, paskyrus ir atlikus ekspertizę, būtų nustatyta objektyvi, o ne esanti / buvusi pačios atsakovės subjektyviu vertinimu, (atsakovės vaiko vardas ir pavardė) (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė. Kadangi atsakovė to nepadarė, jai kyla atsakomybė pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį už sūnaus padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę ir pareigą priimti sprendimą už akių, o atsakovės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė tvirtina, kad jai apie jos atžvilgiu užvestą civilinę bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą nebuvo žinoma, todėl ji negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir apginti savo teises teisme dėl jai pareikšto ieškinio. Atsakovės įsitikinimu, jos į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ji iki 2022 m. sausio 29 d. įvykio turėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, todėl jai nekyla ir atsakomybė pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį už sūnaus padarytą žalą.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei buvo išsiųsti 2023 m. kovo 21 d. 16.50 val. per EPP ir laikomi įteiktais 2023 m. kovo 22 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Apeliantė atsiliepimą į bylą turėjo pateikti iki 2023 m. balandžio 5 d. 24.00 val. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį visiškai, ir tą pačią dieną per EPP jį išsiuntė šalims; sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. balandžio 27 d. Teismas 2023 m. gegužės 9 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą, o 2023 m. gegužės 12 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimui už akių peržiūrėjimo pateikti.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovei, turinčiai EPP paskyrą ir nepateikusiai prašymo pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinybės peržiūrėti sprendimą už akių, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nenurodė ir į civilinę bylą kartu su prašymu nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė iš atsakovės 1 229,61 Eur žalą, konstatavęs, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad jos sūnus (atsakovės vaiko vardas ir pavardė) būdamas nepakaltinamas, 2022 m. sausio 29 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. Anot teismo, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji, žinodama apie sūnaus (duomenys neskelbtini) ligą, nepasirūpino, jog jis būtų pripažintas neveiksniu.
15. Atsakovė tvirtina, kad jos sūnus iki 2022 m. sausio 29 d. įvykio sugebėjo pasirūpinti savimi namuose ir bendruomenėje, sugebėjo lankyti paskaitas, dalyvauti mokymosi procese, bendrauti su mokslo draugais, dėstytojais, kartu su šeima 2021 m. gruodį šventė šv. Kalėdas, o 2022 m. sausio (duomenys neskelbtini) d. – kaimo turizmo sodyboje su draugais šventė savo gimtadienį. Atsakovė akcentuoja, kad, nepaisant sūnui diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, vaistų pagalba jis gyveno pilnavertį gyvenimą. Be to, net ir gydymosi įstaigose jis buvo gydomas tik labai trumpai, kas įrodo, kad gydymo įstaigos nematė būtinybės ilgai tęsti gydymą stacionare. Todėl atsakovė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo kreiptis į teismą 2021 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį, 2022 m. sausio 1–29 d. dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu, atitinkamai jai nekyla atsakomybė pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį už sūnaus padarytą žalą. Atsakovės įsitikinimu, šios aplinkybės turi reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jas būtina įvertinti ir visus šalių prieštaravimus pašalinti iš esmės nagrinėjant šalių nurodytas aplinkybes bei argumentus.
16. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019). Juolab, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą. Negana to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nors atsakovė, išties, nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, vis dėlto, netenkindamas atsakovės pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Teismo vertinimu, visos byloje iškilusios abejonės dėl priteistos žalos pagrįstumo turi būti pašalintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės (atsakovės vardas ir pavardė) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių panaikinti, civilinės bylos Nr. e2-7920-615/2023 nagrinėjimą iš esmės atnaujinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.