Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovui E. P., atsakovo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje du ieškinius atsakovui E. P., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. Š., UAB „Viliurta“, dėl išmokėtų sumų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad abiejuose ieškiniuose yra padarytą techninė klaida, t.y. neteisingai nurodytas Vokietijoje sugadinto automobilio pavadinimas, vietoje automobilio DODGE, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turi būti nurodyta DAIMLER CHRYSLER, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šio autoįvykio metu nebuvo sužaloti žmonės. Antru ieškiniu reiškiamas papildomas reikalavimas, gavus papildomos medžiagos dėl išmokų sumokėjimo, susijusių su nagrinėjamu autoįvykiu. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad sudarant Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 3267259 atsakovas patvirtino, kad sutartyje nurodyta transporto priemonė bus naudojama tik vietiniams pervežimams ir nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų (Sutarties 10, 12 p.). Atsakovas siekė kuo pigiau apsidrausti ir pasinaudoti įmokos nuolaida. Atsakovas taip pat nurodė ir parašu patvirtino, kad padidėjus draudimo rizikai, t.y. vykstant už Lietuvos ribų, atsakovas (draudėjas) įsipareigojo sumokėti papildomą draudimo įmoką (sutarties 11 p.) Tačiau, pažeisdamas sutartį, atsakovas savo rizika išvyko už Lietuvos ribų ir nesumokėjo papildomos įmokos, tokiu būdu prisiėmė visą susijusią riziką.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Š. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais (T.1; b.l. 127,128).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-04-11 ieškovas apdraudė automobilio MAN 8.223, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (T.1; b.l .38). Automobilis MAN 8.223, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viešajame registre įregistruotos atsakovo vardu (T.1; b.l.77). 2011 m. balandžio 12 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 148,00 Lt dydžio įmoką (T.1; b.l.39). 2011 m. gegužės 16 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis DAIMLER CHRYSLER, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (T.1; b.l. 45-54). Šio įvykio kaltininkas pripažintas trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Š., kuris vairavo atsakovui E. P. priklausantį automobilį MAN 8.223, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (T.1; b. l. 45, 46, 52, 53). Ieškovas išmokėjo bendrai 29679,48 Lt už autoįvykio metu apgadintą automobilį DAIMLER CHRYSLER, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas pateikė ieškovui pranešimą apie eismo įvykį įvykusį užsienyje (T.1; b.l.28, 29). Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria reikalavo atsakovą sumokėti 50 % ieškovo patirtų nuostolių dėl Vokietijoje įvykusio autoįvykio (T.1: b.l.26).

Dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovo 13344,63 Lt ir 1495,11 Lt

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009).

Be to, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009). Įstatyme nustatyta išimtis (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnis), suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, nepaneigia civilinės atsakomybės draudimo tikslų. Ši išimtis paremta draudėjo neteisėtais veiksmais, kurie panaikina jo interesų draudimo apsaugą.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovui sudarant Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 3267259, atsakovas šioje sutartyje patvirtino, kad sutartyje nurodyta transporto priemonė bus naudojama tik vietiniams pervežimams ir nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų. Atsakovas minėtoje sutartyje taip pat patvirtino, kad padidėjus draudimo rizikai, t.y. vykstant už Lietuvos ribų, atsakovas (draudėjas) įsipareigojo informuoti ieškovą (draudiką) apie tai ir sumokėti papildomą draudimo įmoką (sutarties 11 p.) Atsakovas perdavė jam priklausantį automobilį MAN 8.223, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Viliurta“, o šis - savo darbuotojui - trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. Š. (T.1; b.l. 88). Atsakovui priklausančiu automobiliu MAN 8.223, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Viliurta“ krovinius gabeno už Lietuvos Respublikos ribų, kur ir įvyko eismo įvykis ir kurio metu buvo apgadintas automobilis DAIMLER CHRYSLER, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas, perduodamas jam priklausantį automobilį trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Viliurta“ nesiaiškino su šiuo asmeniu, ar atsakovo automobiliu UAB „Viliurta“ gabens krovinius už Lietuvos respublikos ribų, kitaip nedraudė išnuomotu automobiliu vykti už Lietuvos ribų. Dėl šios priežasties atsakovas pripažintinas kaltu dėl nuostolių susidarymo. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis).

Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens patirtos žalos visiško atlyginimo principas turi pirmenybę ir tais atvejais, kai draudėjas draudikui sudarant sutartį suteikė ne visą būtiną informaciją sutarčiai sudaryti.

Atsakovas neparnešė ieškovui, kad atsakovui priklausančiu automobiliu kroviniai bus gabenami ir už Lietuvos Respublikos ribų. Šioje virtoje derėtų pasakyti, kad ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Viliurta“ Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. 12 3267259 matydamas išlygą, kad transporto priemonė bus naudojama tik vietiniams pervežimams ir nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, nepaisė šio sutarties reikalavimo.

Šioje byloje ieškovas prašo priteisti 50% draudiminės išmokos sumokėtos nukentėjusiajam asmeniui, t.y. 13344,63 (išmokėta draudiminė išmokos 26689,25 Lt) ir 1495,11 Lt (išmokėta draudiminė išmokos 2990,23 Lt).

Teismas sutinka su ieškovo prašomos priteisti žalos dydžiu - 50 %. Atsakovas savo rizika Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje patvirtino, kad sutartyje nurodyta transporto priemonė bus naudojama tik vietiniams pervežimams ir nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, sumokėjo 148,00 Lt draudimo įmoką. Kai tuo tarpu, draudimo įmokos dydis, transporto priemonę naudojant ir už Lietuvos Respublikos ribų, būtų 950,00 Lt (T.1; b.l.152). Kitaip tariant, atsakovas gavo draudiminę apsaugą 6,5 kartus viršijančią riziką, kurią dėl atsakovo kaltės prisiėmė ieškovas. Dėl atsakovo informacijos neatkleidimo ieškovui, sudarant draudimo sutartį, ieškovas patyrė nuostolių, todėl privalo juos atlyginti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus bei remiantis eismo įvykio metu galiojusiomis teisės normomis, darytina išvada, kad ieškovo regreso teisė į žalos padariusį asmenį yra teisiškai pagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo bendrą 14839,74 Lt žalos atlyginimą yra visiškai tenkintinas.

Dėl palūkanų priteisimo

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, t.y. 471,00 Lt žyminio mokesčio, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos ieškovui iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovui BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje bendrai 14839,74 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13344,63 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1495,11 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445,00 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.