Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13464-2025 byloje ROIK: 25277183759.­

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 21 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. A. P. nubaustas už tai, kad Kaune, Raudondvario pl., 2025 m. birželio 29 d. 10.44 val. iki 2025 m. birželio 29 d. 11.15 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,67 promilių (pritaikius paklaidą) girtumo laipsnis ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.

Skundas netenkinamas.

Teismas , vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

A. P. skunde neginčija Institucijos nutarime padarytų išvadų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir jo padaryto nusižengimo kvalifikavimo. Sutinka ir su jam paskirta administracine nuobauda – bauda. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje yra keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį, negu įstatyme numatytą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsižvelgus į tai, byla nagrinėtina apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 6 dalis už to paties straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą numato privalomą vairuotojo teisių atėmimą, tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios nuobaudos: teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pirmu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antru – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus, asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus. Pažymėtina, jog Institucija, įvertinusi administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, apelianto asmenybę ir tai, jog jis pati raštu prašė taikyti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nutarimu nustatė minimalius abiejų administracinių poveikio priemonių taikymo terminus. Konstatuoti, kad Institucija pažeidė administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančias ANK normas ir administracinio poveikio priemonę individualizavo netinkamai, teismas neturi pagrindo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Aptariamu atveju yra nustatyta viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą, dėl savo elgesio gailisi. Neigiamą savo poelgio vertinimą, gailėjimąsi ir kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, patvirtina ir apelianto elgesys po nusižengimo padarymo (A. P. sumokėjo paskirtą baudą, baigė papildomus vairuotojų mokymus, privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, išklausė ir atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą, pasitikrino sveikatos būklę dėl galėjimo vairuoti). Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, tačiau pripažinti dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas padėjo išaiškinti pažeidimą) buvimą nėra pagrindo, kadangi tiek apelianto vairavimo faktas, tiek jo neblaivumas šioje byloje nustatytas ir įrodytas kitais tyrimo metu surinktais duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus. Taigi pagrįstai nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nėra ir pagrindo A. P. padarytą nusižengimą vertinti, kaip mažareikšmį ar mažesnio rūšinio pavojingumo. Apeliantas padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia pavojų tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tiek pačiam neblaiviam transporto priemonę vairuojančiam asmeniui ir toks nusižengimas yra pavojingas, nepriklausomai nuo to, ar neigiami padariniai atsirado. Taigi aplinkybė, kad žala kitiems asmenims, jų turtui nebuvo padaryta, kad nebuvo padaryti kiti KET pažeidimai, A. P. padaryto nusižengimo pavojingumo savaime nemažina. Padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir tai, kad apeliantui buvo nustatytas lengvas girtumas. Atkreipiamas dėmesys, kad vairavimas transporto priemonės yra galima, kai girtumas neviršija 0,4 promilės. Šiuo atveju, patikrinus A. P. blaivumą pirmą kartą 10.54 val., buvo nustatytas 0,70 promilių neblaivumas, patikrinus antrą kartą 11.15 val. – nustatytas 0,69 promilių neblaivumas. Pritaikius alkotesterio paklaidą – atitinkamai 0,68 promilės ir 0,67 promilės neblaivumas. Taigi, nors apeliantui nustatytas neblaivumas patenka į lengvo girtumo skalę, minimalią ribą, nuo kurios jau taikoma administracinė atsakomybė (0,41 promilės), viršijo ne nežymiai, o pakankamai reikšmingai. Apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis bei aplinkybės, kad jis vakare vartojo stiprų alkoholinį gėrimą – nurodė, kad dviese suvartojo 0,7 l degtinės, į namus, kaip teigia, grįžo 1 val. nakties, automobiliu iš namų išvažiavo ryte (apie 10 val.), neduoda pagrindo išvadai, kad A. P., vertindamas savo fiziologinę būseną ir galėjimą vairuoti transporto priemonę, sąžiningai klydo.

Atkreipiamas dėmesys, kad A. P., nors ir nebaustas už tokį patį ar kitą itin šiurkštų KET pažeidimą, iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus esančios informacijos matyti, kad jis nėra itin atsakingas ir pavyzdingas vairuotojas. A. P. administracine tvarka buvo baustas už nevienkartinius greičio viršijimo atvejus, pėsčiojo nepraleidimą, taip pat už vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą nesumokėjimą. Nors apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad su greičio viršijimu susijusius pažeidimus padarė jo žmona, šiai aplinkybei pagrįsti objektyvūs duomenys nebuvo pateikti, o iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus esančios informacijos matyti, kad už greičio viršijimą buvo nubaustas apeliantas. Įvertinus aptarta, administracinio poveikio priemonės neskyrimas arba jos termino, kuris aptariamu atveju yra minimalus, sutrumpinimas aiškiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, ir nebūtų teisingas.

Apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje akcentuotos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo šeimos poreikių užtikrinimui, darbo funkcijoms vykdyti, taip pat nelaikytinos pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Šios aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą. Be to, teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjos ir jos šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose.

Nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, apeliantas bei jos šeimos nariai patiria ir dar patirs nepatogumų dėl to, kad A. P. neturės galimybės nuvežti savo šeimos narius bei pats nuvykti į reikiamas vietas. Vis tik pažymėtina, kad apeliantas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo bei šeimos narių poreikių tenkinimui ir darbo funkcijoms atlikti, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Objektyvių duomenų, kad dėl terminuoto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prarastų darbą ir pragyvenimo šaltinį, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad nuvežti nepilnametį vaiką į reikiamas institucijas (įstaigas) ar užsiėmimus, kitas reikiamas vietas, gali ir apelianto žmona, kuri, kaip nurodė pats apeliantas, teisę vairuoti transporto priemones turi. Be to, gyvenant Kauno mieste, yra galimybė naudotis viešuoju transporto, pavežėjų teikiamomis paslaugomis.

Teismas daro išvadą, kad, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, administracinio poveikio priemonės neskyrimas ar jos termino trumpinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, kitų ypatingų aplinkybių, aptariamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytos, nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas būtų nesuderinamas su administracinės nuobaudos tikslais bei paskirtimi, taip pat neatitiktų teismų praktikos bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, pagal kurią ši norma negali būti taikoma automatiškai, jos taikymas galimas tik esant padaryto nusižengimo pavojingumą mažinančių, asmenį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių, kitų palankių aplinkybių visumai. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto nurodyti argumentai dėl galimybės įsirengti antialkoholinį variklio užraktą visose jo darbo veiklai vykdyti naudojamose transporto priemonėse nebuvimo. Visų pirma pažymėtina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, buvo skirtas atsižvelgus į paties apelianto prašymą, t. y. apeliantui išreiškus sutikimą dėl tokios poveikio priemonės skyrimo, kurio išreiškimas atitinkamai suponavo ir galimybę jam skirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne 12 mėnesių, o 6 mėnesiams. Be to, ši administracinio poveikio priemonė neįpareigoja asmens vairuoti transporto priemonę, o tik sudaro sąlygas naudotis teise vairuoti transporto priemones, tačiau su atitinkamu ribojimu, t. y. vairuoti tik tokią transporto priemonę, kurioje įrengtas antialkoholinis variklio užraktas.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo teismų priimtus sprendimus dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo ar termino sutrumpinimo, tačiau pažymėtina, kad teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir jo priimtais sprendimais dėl teisės ir fakto klausimų analogiškose ar iš esmės tapačiose bylose, kaip precedentais, vadovaujasi žemesnės instancijos teismai. Todėl skunde nurodytos apylinkių teismų nutartys nelaikytinos precedentais šioje byloje. Be to, susipažinus su skunde nurodytų nutarčių turiniu, matyti, kad skiriasi ir faktinės skunde nurodytų bylų bei šios bylos aplinkybės.

Dėl prašymo įskaičiuoti laikotarpį nuo nusižengimo padarymo dienos, kai nesinaudojo teise vairuoti transporto priemones, pažymima, kad ANK 686 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „transporto priemonių vairuotojams <...>, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <..>, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka“. Būtent toks specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo pradžios terminas – nuo 2025 m. birželio 29 d., nurodytas ir Administracinių nusižengimų registro išraše (administracinio nusižengimo byla ROIK: 25277183759). Taigi ANK aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja šios administracinio poveikio priemonės vykdymo pradžios terminą, todėl papildomai dėl šio klausimo priimti sprendimą ir teismo baigiamajame akte, nėra teisinio pagrindo.

Konstatuojama, kad Institucija, pagrįstai pripažinusi A. P. kaltu dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirdama minimalaus dydžio baudą ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam 12 mėnesių terminui, ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai, todėl pagrindo išvadai, kad A. P. buvo nubaustas aiškiai per griežtai, aptariamu atveju nėra. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 20‑ANR_N-13464-2025 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.