Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.7; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

2023 m. rugsėjo 12 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000 m. birželio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2001 m. kovo 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Bausmė subendrinta su 2000 m. birželio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko 2002 m. birželio 21 d.; 3) 2003 m. gruodžio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Bausmę atliko 2004 m. gegužės 21 d.; 4) 2005 m. balandžio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 5) 2005 m. spalio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Bausmė subendrinta su 2005 m. balandžio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 6) 2006 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 14 metų. Bausmė subendrinta su 2005 m. spalio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, pripažintas pavojingu recidyvistu; 7) 2015 m. gruodžio 9 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atrėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta 6 metų 3 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko 2022 m. kovo 29 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. 2023 m. kovo 14 d., apie 00:30 val. šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilių girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sugyventinės R. N. kartu gyvenančia dukra A. B. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į kairę veido pusę, vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į dešinę ranką, po ko rankomis suėmė A. B. už kaklo ir tokiu būdu bandė pastarąją pargriauti, o A. B. iš jo ištrūkus ir apsisukus, jis vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į nugarą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą.

2. Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė prisipažįstantis. Paaiškino, kad neatsimena visų tų įvykių detalių. Paaiškino, kad jeigu mergaitė pasakė, vadinasi, kad taip ir buvo. Parodė, kad su nukentėjusiosios motina negyvena, ji jam (kaltinamajam) nėra sugyventinė, vienoje patalpoje negyvena. Paaiškino, kad kai turi galimybę, atvažiuoja čia, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). Patikslino, kad viską pripažįsta. Neprisimena, bet kai atvyko, nežino kokia proga buvo, padaugino. Jis (kaltinamasis), nukentėjusiosios brolis ir R.. R. jos (nukentėjusiosios) mama. R. sūnui epilepsijos priepuolis buvo. Nežinojo, kad jis epilepsija sirgo. A. jam padėjo, iškvietė greitąją. Pasakojo jam (kaltinamajam) viską, kaip buvo. Pasiėmė daiktus ir išvažiavo. Parodė, kad atsiprašė A.. Tuo metu kaip viskas vyko, M. buvo epilepsijos priepuolis, chaosas namuose, visi išgėrę. Atvažiavo greitoji, juos varė iš to kambario, nes jau buvo neadekvatūs, trukdė medikams. Dėl ko tas konfliktas kilo, niekas neatsimena. Paaiškino blogai savo poelgį vertinantis. Dabar stovi darbo biržoje. Toliau su R. bendrauja.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

5. Kaltinamasis R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą. Jam yra aiškios jo kaip įtariamojo teisės, jam gynėjas nereikalingas. Jis nėra įrašytas į gydytojo psichiatro įskaitą, jam su protu viskas yra tvarkoje. Jis yra A. B. mamos R. N. kaip ir sugyventinis. Jis dažnai lankosi R. priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuoj bus metai kaip jis draugauja su A. mama. Jis pats šiaip gyvena (duomenys neskelbtini). Ten yra jo tėvų butas, jis su tėvais kartu gyvena. Jis pas R., t. y. A. mamą, atvyksta gal kokį kartą į mėnesį ir ten būna kokią 1-2 savaites. Būna kartais išgeria būdamas pas R.. Vakar ypač išgėrė. Vartojo brendį, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai visų įvykio smulkmenų jis nepamena. Jis tik pamena, kad vakaro metu pasidarė bloga A. broliui M., jį ištiko priepuolis. Atsimena, kad A. su mama lyg tais gaivino tą brolį, kvietė greitąją. Tada atsimena, kad A. pradėjo kažko „psichuoti“. Tiksliai nepamena, dėl ko įvyko konfliktas su ja. Jis apskritai tuo metu buvo labai girtas. Jis dėl girtumo nepamena, kad būtų mušęs A., tačiau sutinka, kad tikrai galėjo ją mušti jos nurodytu būdu. Sutinka su viskuo, ką A. nurodė. Paprasčiausiai A. elgiasi nepagarbiai su vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriuos ji turi gerbti, kas jam nepatiko, o ir galiausiai juk durniui kelią geriau duoti, nei su juo veltis į konfliktus. Galbūt dėl to tarp jų ir įvyko konfliktas, nežino. Kaip jau minėjo, jis nors ir nepamena, tačiau sutinka, kad mušė A., kaip parašyta jam įteiktame įtarime. Jis labai gailisi dėl šio įvykio. Jis atsiprašys A. dėl tokio savo elgesio. Jis nori tvarkytis gyvenimą. Jis žino, kad gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo iškeldinimo iš A. namų, tačiau jis tuose namuose negyvena. Jis tik tuose namuose apsilanko kartas nuo karto, kadangi padraugauja su A. mama. Šiaip jis turi savo namus, kurių adresą nurodė anksčiau, ten ir grįš paleistas iš areštinės. Pažada, kol vyks ikiteisminis tyrimas, nesirodyti A. namuose (1 t., b. l. 94-97). Papildomos įtariamojo apklausos metu R. J. parodė, kad sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą. Atsimena savo ankstesnius parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina ir jų laikosi, daugiau neturi, ko pridurti. Jis yra informuotas, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi ieškinį dėl A. apžiūros, tačiau šiai dienai neturi pinigų atlyginti tos žalos. Pažada šią žalą atlyginti vėliau, gavęs pinigų, atlyginimo kvitą pateiks teisme. Jam yra išaiškinta, kad ši byla bus užbaigta perduodant ją į teismą kaltinamuoju aktu. Jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino, ten dirba, tačiau su juo visada galima susisiekti asmens duomenų pažymoje nurodytu ir el. paštu. Jis sutinka, kad kaltinamasis aktas jam būtų persiųstas jo nurodytu telefonu ir el. paštu. Taip pat sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Gailisi, kad smurtavo prieš A., čia kvailystė, kurią padarė pergėręs. Jis A. atsiprašė dėl tokio savo elgesio. Daugiau neturi, ko pridurti (1 t., b. l. 106-109).

6. Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su savo broliu M. B., motina R. N. bei kartu gyvena motinos sugyventinis R. J.. Kartas nuo karto ir mama, ir R. išgeria. Kai R. būna girtas, jis tampa agresyvus ir keikia visus įvairiais žodžiais, kabinėjasi. Anksčiau jis niekada prieš ją nėra smurtavęs, tik iškeikęs visokiais žodžiais. Visą vakarą namuose mama, jos sugyventinis ir jos brolis girtavo. Broliui nuo gėrimo pasidarė bloga, nualpo, buvo epilepsijos priepuolis. Ji buvo blaivi, nes alkoholio visai nevartoja ir paskambino 112. Jai telefonu pasakė, kad atvyksta greitoji pagalba ir pasakė, kad ji nušluostytų broliui nuo burnos putas. Ji nuėjo į kambarį paimti rankšluosčio. Kai tik įėjo į kambarį, ten buvęs R. pradėjo ją keikti visokiais žodžiais ir dar pasakė, kad ji numirtų. Ji jam atsakė, kad jai jis neįdomus ir jai svarbesnis yra brolis. Tuomet R. puolė prie jos ir vieną kartą kumščiu trenkė į veido kairę pusę, po to jis jai vėl norėjo trenkti į veidą, bet ji užsidengė ranka ir trenkė į dešinę ranką. Tuomet jis griebė ją už kaklo ir pradėjo stumti norėdamas pargriauti, bet ji iš jo ištrūko ir apsisukusi atsirėmė į pečiuką. Tuomet jis jai kumščiu labai stipriai trenkė į nugarą. Ji pabėgo į kitą kambarį ir paskambino 112, pranešė apie tai, kas nutiko. Jis pamatęs, kad skambina į policiją, prie jos daugiau nebelindo. Dėl tokių jo suduotų smūgių jai labai skaudėjo, o ypač nugarą, nes jai yra stuburo išvarža. Atvykę policijos pareigūnai R. išsivedė (1 t., b. l. 2). Papildomos apklausos metu A. B. parodė, kad žino, jog buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Atsimena savo parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina ir jų laikosi. Gali papildomai paaiškinti, kad tą dieną, t. y. kai ją prieš savaitę sumušė mamos draugas R., ji tuo metu matyt iš didelio streso nejautė didelio skausmo po suduotų smūgių į veidą, dešinę ranką ir nugarą, todėl atsisakė medikų pagalbos, nors pareigūnai jai tikrai siūlė. Ji iš pareigūnų gavo užduotį, t. y. dokumentus, su kuriais galėjo vykti pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai, tačiau ji net neskaitė, kas ten parašyta, tiesiog grįžusi namo numetė tą lapą ir viskas. Nori pasakyti, kad praėjus dienai po šio įvykio, jai labai pradėjo skaudėti veido kairę pusę, į kurią R. kumščiu buvo sudavęs. Toks jausmas buvo, kad žandikaulis buvo lūžęs, dantų sukąsti negalėjo, valgyti su ta puse negalėjo, gėrė vaistus nuo skausmo. Ji tada praėjusį ketvirtadienį, t. y. 2023 m. kovo 16 d., nuvažiavo į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, kur jai gydytojai nustatė stiprų kairės pusės veido sumušimą. Jai lyg šiol maudžia tą vietą. Ji medikams neparodė savo dešinės rankos ir nugaros, nenurodė, kad jai buvo suduota ir į tas vietas, skundėsi tik kairės veido pusės skausmu. Ji medicinos išrašų iš gydytojų nepasiėmė, tiesiog pamiršo, todėl pateikti negali. Nori pridurti tik kad jai yra nugaros išvarža, už tai ją taip pat lydi nugaros skausmai, skaudėjo po R. suduoto smūgio į nugarą. Taip pat nori pridurti, kad jos mama tą vakarą buvo nors ir girta, bet ji pati atitraukė R. nuo jos, kai R. prieš ją smurtavo. Ji žino, kad turėjo šiandien kartu atvykti apklausai su savo mama R. ir broliu M., tačiau atvyko tik su mama, kadangi brolis M. serga. O ir šiaip juk jis nieko nepasakys, nes jam tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp jos ir R., buvo epilepsijos priepuolis. Ji net su M. kalbėjo po šio įvykio, tai jis tikrai nieko nepamena. Jai yra išaiškinta, kad ji kaip nukentėjusioji šioje byloje turi teisę reikšti civilinį ieškinį, tačiau ji jo atsisako, nereikš jokio ieškinio. R. jai parašė sms žinutę, kad jos atsiprašo, tačiau ji jam už tokį elgesį neatleis. Daugiau neturi, ko pridurti (1 t., b. l. 11-14).

7. Liudytoja R. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. B. mama ir R. J. sugyventinė. Ji žino, kad turi teisę neduodi parodymų prieš R., tačiau sutinka duoti parodymus. Ji gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su ja gyvena jos abu vaikai A. ir M. B.. Šiaip jos sugyventinis R. gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), kadangi jo tėvams reikalinga priežiūra, tačiau jis kokias dvi savaites per mėnesį gyvena jos namuose, jie abu gyvena šeimyninį gyvenimą, tarp jų yra labai rimti santykiai. R. yra geras žmogus, yra geros širdies, rūpinasi savo tėvais, jai padeda finansiškai, taip pat padeda ir buityje. Tuo tarpu A. gali apibūdinti kaip gerą mergaitę, tačiau labai karšto būdo, ji labai greitai užsiplieskia ir šoka į akis. Ji dukrą taip pat labai myli. Ji pamena, kad kovo 13 dieną, pirmadienį, vakaro metu ji girtavo kartu su R. ir sūnumi M. pas jų kūmą. Tada grįžo į namus. Namuose buvo A., ji buvo blaivi. Atsimena, kad vienu metu jos sūnui M. prasidėjo epilepsijos priepuolis. Tada A. puolė gelbėti brolį, t. y. bandė jį gaivinti, valė putas nuo jo burnos, kad jis neužspringtų. Ji tuo metu buvo neblaivi, todėl jai susirodė, kad A. nori uždusinti jos sūnų, taip tiesiog girtai susirodė ir tiek. Tada ji suėmė A. už plaukų, kai ji valė broliui seiles, o ji su keiksmažodžiais ją atstūmė nuo savęs. Matyt dėl to R. įpyko, kad A. taip nepagarbiai pasielgė su ja. Tada A., pamena, kad nubėgo lyg tais rankšluosčio ir ji kažkaip su R. sukonfliktavo. Ji nepamena, kuris pirmas pradėjo konfliktą, bet jai rodos matė kaip R. sudavė A. į veidą, tačiau ar tai kumščiu ar delnu, tiesiog neužfiksavo. Ji, būdama neblaivi, nematė, kas tarp jų vyko toliau, nepamena, kad R. būtų A. sudavęs į ranką, ar ją suėmęs už kaklo. Ji tik atsimena, kad R. vienu metu sudavė A. į nugarą, vėl gi, ar delnu ar kumščiu sudavė, neįsiminė. Tada jau ji R. sudavė delnu į veidą ir pasakė, kad jis jos vaiko nemuš. Taip viskas ir baigėsi. Tada A. iš karto pribėgo prie M. ir sulaukė greitosios būdama prie jo. Daugiau namuose jokių konfliktų nebuvo. Atsimena, kad vienu metu atvažiavo policija, kurie išsivežė R.. Ji tiesiog myli ir gerbia abu, tiek R., tiek dukrą A.. Tikisi, viskas lengvai išsispręs. Nori pasakyti, kad jos sūnus M. to konflikto tikrai nei matė, nei atsimena, kadangi jam tuo metu buvo epilepsijos priepuolis. Daugiau nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (1 t., b. l. 51-54).

8. 2023-03-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad iš pareiškėjos A. B. priimtas pareiškimas dėl to, kad 2023-02-14 apie 00.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė kartu gyvenantis motinos sugyventinis R. J., vieną kartą trenkdamas kumščiu į veidą, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į dešinę ranką bei ranka sugriebęs už kaklo stūmė, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 1).

9. 2023 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur grumtynių ar kitokių nusikalstamos veikos požymių nematyti (1., b. l. 2-3).

10. Į bylą pateiktoje 2023 m. kovo 16 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, kvietimo ID 2308067479, užfiksuota, kad 2023 m. kovo 16 d., A. B. kvietė greitąją medicinos pagalbą, nurodydama, kad sumuštas žandikaulis, negali prasižioti. Nurodyta, kad stebimas patinimas žandikaulio sityje. Diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 32-33).

11. Į bylą pateiktame 2023 m. kovo 16 d. Gydytojo įraše, ligos istorija Nr. 23PR-2750, nurodyta, kad 2023 m. kovo 16 d. A. B. atvyko su Greitąja medicinos pagalba. Pirmadienį gavo smūgį nuo kito asmens į veidą, skundžiasi skausmu, negalėjimu išsižioti. Sąmonės praradusi nebuvo. Nustatyta objektyvi būklė: palapcija apatinio žandikaulio kūno projekcijoje skausminga, išsižiojimas galimas, ribotas. Atlikus tyrimus, aiškių lūžimų požymių nematyti (1 t., b. l. 25).

12. 2023 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiūros metu specialistas, t. y. teismo medicinos gydytojas Rimantas Laurinavičius, pateikė išvadą, kad A. B. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 35-36).

13. Į bylą pateiktame 2023 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuoti trys vaizdo įrašai:

13.1. Pirmajame vaizdo įraše „PSS-20230314-010050UTC+0200“ matoma, kad yra tamsus paros metas, pareigūnai atvyksta prie daugiabučio namo, įeina į laiptinę, kurioje laukia Greitosios medicinos pagalbos medikai. Medikai nurodo, kad jau atsigavo, viskas tvarkoje, namuose visi girti, mergina į galvą gavusi, bet apžiūrėjus nesimato sužalojimų, jų brigados numeris 18. Medikai išvyksta, pareigūnai užeina į buto vidų, kurio Nr. 8. Pareigūnams įėjus į butą, matyti virtuvėje sėdintis R. J. ir stovinti R. N.. Girdimas A. B. balsas, sakantis, kad į veidą jai davė. A. B. nurodo, kad ji padėjo broliui, o R. J. ją visokiais žodžiais išvadino, sakė ją užmuš, pakars. R. N. nurodo, kad viskas yra tvarkoje. A. B. nurodo, kad patyrė smurtą, kad ji yra blaivi, o R. J. girtas puola ant jos. A. B. aiškina pareigūnams, kad ji padėjo brolį gaivinti, kuris buvo nualpęs. R. N. pareigūnui aiškina, kad susipyko žodžiais, kad niekas nesimušė. Pareigūnai pasako R. J., kad jis turi važiuoti su jais, R. J. sutinka ir nesipriešina, nuvedamas ir uždaromas policijos automobilyje.

13.2. Antrajame vaizdo įraše „PSS-20230314-014041UTC+0200“ matoma, kad R. J. yra pristatytas į komisariato patalpas, atliekama jo asmens krata. Alkotesteriu patikrinamas R. J. girtumas, kuris yra 2,74 promilės.

13.3. Trečiajame vaizdo įraše „PSS-20230314-014925UTC+0200“ matoma, kad A. B. taip pat nustatinėjamas girtumas, kuris yra 0,00 promilės (1 t., b. l. 55-57).

14. 2023 m. kovo 14 d. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) kortelėje užfiksuota, kad 2023 m. kovo 14 d., 00:33 val. pranešėja A. B. pranešė, kad ją sumušė motinos sugyventinis (1 t., b. l. 58-59).

15. Į bylą pateiktame 2023 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) trys garso įrašai:

15.1. Garso įraše pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92158850292, skambučio pradžia 2023-03-14 00 30 36)“ girdimas BPC operatoriaus ir moters pokalbis, kurio metu A. B. prisistačiusi moteris prašo policijos pagalbos, nurodydama, kad ją ką tik mušė, kad ji gelbėjo broliui gyvybę, sumušė mamos draugas, sugyventinis.

15.2. Garso įraše pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92158850292, skambučio pradžia 2023-03-14 00 36 48)“ girdimas BPC operatoriaus ir moters pokalbis, kurio metu A. B. prisistačiusi moteris nurodo, kad skambina dar kartą, nes reikalinga policija, mamos neblaivus sugyventinis jai trenkė į galvą, prašo, kad atvažiuotų policija, nes ją daužo, brolis nualpęs. Pokalbio metu BPC operatorė aiškina, kaip elgtis su broliu.

15.3. Garso įraše pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92158850292, skambučio pradžia 2023-03-14 00 43 44)“ girdimas BPC operatoriaus ir moters pokalbis, kurio metu paskambinusi moteris nurodo, kad „Čia (duomenys neskelbtini), buvo kviesta policija (duomenys neskelbtini). Tegul greičiau važiuoja, nes jis labai agresyvus ir šoksta ant manęs.“ BPC operatorius nurodo, kad paskubins pareigūnus (1 t., b. l. 60-63).

16. 2023 m. kovo 14 d. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašuose užfiksuota, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0074, patikros sertifikatas Nr. 1752659, 01:44 val. R. J. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, 01:53 val. A. B. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (1 t., b. l. 66-68).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

17. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. J. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sugyventinės R. N. kartu gyvenančia dukra A. B. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į kairę veido pusę, vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į dešinę ranką, po ko rankomis suėmė A. B. už kaklo ir tokiu būdu bandė pastarąją pargriauti, o A. B. iš jo ištrūkus ir apsisukus, jis vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į nugarą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė prisipažįstantis ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš pradžių neigė, kad yra nukentėjusiosios motinos sugyventinis, kad būste, kuriame gyvena nukentėjusioji, jis taip pat periodiškai gyvena, tačiau vėliau pripažino; nepaisant pripažinimo motyvų (kad greičiau baigti bylą), jo pripažintą aplinkybę, jog su nukentėjusiosios motina yra sugyventinis ir periodiškai gyvena ten pat, kur nukentėjusioji, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios, taip pat liudytojos bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

18. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

19. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę R. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą. R. J. padarė vieną nesunkų užbaigtą nusikaltimą. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, nustatytas 2,74 promilių (sunkus) girtumo laipsnis. Iš duomenų apie asmenį, gautų iš Sodros duomenų bazės išrašo nustatyta, kad kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 137). Kaltinamasis teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 116-122), baustas administracine tvarka 2003 m. birželio 30 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 134-135). Duomenų apie psichiatrinį gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nustatytos ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, pripažintas pavojingu recidyvistu. Įvertinęs šio nuosprendžio 18-19 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrįsta ir teisinga bausmė kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdymą bus 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

19. Kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl BK 75 straipsnio netaikymo

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju R. J. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės. Visgi kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, pripažintas pavojingu recidyvistu. Paskutinę laisvės atėmimo bausmę atliko 2022 m. kovo 29 d., ir nepraėjus metams, 2023 m. kovo 14 d. vėl padarė smurtinį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis teistas 7 kartus, iš jų – vieną kartą už kvalifikuotą nužudymą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys yra sisteminio pobūdžio, neatsitiktinis, kaltinamasis net metų neišbuvo be fizinio smurto naudojimo prieš kitą asmenį, iš BPC įrašų matoma, kad buvo ypač agresyvus, įvaręs baimę nukentėjusiajai, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės taikymo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

21. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

22. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. J. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

23. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 149,62 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų atlyginimo (1 t., b. l. 37-38), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios A. B. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas patvirtino, jog 149,62 Eur žala yra kaltinamojo atlyginta, civilinis ieškinys atmestinas.

24. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. J. buvo sulaikytas nuo 2023 m. kovo 14 d. 01:30 val. iki 2023 m. kovo 14 d. 11:44 val. (1 t., b. l. 87-88) vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

25. Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. kovo 14 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant R. J. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti nurodytose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. B., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 110-112).

26. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 vokai su DVD diskais, esantys baudžiamosios bylos 2 tome, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 112 straipsnio 3 dalimi, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai R. J. buvo sulaikytas nuo 2023 m. kovo 14 d. 01:30 val. iki 2023 m. kovo 14 d. 11:44 val. 1 (vieną) sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokus su vaizdo įrašų kompaktiniais diskais, esančius baudžiamosios bylos 2 tome, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. kovo 14 d., skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant R. J. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti nurodytose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. B., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.