Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-24 · Civilinė byla Nr. e2S-921-324/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
e2S-921-324/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06481-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
K. D.
Ieškovas
I. M.
Civilinė byla Nr. e2S-921-324/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06481-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.11.; 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1104-717/2018 pagal atsakovo K. D. prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui K. D., atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei I. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra N. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19559-752/2017 patvirtino taikos sutartį, kuria šalys, be kita ko, susitarė dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. M.. Konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nenustatė, kadangi ieškovė manė, jog šalys dėl šios tvarkos gali susitarti draugiškai.Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus išspręstas nuolatinės globos taikymo arba atsisakymo skirti globą klausimas. Nurodė, kad nepilnametei šalių dukrai nustatyta laikinoji globa, t. y. mergaitė yra paimta iš šeimos į Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namus ir tik po mėnesio laiko bus sprendžiamas klausimas dėl laikinosios globos nutraukimo ir vaiko grąžinimo į šeimą. 2018 m. vasario 15 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-1104-717/2018 nagrinėjimą ir ieškinį bei priešieškinį paliko nenagrinėtus. Nustatė, kad Kauno rajono administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ĮS-2590 N. D. nustatyta laikinoji globa, vaikas šeimai nėra grąžintas, nuolatinė vaiko globa nėra nustatyta, todėl ieškovei išnyko reikalavimo teisė reikšti ieškinį atsakovui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovui reikšti priešieškinį ieškovei tuo pačiu klausimu.Atsakovas 2018 m. vasario 26 d. pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš ieškovės. Nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kadangi tikėjosi juos pateikti teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus dėl ieškovės kaltės – ieškovė dėl savo netinkamų veiksmų ir neveikimo neteko šalių dukros globos. Atsakovas patyrė 500 Eur išlaidų advokato išlaidoms apmokėti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.Nustatė, kad civilinė byla nutraukta nepriėmus galutinio sprendimo ir neišsprendus ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Tai, jog ieškovė neteko dukros globos, nereiškia, jog jos procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas. Atsakovas savo iniciatyva samdė advokatą ir reiškė priešieškinį. Sprendė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos patirtos ne dėl ieškovės kaltės, todėl teismui 2018 m. vasario 15 d. nutartimi ieškinį ir priešieškinį palikus nenagrinėtais, atsakovas neįgijo teisės reikalauti iš ieškovės savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Prašoma nustatyti bendravimo tvarka ieškovė siekė ženkliai apriboti atsakovo teises bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, todėl privalėjo teikti atsiliepimą ir priešieškinį dėl jo teisių neribojančios bendravimo tvarkos nustatymo. 2017 m. rugsėjo mėn. Vaikų teisių apsaugos skyriui nustačius, kad ieškovė prižiūrėdama vaiką piktnaudžiavo alkoholiu, šalių nepilnametė dukra buvo paimta iš ieškovės šeimos ir jai nustatyta laikinoji globa Pagynės vaikų globos namuose. Nuo bylos sustabdymo iki 2018 m. vasario mėn. šalių dukra nebuvo grąžinta motinos nuolatinei globai, kas leidžia daryti išvadą, kad ji nesilaikė Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojų nurodymų, nesprendė problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu. Teismas ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus dėl ieškovės netinkamų veiksmų, dėl kurių ji neteko šalių dukros globos. Tai nulėmė bylos procesinę baigtį. Atsakovas įtrauktas į procesą be savo valios, privalėjo ginti savo teises, dėl ko patyrė teisinės pagalbos išlaidų.Teismas pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovo priešieškiniu, tačiau nepasisakė dėl išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į ieškinį ir už atstovavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar, ieškinį ir priešieškinį palikęs nenagrinėtus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės atsisakė priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusia 2018 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo paliko nenagrinėtus, nes ieškovei išnyko reikalavimo teisė reikšti ieškinį atsakovui, o atsakovui – reikšti priešieškinį ieškovei. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu likusiai be tėvų globos N. D. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. rugsėjo 15 d., t. y. mergaitė yra paimta iš šeimos į Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namus. Kauno rajono administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ĮS-2590 N. D. nustatyta laikinoji globa mergaitės senelio S. M. šeimoje, vaikas (ieškovės) šeimai nėra grąžintas, nuolatinė vaiko globa nėra nustatyta. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Kauno miesto VTAS) 2018 m. sausio 10 d. teikimo Nr. 19-10-90 dėl I. M. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą matyti, kad 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto VTAS atvejo peržiūroje nutarė įtraukti ieškovę I. M. į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įsiteisėjusia 2018 m. vasario 15 d. nutartimi konstatuotą, bylos nagrinėjimo metu pasibaigusią ieškovės teisę reikalauti nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, sprendžia, kad, ieškovė, 2017 m. kovo 24 d. pateikusi ieškinį teisme, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kad šią reikalavimo teisę išsaugotų, ir tai lėmė, jog iki minimos teisės praradimo atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės nesugebėjimas susigrąžinti dukrą į šeimą nulėmė bylos procesinę baigtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad, ieškovei inicijavus civilinės bylos iškėlimą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ne dėl ieškovės kaltės. Bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškovės kaltės, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.Atsakovas už teisinę pagalbą pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 847473 advokato padėjėjui M. P. 2017 m. gegužės 8 d. sumokėjo 500 Eur. Šią aplinkybę patvirtinantys dokumentai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2018 m. vasario 26 d. su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje, t. y. pateiktas iki teismo proceso pabaigos (pažymėtina, jog teismo procesinis sprendimas dėl bylos baigties buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie jo priėmimo laiką, todėl iki 2018 m. vasario 15 d. nebuvo procesinės būtinybės pateikti duomenis apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas). Teisę priimti papildomą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jei teismas šio klausimo neišsprendė priimdamas procesinį sprendimą dėl bylos baigties, įtvirtina pagal įstatymo analogiją taikytinas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo gavo 2018 m. vasario 26 d., nepraėjus 20 dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).Remiantis CPK 98 straipsniu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (150 Eur atsiliepimo parengimas, 200 Eur priešieškinio parengimas, 90 Eur atstovavimas trijuose teismo posėdžiuose, 60 Eur pasirengimui teismo posėdžiams) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 5, 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių 2016 m. IV ketv. – 822,8 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), tačiau atsižvelgiant į advokato padėjėjo darbo sąnaudas rengiant atsiliepimą ir priešieškinį, į tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, vadovaujantis protingumo principu, atsakovui iš ieškovės priteistina 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina. Klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti byloje papildomą nutartį – priteisti iš ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė