- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-383-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00040-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. R., Šilutės rajono savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „TS Projects“, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovėms R. R. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. liepos 13 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „TS Projects“, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – ieškovė, ir (ar) inspekcija) patikslintu prašė pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 13 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) statytojai R. R. (toliau – ir atsakovė) išduotą statybos leidimą dalyje, kuria jai suteikta teisė rekonstruoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei suteikta teisė statyti inžinerinį statinį – tvorą, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos padarinius (išardyti savavališkai rekonstruoto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai perstatytas dalis, pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas dalis, kurios pastatytos savavališkai rekonstruojant pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriems rekonstruoti išduotas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.
2. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra teritorijoje, kuriai taikomos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius septintasis skirsnis), telmologiniai draustiniai (V skyrius, dvidešimtasis skirsnis), gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai (V skyrius, aštuntasis skirsnis), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos (V skyrius, pirmasis skirsnis) ir kt. Žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas nekilnojamųjų kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype įregistruoti statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), dėl kurio savavališko rekonstravimo (duomenys neskelbtini) surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytoja įpareigota išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie savavališkai rekonstruoti į pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas Nr. 1), kuriam (duomenys neskelbtini) surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytoja įpareigota išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; pastatas – pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas Nr. 2), dėl kurio naujos statybos 2016 m. lapkričio 3 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 4 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytoja įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios naujos statybos surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytoja įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Savavališkos statybos aktais nustatyta, kad statiniai pastatyti (rekonstruoti / pastatyti naujai) be statybą leidžiančio dokumento. Savavališkai pastatytų statinių įteisinimui Šilutės rajono savivaldybės administracija 2020 m. liepos 13 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojos UAB „TS Projects“ 2020 m. parengtą techninį darbo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo, pagalbinio ūkio pastatų – (tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) rekonstravimo į pagalbinį ūkio pastatą, pagalbinio ūkio pastato ir tvoros, (duomenys neskelbtini), statybos techninis darbo projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija, patikrinusi statybos leidimo išdavimo teisėtumą, 2020 m. lapkričio 16 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad statybos leidimas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja nuo 2020 m. sausio 1 d. statinių statybą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje reglamentuojančio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatams. Projektas parengtas, nesivadovaujant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 9 ir 12 punktais bei 100 straipsnio 4 ir 5 punktais. Visą žemės sklypą dengia paviršinio vandens telkinių apsaugos zona, į kurią patenka visi žemės sklype esantys statiniai – vakarinėje dalyje žemės sklypas ribojasi su kanalu, kuris turi paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostą, į kurią dalinai patenka ūkinis pastatas Nr. 1. Šiaurės – rytinėje dalyje žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), kuris turi paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostą, kurios plotis yra kintantis, į kurią dalinai patenka ūkinis pastatas Nr. 1 ir gyvenamasis namas, bei visu plotu patenka ūkinis pastatas Nr. 2. (duomenys gauti iš Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro). Projekte yra nurodyta, kad žemės sklypas patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir paviršinio vandens pakrantės apsaugos juostą. Taip pat projekte nurodyta, kad visi statiniai patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir paviršinio vandens pakrantės apsaugos juostą. Taigi statytojai, projektuotojui ir projektą tikrinančioms institucijoms buvo žinomos aplinkybės, kad visi statiniai patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, todėl turėjo būti įvertintos jų pasekmės galimai statybai. Tvora (nesudėtingasis statinys), projekte numatyta kaip naujos statybos statinys, visa apimtimi patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ir didžiąja dalimi patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovei, kuri yra ir žemės sklypo valdytoja bei naudotoja bei gali realizuoti statytojo teisę, tenka pareiga nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas (Nr. (duomenys neskelbtini)) surašytas 2020 m. lapkričio 16 d., ieškinys teismui pateiktas – 2021 m. sausio 13 d., nepraleidus nei Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte, nei Reglamento 148 punkte nustatyto 2 mėnesių termino. Ginčo projektas parengtas 2020 m., vadinasi, jis turėjo būti rengiamas vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Taip pat pažymėjo, kad Projekto rengimo metu, nuo 2020 m. sausio 1 d., galiojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir žemės sklypui nuo 2020 m. sausio 2 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis). Projekto rengimo metu žemės sklypui galiojo specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir tai turėjo būti nustatyta, taip pat patikrinta ar esant šioms sąlygoms projekto sprendiniai neprieštarauja teisiniam reglamentavimui. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas, bet nepabaigtas statybos ir rekonstrukcijos įteisinimas, neturi jokios įtakos statybos leidimo teisėtumui, kadangi išduodant statybos leidimą turi būti vadovaujamasi jo išdavimo metu galiojančiais teisės aktais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančias 2020 m. liepos 13 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto Šilutės rajono savivaldybės administracijos statytojai R. R., dalis, kuriomis suteikta teisė rekonstruoti: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinės ūkinės paskirties pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinės ūkinės paskirties pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei suteikta teisė statyti inžinerinį statinį – tvorą, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) Įpareigojo atsakovę R. R. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos padarinius: išardyti savavališkai rekonstruoto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai perstatytas dalis; išardyti pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas dalis, kurios pastatytos savavališkai rekonstruojant pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kuriems rekonstruoti išduotas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo lėšomis sutvarkyti statybvietę. Priteisė valstybei iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Aplinkybė, kad žemės sklypas, kuriame statomiems ir rekonstruojamiems pastatams išduotas ginčijamas statybos leidimas, patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir zoną, lemia tai, kad būtina paisyti ir SŽNSĮ nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, galiojusių statybos leidimo išdavimo metu.
3.2. Teismas nenustatė duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie 99 straipsnio 8 punkto „a“ – „d“ papunkčiuose ir (ar) 100 straipsnyje, kurio 4 punkto „a“ – „f“ papunkčiuose numatytų išimčių egzistavimą ir daryti išvadas, kad ginčo statyba yra buvusios sodybos atstatymas.
3.3. Ginčo statybos / rekonstrukcijos darbai negali būti vertinami, kaip buvusios sodybos atstatymas. Kadangi atsakovei Nr. 2 priklausančiame žemės sklype statybos nėra galimos pagal šiuo metu galiojantį SŽNSĮ reglamentavimą, todėl nei statiniai, nei tvora negali būti įteisinti.
3.4. Šioje byloje analizuojamam žemės sklypui paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos viešame registre įregistruotos dar nuo – 2001 m. balandžio 18 d., vadinasi, pastarieji apribojimai iš esmės egzistavo (buvo išviešinti) nuo pat žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn. Aptariamų suvaržymų išviešinimas registre paneigia tai, kad atsakovė Nr. 1 yra įgijusi žemės sklypą iš valstybės neturėjo galimybės apie juos sužinoti.
3.5. Šiuo atveju ieškovės bylos svarstymui pateikti ir atsakovių nenuginčyti duomenys leidžia įsitikinti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), statybos / rekonstrukcijos projekto sprendiniai yra nesuderinami su aukščiau paminėtų SŽNSĮ 99 straipsnio 8, 9 ir 12 bei 100 straipsnio 4 ir 5 punktų reikalavimais.
3.6. Pripažinus, kad 2020 m. liepos 13 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o draudimas atsakovei Nr. 1 priklausančiame žemės sklype vykdyti statybos darbus yra įtvirtintas imperatyviuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatuose, ši aplinkybė pripažintina esmine sprendžiant klausimą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, todėl yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą kraštutinę neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonę – išardyti savavališkai rekonstruotų pastatų savavališkai perstatytas dalis ir sutvarkyti statybvietę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nėra ginčo , jog visi statybos darbai , kuriems Savavališkos statybos aktai buvo surašyti 2016 m. lapkričio 3 d., pagal V. L. parengtus projektus buvo atlikti (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai atsakovės žemės sklypui nebuvo taikomi jokie ūkinės veiklos apribojimai ar specialiosios jo naudojimo sąlygos, tarp jų ir Apsaugos zonos bei Apsaugos juostos apribojimai.
4.2. Pripažintina, kad pagal tuo metu galiojusį 1992 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ vyriausiojo architekto patvirtintas projektas turėjo būti įregistruotas statybų valstybinės priežiūros tarnyboje, šito atsakovė dėl teisinių žinių stokos bei žmogiškos klaidos nepadarė, tačiau toks visiškai formalus nustatytos tvarkos pažeidimas nesudaro pagrindo išvadai, jog (duomenys neskelbtini) atsakovės atlikti statybos darbai savo esme buvo neteisėti.
4.3. Atsakovės (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbai, kuriuos ji siekia formaliai įteisinti UAB „TS Projects“ parengtu projektu ir jam išduotu leidimu, savo esme buvo teisėti, todėl vėlesni teisinio reguliavimo pakeitimai ir/ar naujų teisės aktų priėmimas, susijęs su atsakovės žemės sklypui taikytinų naujų apribojimų nustatymu, negali sukelti neproporcingų neigiamų pasekmių, todėl šio ginčo atveju egzistuoja teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlyga.
4.4. Vertinant šią ginčo situaciją pažeistų teisėtų lūkesčių kontekste, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakingoms institucijoms išduodant specialiąsias sąlygas projekto rengimui, 2017 m. galiojantys teisės aktai, konkrečiai Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343, kuriuo buvo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (127.9 papunktis), draudė (su kai kuriomis išimtinis) statinių rekonstrukciją ir/ar naujų statybą.
4.5. Projektavimo procesas, priešingai nei teigiama teismo sprendime, buvo pradėtas teisėtai ir savavališkos statybos įteisinimas buvo galimas.
4.6. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės sklype sodyba susiformavo nuo (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas pastatytas (duomenys neskelbtini), o tvartas ir viralinė - (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimas nugriauti statinius iki buvusios padėties yra neproporcingas atsakovės (duomenys neskelbtini) padarytam formaliam teisės pažeidimui, kai ji savo statybos neįregistravo valstybinėje statybų priežiūros įstaigoje ir pažeidžia jos konstitucinę nuosavybės teisę į statinius.
4.7. Pasisakant dėl leidimo išdavimo metu galiojusių SŽNSĮ 99, 100 straipsnių reikalavimų ir jais nustatytų ūkinės veiklos ribojimų, pažymėtina, jog teismas šias teisės normas aiškino visiškai formaliai, neatsižvelgiant į jų tikslus ir visiškai nevertinant ir nepasisakant, ar šiuo konkrečiu atveju minėtais įstatymais saugomos vertybės yra pažeidžiamos.
4.8. 1993 m. statybos darbai buvo atlikti teisėtai, o vėliau priimti teisės aktai, kurie keitė atsakovės žemės sklypo teisinį naudojimo režimą, nustatė apribojimus bei saugomas vertybes, tame tarp jų ir numatytas SŽNSĮ 99, l00 straipsniuose, nėra pažeidžiami, todėl nėra pagrįstos ir teisingos teismo išvados, jog šiuo konkrečiu atveju išduodant leidimą buvo pažeistas viešasis interesas ir ginant jį padėtis turi būti atstatyta iki (duomenys neskelbtini) buvusios padėties.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo skundą tenkinti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad reikalavimas nugriauti statinius iki buvusios padėties yra neproporcingas R. R. (duomenys neskelbtini) padarytam formaliam teisės pažeidimui, kai atsakovė, turėdama Šilutės rajono savivaldybės vyriausiojo architekto suderintus statybos projektus, statybos neįregistravo valstybinėje statybų priežiūros įstaigoje.
5.2. Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuomone, apeliacinis skundas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl tenkintinas.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo skundą tenkinti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad ginčo statybos/ rekonstrukcijos darbai negali būti vertinami, kaip buvusios sodybos atstatymas. Kadangi atsakovei Šilutės rajono savivaldybei priklausančiame žemės sklype statybos nėra galimos pagal šiuo metu galiojantį SŽNSĮ reglamentavimą, todėl nei statiniai, nei tvora negali būti įteisinti.
6.2. Pasisakydamas apie žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, teisinės padėties pokyčius ir žemės sklypo atžvilgiu taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kaitą bei pažeistus teisėtus lūkesčius, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų, kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises.
Motyvuojamoji dalis
6.3. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pasisakė dėl atsakingų institucijų specialiųjų sąlygų projekto rengimui išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Teismas įvertinęs byloje pateiktus faktinius duomenis pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis tik atitinkamas 2020 m. liepos 13 d. statybos leidimo dalis, kuriomis suteikta teisė rekonstruoti gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio paskirties pastatą - tvartą, pagalbinio ūkio paskirties pastatą - viralinę į ūkinį pastatą bei suteikta teisė statyti inžinerinį statinį - tvorą, žemės sklype (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujantį SŽNSĮ 99 straipsnio 8, 9 ir 12 bei 100 straipsnio 4 ir 5 punktų reikalavimais.
6.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad tarp 2020 m. liepos 13 d. išduoto statybos leidimo ir savavališkos statybos nėra priežastinio ryšio, kadangi statiniai buvo pastatyti savavališkai dar iki ginčo statybos leidimo išdavimo, todėl statybos leidimo išdavimas per se nesukėlė žalingų padarinių ir (ar) sąlygų tokiems padariniams atsirasti.
6.6. Savavališkos statybos faktai nustatyti dar 2016 m. lapkričio 3 d., o neteisėtas statybos leidimas išduotas 2020 m. liepos 13 d., kas leidžia spręsti, kad tarp statybos leidimo išdavimo ir savavališkos statybos nėra priežastinio ryšio, t. y. statiniai buvo pastatyti savavališkai dar iki statybos leidimo išdavimo ir statybos leidimo išdavimas nesukėlė žalingų padarinių arba sąlygų tokiems padariniams atsirasti. Todėl šiuo atveju būtent statytojai tenka pareiga savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
7. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:
7.3. Nepaisant to, jog statyba ir rekonstrukcija buvo pradėtos galiojant kitokiam statybos proceso reglamentavimui ir žemės sklypui, negaliojo specialiosios žemės sąlygos, tačiau siekiant įteisinti savavališką statybą ir siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą turi būti vadovaujamasi dabar galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į dabar reikšmingas aplinkybes, susijusias su teritorija, kurioje yra savavališkai pastatyti ir rekonstruoti statiniai, ir šiai teritorijai taikomais apribojimais.
7.4. Nagrinėjamos bylos dalykas yra statybos leidimo teisėtumas, o ne tai, ar ginčo statinių statyba ir rekonstrukcija buvo atlikta teisėtai. Tai lemia, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti vertinama, ar statybos leidimas išduotas nepažeidžiant jo išdavimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo.
7.5. Kadangi ginčo statinių statyba ir rekonstrukcija buvo vykdoma neatlikus visų tuo metu privalomų procedūrų, apeliantė prisiėmė padarinių, kylančių dėl imperatyvių įstatymo normų reikalavimo nepaisymo, riziką. Tai lemia ir taisyklės ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą bei neleidžia pripažinti, kad atsakovė galėjo įgyti lūkesčius, jog statiniai juos pastačius nesilaikant teisinio reglamentavimo taps teisėti ar siekiant įteisinti savavališką statybą nebus taikomas dabar galiojantis teisinis reglamentavimas arba nebus vadovaujamasi aktualiais apribojimais susijusiais su teritorija, kurioje yra savavališkai pastatyti statiniai.
7.6. Vertinant statybos leidimo teisėtumą, reikia vadovautis teisiniu reglamentavimu galiojusiu Statybos leidimo išdavimo metu ir tuo metu Sąlygos buvo negaliojančios, reglamentavimas susijęs asmenų teisėmis ir pareigomis teritorijose, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo įtvirtintas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – SŽNSĮ).
7.7. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki SŽNSĮ įsigaliojimo, jis turi atitikti SŽNSĮ nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių SŽNSĮ reikalavimus, gavimo. Toks reglamentavimas nagrinėjamoje situacijoje iš esmės reiškia, kad 2017 m. apeliantei išduoti specialieji reikalavimai neteko galios ir turėjo būti išduoti nauji, SŽNSĮ nustatytą reglamentavimą atitinkantys specialieji reikalavimai.
7.8. Nepaisant to, jog savavališka statyba konstatuota dėl to, kad apeliantė statybos ir rekonstrukcijos darbus atliko neturėdama statybą leidžiančio dokumento, savavališka statyba galėjo būti pašalinta įteisinant tokią statybą – gaunant statybą leidžiantį dokumentą tik esant visoms teisės aktuose numatytoms sąlygoms.
7.9. Apeliantė remiasi deklaratyviais teiginiais, kad vykdyta savavališka statyba buvo teisėta, tačiau nėra jokių pagrįstų argumentų, kad nagrinėjamu atveju išduodant Statybos leidimą egzistavo prielaidos nepaisyti nustatytų apribojimų ir pažeidžiant SŽNSĮ 99 ir 100 straipsnių nuostatas išduoti Statybos leidimą.
7.10. Tai, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatos, galiojusios Statybos leidimo išdavimo metu, leido statybą ir rekonstrukciją draustinio teritorijoje, nepaneigia SŽNSĮ 99 ir 100 straipsniuose nustatytų imperatyvių apribojimų privalomo taikymo teritorijoje kuriai nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad atsakovė R. R. 2001 m. balandžio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadėjo sprendimo pagrindu nuosavybės teise valdo 0,5322 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype yra įregistruoti tokie statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – pagalbinis ūkis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo šiaurės rytų dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini), vakarinė dalis taip pat ribojasi su kanalu, abu kanalai turi paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas ir zonas, dengiančias visą žemės sklypą. Be to, žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) telmologiniame draustinyje ir kultūros paveldo objekto teritorijoje – (duomenys neskelbtini) statinių komplekse (unikalus objekto kodas nekilnojamųjų kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Sklypo teritorijai taikomos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis); paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius septintasis skirsnis); telmologiniai draustiniai (V skyrius, dvidešimtasis skirsnis); gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai (V skyrius, aštuntasis skirsnis); kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos (V skyrius, pirmasis skirsnis) ir kt. 2016 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos patikrinimo aktus: Nr.: (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. lapkričio 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. lapkričio 4 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtais savavališkos statybos aktais nustatyta, kad aukščiau paminėti statiniai yra pastatyti ir (ar) rekonstruoti be statybą leidžiančio dokumento. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2020 m. liepos 13 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statytojai statyti nesudėtingąjį I grupės inžinerinį statinį – tvorą bei neypatingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkinį pastatą, rekonstruoti gyvenamosios paskirties pastatą – gyvenamąjį namą ir rekonstruoti du pagalbinio ūkio paskirties pastatus – tvartą ir viralinę į neypatingąjį pagalbinės ūkio paskirties pastatą – ūkinį pastatą, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Ieškovė, patikrinusi statybos leidimo išdavimo teisėtumą, 2020 m. lapkričio 16 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad statybos leidimas yra neteisėtas. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2020 m. liepos 13 d. išduotą statybos leidimą motyvuodama tuo, kad neteisėtai 2020 m. liepos 13 d. išduoto statybos leidimo pagrindu siekiama įteisinti savavališkos statybos padarinius, kurių faktas užfiksuotas dar 2016 m. lapkričio 3 d. surašytuose savavališkos statybos aktuose ir prašo teismo spręsti šio statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
11. Atsakovė R. R. su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl išduoto leidimo teisėtumo. Apeliantė nurodo, kad pagal tuo metu galiojusį 1992 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ vyriausiojo architekto patvirtintas projektas turėjo būti įregistruotas statybų valstybinės priežiūros tarnyboje, šito atsakovė dėl teisinių žinių stokos bei žmogiškos klaidos nepadarė, tačiau toks visiškai formalus nustatytos tvarkos pažeidimas nesudaro pagrindo išvadai, jog 1993 m. atsakovės atlikti statybos darbai savo esme buvo neteisėti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
12. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).
13. Byloje nėra ginčo, kad visi statybos darbai, kuriems savavališkos statybos aktai buvo surašyti 2016 m. lapkričio 3 d., pagal V. L. parengtus projektus buvo atlikti (duomenys neskelbtini) metais, t. y. tuo metu, kai atsakovės žemės sklypui nebuvo taikomi jokie ūkinės veiklos apribojimai ar specialiosios jo naudojimo sąlygos, tarp jų ir Apsaugos zonos bei Apsaugos juostos apribojimai. Kaip byloje nustatyta, 2016 m. liepos 26 d. Inspekcija akte nustatė, kad Gyvenamasis namas, Ūkinis pastatas Nr. 1, Ūkinis pastatas Nr. 2 ir Tvora yra pastatyti pagal Rekonstravimo ir Statybos projektus, tačiau nesant statybą leidžiančio dokumento, pažeidimo padarymo laikas 1993 m. Taigi savavališkos statybos aktas surašytas ne todėl, kad atsakovė pažeidė Nekilnojamojo turto registre įregistruotas specialiosios žemės naudojimo sąlygas, o todėl, kad statyba atlikta be statybos leidimo. Savavališkos statybos aktais atsakovė buvo įpareigota iki 2017 m. gegužės 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius arba turėjo teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir sumokėjusi Statybos įstatymo priede Nr. 1 nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžianti dokumentą. 2017 m. atsakovei buvo išduotos specialiosios sąlygos dėl techninio darbo projekto rengimo, 2018 m. gegužės - birželio mėn. Šilutės rajono savivaldybės administracija atsakovei apskaičiavo įmokas už savavališkos statybos įteisinimą, kurias atsakovė 2020 m. vasario 11 d. sumokėjo į valstybės biudžetą.
14. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo statinių įsigijimo ir pastatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini) iki Statybos leidimo išdavimo (2020 m.), Žemės sklypo teisinė padėtis ir jo atžvilgiu taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pasikeitė. Statinių rekonstravimo ir statybos pradžios metu 1993 m. jokios specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos nebuvo taikomos, kas reiškė, kad Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato Nr. 1 rekonstrukcija ir Ūkinio pastato Nr. 2 statyba buvo galima pagal tuo metu galiojančius įstatymus dėl statinių statybos ir rekonstravimo. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė dėl Statinių rekonstravimo ir statybos atliko reikiamus veiksmus, t. y. parengė Rekonstravimo ir Statybos projektus, kuriems Savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas pritarė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės teigimu, dėl jos nežinojimo kiti veiksmai iki galo nebuvo atlikti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagal tuometinius teisės aktų reikalavimus pradėta statinių rekonstravimo ir statybos procedūra buvo neužbaigta ne todėl, kad tokie statiniai negalėjo būti perstatomi.
15. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė pagal išduotą Statybos leidimą negali įteisinti savavališkai pastatytų ir rekonstruotų statinių, nes žemės sklypo atžvilgiu yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pagal kurias nauja statyba ir rekonstrukcija žemės sklype negalima.
16. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 100 straipsnio 4 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, numatytus šio punkto a, b, c, d, e, f papunkčiuose (t .y, atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai (a); statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių – vidaus vandenų transporto priemonių degalų pripildymo statiniai ir (ar) įrenginiai (b); statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje (c); statomi ir (ar) įrengiami nesudėtingi paplūdimių statiniai ir (ar) įrenginiai, kurių sąrašą nustato aplinkos ministras (d); draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose – statomi savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose numatyti su jų steigimo tikslais susiję statiniai (e); statomi ir (ar) įrengiami statiniai ir (ar) įrenginiai, skirti naudingųjų iškasenų išgavimui iš paviršinio vandens telkinio dugno pagal patvirtintus žemės gelmių naudojimo planus (f)). Be to, SŽNSĮ 100 straipsnio 5 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą.
17. Nors SŽNSĮ nustato ribojimus ir draudimus statinius naujus ar rekonstruoti statinius paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad dalis statinių žemės sklype buvo pastatyti dar (duomenys neskelbtini) Taigi, atsakovei (duomenys neskelbtini) užstatant ir rekonstruojant statinius faktinė žemės sklypo padėtis nepakito, kadangi statinių pastatymo ir rekonstravimo metu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui nebuvo taikomos jokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir pagal parengtą projektą nauja statyba nebus atlikta, statiniai buvo suprojektuoti ir pastatyti žemės sklype, kai jam nebuvo taikomi jokie apribojimai, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie 99 straipsnio 8 punkto „a“ – „d“ papunkčiuose ir (ar) 100 straipsnyje, kurio 4 punkto „a“ – „f“ papunkčiuose numatytų išimčių egzistavimą ir daryti išvadas, kad ginčo statyba yra buvusios sodybos atstatymas. Darytina išvada, kad atsakovė Savivaldybė pagrįstai išdavė statybos leidimą 1993 m. rekonstruotų ir pastatytų statinių įteisinimui, kadangi statinių pastatymo žemės sklypo metu žemės sklypui nebuvo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o projektu nėra siekiama pastatyti naujus statinius.
18. Nors SŽNSĮ numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus (SŽNSĮ 141 straipsnio 2 dalis), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši įstatymo nuostata taikytina naujų statybų įteisinimui, šiuo atveju leidimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) atliktos statybos įteisinimui, todėl atsakovė Šilutės rajono savivaldybė išduodamas leidimą 2020 m. liepos 13 d, pagrįstai vadovavosi teisės aktais, galiojusiais iki 2020 m. sausio 1 d.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek dėl neteisėtos statybos akto surašymo metu, tiek 2017 m. atsakovei pradėjus statybos įteisinimo procedūrą galiojantys teisės aktai nenumatė draudimų atlikti tokius rekonstrukcijos darbus, todėl darytina išvada, kad atsakovė statybos įteisinimo procedūrą turėjo teisę užbaigti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Taigi, atsakovei pradėjus 2017 m. statybos įteisinimą, kai ji buvo galima pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, atsakovė Šilutės rajono savivaldybė pagrįstai vadovavosi teisės aktais, galiojusiais iki 2020 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada, kad skundžiamas leidimas atsakovei buvo išduotas pagrįstai.
20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad Inspekcijos reikalavimas panaikinti išduotą statybos leidimą statinių įteisinimui ir Inspekcijos reikalavimas išardyti savavališkai rekonstruoto Gyvenamojo namo savavališkai perstatytas dalis, išardyti Ūkinio pastato Nr. 1 savavališkai pastatytas dalis, kurios pastatytos savavališkai rekonstruojant Viralinę ir Tvartą; nugriauti savavališkai pastatytą Ūkinį pastatą Nr. 2, yra neproporcingas (duomenys neskelbtini) padaryto pažeidimo prasme.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. sprendimą byloje D. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02). Proporcingumo įvertinimo svarbą pažymėjo EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime byloje T. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36098/19, akcentuodamas, kad nacionaliniai teismai nesiekė nustatyti nugriautos statinio dalies vertės, neįvertino praktinės galimybės ją atkurti ar restauruoto pastato autentiškumo ir kultūrinės svarbos, taip pat nenagrinėjo, ar nurodymas pareiškėjui (atsakovui) atkurti statinį buvo proporcingas ir pagrįstas bylos aplinkybėmis.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktais yra numatyta galimybė savavališkos statybos padarinius šalinti ne tik nugriaunant statinius, bet kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir taip įteisinant statybos darbus. Kaip minėta, savavališkos statybos aktais atsakovė buvo įpareigota iki (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius arba turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir sumokėjusi nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė, vykdydama Inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekė įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą ir taip pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovė susimokėjo įmokas į valstybės biudžetą dėl statybos įteisinimo, kas sąlygojo, jog ji įgijo pagrįstus lūkesčius, jog statinių įteisinimas yra galimas.
23. Įvertintina, kad nuo statinių įsigijimo iki statybos leidimo išdavimo žemės sklypo teisinė padėtis ir jo atžvilgiu taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pasikeitė dėl valstybės veiksmų. Pažymėtina, kad statiniai buvo suprojektuoti ir pastatyti žemės sklype, kai jam nebuvo taikomi jokie apribojimai. Taip pat įvertintina, kad statiniai stovi žemės sklype nuo (duomenys neskelbtini), todėl Inspekcijos reikalavimas panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti atsakovę nugriauti statinius iki padėties, buvusios iki (duomenys neskelbtini), yra neproporcingas atsakovės padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo ir Europos Žmogaus teisių teismo praktiką darytina išvada, jog teismui panaikinus ginčijamą statybos leidimą ir įpareigojus atsakovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos padarinius nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų ne tik neužtikrins, tačiau neproporcingai apribos atsakovės nuosavybės teisę, nes atitinkamų pastato dalių išardymas ir pastato grąžinimas į iki 1993 m. buvusią padėtį būtų ne tik neracionalus, bet ir neatitiktų protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir netenkinus ieškovės reikalavimų, atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos patirtos 4 405,04 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Atsakovė R. R. pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio, tenkinus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai 4 405,04 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei R. R. 88 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.