Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims A. R. ir A. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 straipsnio pagrindu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. R. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo tikslu. Tiek savo pareiškime, tiek posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis su V. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotieji asmenys A. R. ir A. R. yra jo vaikai. Gyvenant santuokoje A. R. ir V. R. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas V. R. vardu. Šiame bute iki pat savo mirties gyveno V. R. motina, jis su savo sutuoktine gyvena (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas gyvena iki šiol. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė V. R., dėl palikimo priėmimo pas notarą po sutuoktinės mirties nei jis, nei vaikai nesikreipė dėl teisinio neišprusimo. V. R. bute dar kurį laiką gyveno sutuoktinės mama, jai mirus bute niekas negyvena. Pareiškėjas nurodė, kad jis rūpinasi po sutuoktinės mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, moka mokesčius, jį remontuoja, prižiūri.

3. Suinteresuotasis asmuo A. R. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimo byloje nėra pateikęs.

Motyvuojamoji dalis

4. Pareiškimas tenkinamas.

5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. R. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėja V. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja turi sūnus – A. R. ir A. R. (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po V. R. mirties liko turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas byloje pateikė duomenis, kad jis mokėjo buto mokesčius, t. y. po sutuoktinės mirties likusį turtą prižiūrėjo, po sutuoktinės mirties perėmė jos asmeninius daiktus. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos vardu nėra įregistruotų testamentų.

8. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėjas rūpinasi po sutuoktinės V. R. mirties likusiu turtu, jį prižiūri kaip savo, jis yra perėmęs sutuoktinės asmeninius daiktus. Suinteresuotieji asmenys – palikėjos vaikai pareiškimui neprieštarauja. Minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. R. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinės V. R. mirties atsiradusį palikimą.

10. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios V. R. palikimo sudėties.

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. R. pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.