- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-1128-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26048-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, teismo prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, 148 800 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad 2012-09-22 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), A. K., vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio, kuris vertėsi ir buvo mirtinai sužalota šaligatviu ėjusi grįžtanti iš darbo A. Š.. VSDFV Šiaulių skyrius įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo 2013-01-07 sprendimu pripažino draudiminiu įvykiu. Vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų įstatymo nuostatomis, 2013-01-11 sprendimu ieškovas A. Š. sutuoktiniui J. Š. paskyrė 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką. Kaltininko automobilis buvo draustas atsakovo bendrovėje. Autoįvykio kaltininko A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje ir jis Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-11 nuosprendžiu pripažintas kaltu. Ieškovas dėl 148 800 Lt žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo kreipėsi į atsakovą, bet jis atsisakė atlyginti nurodytą žalą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 148 800 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog vien tik eismo įvykio fakto konstatavimo nepakanka draudimo išmokai išmokėti – būtina nustatyti eismo įvykio metu padarytą žalą. Būtina nustatyti, kokias pajamas gavo A. Š. iki mirties, kokias pajamas gavo A. Š. sutuoktinis iki sutuoktinės mirties (ar buvo reikalingas išlaikymo), jei buvo reikalingas – kokią A. Š. pajamų dalį jis gaudavo, ar jis tebėra reikalingas išlaikymo.
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į ieškinį kilusį ginčą siūlė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovas turėtų pateikti duomenis apie A. Š. ir J. Š. gautą vidutinį darbo užmokestį už tris mėnesius bei J. Š. pajamas po 2012-09-20, tuomet būtų galima įvertinti, ar išmokėta vienkartinė draudimo išmoka neviršija žuvusiosios sutuoktinio patirtų nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus naudai iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, 148 800 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas nustatė, kad dėl 2012 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio, kurio kaltininku buvo pripažintas A. K., žuvo šaligatviu iš darbo ėjusi A. Š.. VSDFV Šiaulių skyrius 2013 m. sausio 11 d. sprendimu mirtiną nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažino draudžiamuoju įvykiu ir nusprendė skirti 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką J. Š. jo sutuoktinei apdraustajai A. Š. žuvus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo. Ieškovas prašo regreso tvarka priteisti žuvusiosios A. Š. sutuoktiniui išmokėtą vienkartinę išmoką iš atsakovo. Teismas nustatė, kad pašalpai apskaičiuoti buvo taikomos einamųjų draudžiamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis (2012 m. rugsėjo 22 d.) – 1488 Lt. Šią sumą padauginus iš 100, gauta 148 800 Lt išmoka. Abu sutuoktiniai gaudavo panašaus dydžio pajamas, o skirtumas tarp šių pajamų sudarė apie 100 Lt. Byloje nėra nustatyta, kad sutuoktiniai netvarkė bendro ūkio. Mirties dieną A. Š. buvo 55 metų amžiaus. Taigi, pagal vidutinę tikėtiną moterų gyvenimo trukmę Lietuvos statistikos duomenimis, A. Š. galėjo gyventi dar apie 24 metus ir šiuo laikotarpiu teikti materialinę paramą savo sutuoktiniui. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog išmokėta draudimo išmoka (vienkartinė kompensacija) viršija patirtą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nagrinėjant šią bylą būtina tiksliai nustatyti, kiek turtinės žalos dėl eismo įvykio patyrė (jei patyrė) socialinio draudimo išmokų gavėjas. Be to, svarbu išsiaiškinti, ar nėra aplinkybių, atleidžiančių apdraustąjį nuo civilinės atsakomybės ir draudimo sutartimi suteiktos apsaugos apimtį. Pažymėjo, kad fizinio asmens mirties atveju jo sutuoktinis turi teisę į žalos, atsiradusios dėl sutuoktinio mirties, atlyginimą, jeigu sutuoktinis faktiškai jį išlaikė arba turėjo teisę į išlaikymą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. pajamos iki eismo įvykio buvo 1 557,17 Lt, o J. Š. vidutinis mėnesinis priskaičiuotas darbo užmokestis – 1 457,60 Lt. Kadangi skirtumą tarp sutuoktinių pajamų sudaro 99,57 Lt, darytina išvada, kad J. Š., gavęs iš esmės vienodo dydžio atlyginimą, nebuvo reikalingas išlaikymo ir nebuvo A. Š. išlaikomas. Pažymėjo, kad ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje J. Š. patvirtino, kad nebuvo sutuoktinės išlaikomas. Mano, kad šiuo atveju nesant teisės aktuose numatytos draudimo išmokai mokėti būtinos sąlygos – draudimo išmoka šioje byloje negali būti priteista. Kita vertus, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo J. Š. tenkančių sutuoktinės pajamų dalį. Nurodė, kad bendros vidutinės iki eismo įvykio sutuoktinių pajamos buvo lygios 3 014,77 Lt, o kiekvienam iš sutuoktinių tekdavo po 1 507,385 Lt. Kadangi J. Š. tiek esant santuokoje, tiek po eismo įvykio gavo savarankiškų pajamų, lygių 1 457,60 Lt, spręstina, kad jis dėl eismo įvykio žalos negautų pajamų forma nepatyrė. Teigia, jog jei sutiktų su teismo sprendimo skaičiavimu, išeitų, jog iki eismo įvykio J. Š. gaudavo 1 457,60 Lt, o po eismo įvykio – 3 014,77 Lt, kas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui. Pažymėjo, kad A. Š. buvo 55 metų amžiaus, kas reiškia, jog po kelerių metų pasiekus senatvės pensijos amžių būtų nebedirbusi, taigi nebūtų gavusi tokių pajamų, kaip dirbdama. O jei ji būtų dirbusi ilgiau, nėra pagrindo tikėtis, kad tai vyktų iki kol jai būtų sukakę 79 metai. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartimi, nes faktinės bylų aplinkybės nėra vienodos.
Atsiliepimas
Ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad priimtas teismo sprendimas atitinka susiformavusią teisminę praktiką ir teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas išmokėjo žuvusiosios vyrui 148 800 Lt vienkartinę išmoką pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Mano, kad teismas nagrinėdamas bylą vertino pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgė į pateiktus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, buvo sveiki, papildomai gaudavo pajamų iš užaugintų daržovių, javų. Mirties dieną žuvusioji buvo 55 metų amžiaus, o į pensiją būtų išėjusi tik 2020-09-26, todėl vertinant jos negautas pajamas tik pagal bylos duomenis apie jos gautą vidutinį darbo užmokestį, jos pajamos būtų sudariusios 151 029 Lt. Apeliantas byloje nepateikė įrodymų, kad išmokėta socialinio draudimo išmoka viršija patirtą žalą. Apeliacinio skundo motyvai, kad J. Š. nebuvo išlaikomas žmonos, nesietini su išmokėta išmoka, nes ši išmoka nėra siejama tik su išlaikymo faktu šioje byloje ir nesukuria jokio pagrindo ginčyti teisę į gautą išmoką. Teismas priteistos išmokos nevertino tik kaip išlaikymo pagrindo, o šiuo atveju išmokėta vienkartinė išmoka, priešingai nei mirusiojo išlaikytiniams pagal įstatymą mokamos periodinės išmokos.
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Dėl šios nutarties buvo priimtas kasacinis skundas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino 2015 m. kovo mėn. 30 d. nutartį ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nutartyje konstatavo, kad teismai netinkamai apskaičiavo, kuri draudimo išmokos dalis kompensuoja apdraustojo sutuoktinio patirtą žalą, netyrė šiam klausimui svarbių aplinkybių.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi įpareigojo ieškovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių ir atsakovą AAS „Gjensidige Baltic“ pateikti nutartyje nurodytus duomenis Vilniaus apygardos teismui iki 2016 m. kovo mėn. 30 d. Remiantis kasacinio teismo nutartimi nurodė, kad byloje svarbiomis aplinkybėmis yra tai, kokius kriterijus dėl šeimos nario - sutuoktinio patirtos turtinės žalos nustatymo siūlo taikyti teismui šalys. Tai, kad ieškovas kriterijumi siūlo laikyti visą sumą, kurią jis išmokėjo mirusiosios sutuoktiniui kaip vienkartinę draudimo išmoką, o atsakovas teigia, kad ieškinys byloje buvo neįrodytas, todėl atmestinas, nereiškia, kad teismas neturi nustatyti byloje aplinkybės, kokio dydžio vidutinį mėnesinį atlyginimą iki mirties gavo žuvusioji A. Š., kokį vidutinį mėnesinį atlyginimą iki žmonos mirties gavo jos sutuoktinis J. Š.. Tai, kad kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog apskaičiuojant, kokią žalą patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų būti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius, todėl ieškovas turi pareigą pateikti byloje duomenis, kokio dydžio vidutinis darbo užmokestis buvo mokamas apdraustajai A. Š. iki jos mirties ir J. Š. , atskaičius mokesčius. Be to, nukentėjusiajam J. Š. paaiškinus, kad kartu su žmona jis prižiūrėjo mirusių tėvų ūkį, iš kur gaudavo papildomų pajamų, pardavę užaugintas daržoves, javus, pirmiausia ieškovo pareiga yra pateikti byloje duomenis, kokio dydžio pajamas šeima gaudavo iš šios veiklos, kokia dalimi šios pajamos sumažėjo, mirus A. Š.. Šiuos duomenis turi teisę pateikti ir atsakovas. Kadangi šalys iki šiol teismui nepateikė įrodymų, kurie turi būti ištirti remiantis kasacinio teismo nutartimi, tikslinga CPK 179 straipsnio 1 dalies pagrindu įpareigoti šalis teikti byloje tokius papildomus įrodymus iki teismo nustatyto termino. Nutartyje nurodyta, kad pareigą įrodyti, kad žalos padaryta mažiau, nei išmokėjo vienkartinę pašalpą Socialinio draudimo įstaiga, turi ir atsakovas, todėl teikti byloje duomenis apie tai, kokios sumos nuo gauto sutuoktinės atlyginimo ar kitų pajamų neteko nukentėjusysis, t.y. kokio dydžio yra ir bus ateityje jo negautos pajamos dėl sutuoktinės mirties, turi teikti ir atsakovas, nes jis turi įrodyti, kuo grindžia prašymą atmesti ieškinį, paaiškinimus, kad padaryta J. Š. žala turtinė buvo atlyginta ir be vienkartinės draudimo pašalpos mokėjimo.
Papildomus įrodymus byloje pateikė tik ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius, pateikė paaiškinimus dėl įrodymų vertinimo bei papildomus argumentus. Nurodė, kad LAT byloje 3K-3-408/2014 išaiškino, kad gyventojų pajamų mokestis, išskaičiuotas iš socialinio draudimo išmokos, įskaitomas į žalos, įskaitomas į žalą, išieškotiną regreso tvarka. Nurodė, kad LAT ne vienoje šios bylų kategorijos nutartyje konstatavo, kad įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka draudikui, jeigu atsakingas už žalos padarymą draudikas nesutinka su reikalavimu pilnai atlyginti žalą.
Ieškovas papildomai pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą A. Š. darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu nuo 2011-09 mėn. iki 2012-09 mėn. – 19778,77 Lt ir pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą J. Š. darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu nuo 2011-09 mėn. iki 2012-9 mėn. – 4655,63 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus apie J. Š. turėtas išlaidas 2013-05-22 d. kapo sutvarkymui – 8700 Lt.
Atsakovas papildomų įrodymų byloje nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.
Kasacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje šioje byloje, teigiama, kad pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti. Kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo ( jo šeimos narių ) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Šioje byloje atsakovas nurodo argumentus, kad nukentėjusysis yra nepatyręs žalos, todėl teismas daro išvadą, kad tokiu atveju ieškovo pareiga įrodyti, kokio dydžio nukentėjusysis patyrė žalą dėl A. Š. žūties.
Atsakovas nurodo, kad fizinio asmens mirties atveju jo sutuoktinis turi teisę į žalos, atsiradusios dėl sutuoktinio mirties, atlyginimą, jeigu sutuoktinis faktiškai jį išlaikė arba turėjo teisę į išlaikymą, nurodo, kad A. Š. pajamos iki eismo įvykio buvo 1 557,17 Lt, o J. Š. vidutinis mėnesinis priskaičiuotas darbo užmokestis – 1 457,60 Lt. Kadangi skirtumą tarp sutuoktinių pajamų sudaro 99,57 Lt, darytina išvada, kad J. Š., gavęs iš esmės vienodo dydžio atlyginimą, nebuvo reikalingas išlaikymo ir nebuvo A. Š. išlaikomas. Pažymėjo, kad ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje J. Š. patvirtino, kad nebuvo sutuoktinės išlaikomas. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kaip apskaičiuojamos negautos vieno sutuoktinio pajamos, mirus kitam sutuoktiniui. Nutartyje nurodyta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigomis, nustatytomis CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę, apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. ADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Marijampolės skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-111-421/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien kasatoriaus nurodomos aplinkybės, jog apdraustosios sutuoktinis buvo darbingas, abu sutuoktiniai gaudavo panašias maždaug 1500 Lt mėnesines pajamas, neįrodo, kad apdraustosios sutuoktinis dėl jos mirties patyrė mažesnę žalą, negu 1/2 apdraustosios pajamų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-652-916/2015).
Iš byloje pateiktų įrodymų apie mirusiosios A. Š. gautą darbo užmokestį, darytina išvada, kad jai buvo išmokama vidutiniškai 440,64 Eur per mėnesį darbo užmokestis. ½ šios sumos skiriama sutuoktiniui, t.y. 220,32 Eur. Vidutinė statistinė tikėtina žuvusiosios gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis yra 68,28 metų, todėl apskaičiuojama, kokį laikotarpį žuvusioji būtų tikėtinai teikusi paramą sutuoktiniui po 220,32 Eur per mėnesį. A. Š. mirties dieną buvo 54 m. amžiaus. Sutuoktinis J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), iki vidutinės tikėtinos vyro gyvenimo trukmės remiantis Statistikos departamento duomenimis Šiaulių rajone tikėtinai gyvens iki 68,28 m, t.y. iki 2026 m. kovo mėn. A. Š. būtų tikėtinai gyvenusi, jei ne eismo įvykis, ir teikusi paramą kaip sutuoktinė dar 14 metų, nes moters vidutinė statistinė gyvenimo trukmė Šiaulių rajone yra 79,33 m. Per šiuos metus ji būtų suteikusi sutuoktiniui paramos už 37013,76 Eur sumai ( 220,32 Eur x12 mėn. x14 m.). Byloje pateiktos kapo sutvarkymo išlaidos – 8700 Lt ( 2519,69 Eur), jos vertinamos kaip turtinė žala, padaryta nukentėjusiajam dėl autoįvykio. Taigi, bendra turtinės žalos dėl autoįvykio suma yra 39 533,45 Eur arba 136 501,09 Lt. Pripažintina, kad ši suma sudaro žalą, atlygintiną regreso tvarka, bendroje išmokėtoje nukentėjusiajam 148 800 Lt sumoje, t.y. ši draudimo išmokos dalis kompensuoja apdraustojo sutuoktinio patirtą žalą, ji priteisiama vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teismui padarius netinkamas išvadas dėl padarytos žalos dydžio, CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, sumažinant priteistą ieškovui sumą iki 39533,45 Eur, priteistą iš atsakovo valstybės naudai žyminio mokesčio sumą sumažinant iki 1079 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti priteistą ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus ( į/k288677580) naudai iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje ( į/k 300633222) žalos atlyginimo regreso tvarka sumą iki 39 533,45 Eur .
Sumažinti priteistą iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje ( į/k 300633222) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1079 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.