- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 1-212-167/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Civilinis ieškovas
- E. S., G. P.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Kaltinamasis
- I. G.
- Advokatai
- Arūnas Koskus, Danguolė Bajorinienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, individualios įmonės „IR s.“ savininkas, gyv. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-11-04 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. ir 290 str. – 18 MGL bauda.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis I. G. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui.
I. G. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę atgauti iš nukentėjusiojo G. P. 5000 LT piniginę skolą, 2010-12-28 reikalavo nukentėjusiojo G. P. grąžinti jam 5000 Lt, o pastarajam tai daryti atsisakius, nes jis I. G. neskolingas, pakeitęs patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, spynas, tokiu būdu negrąžina nukentėjusiajam G. P. priklausančio oro kompresoriaus „VFT 182“ 1297,20 Lt vertės, elektrinio smūginio gręžtuvo, 85 Lt vertės, stacionarių gręžimo staklių 549 Lt vertės, šildymo krosnelės „V.“ 1400 Lt vertės, UAB „Š“ priklausančio purkštuvo „M22G“ 1326,53 Lt vertės, kurį nukentėjusysis G. P. buvo pasiskolinęs iš UAB „Šilo takas“, bei UAB „D“ priklausančio stiklo rėžtuko 874,65 Lt vertės, kurį nukentėjusysis G. P. buvo pasiskolinęs iš S. E., taip pat, negrąžina nukentėjusiajam G. P. priklausančių staklių 16000 Lt vertės, kurias išgabeno iš patalpų esančių Šiauliuose (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam didelę 20205,85 Lt turtinę žalą.
Be to, jis 2011-01-05 apie 15:15 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) teritorijoje suduodamas kumščiu smūgį automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam M. B. į galvos sritį ir taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės speninės ataugos srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis I. G. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. birželio – liepos mėnesį jis išsinuomavo iš UAB „A.“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Šalia išsinuomotų patalpų, patalpas turėjo G. P. ir M. B., ten gamino baldus. Jis jiems pasiūlė pusiau nuomotis patalpas, kol jis susitvarkys visus dokumentus, kad galėtų verstis baldų gamyba. Patalpas jis išsinuomojo nuo spalio mėnesio 1 dienos. G. P. nuo spalio mėn. į jo patalpas atsivežė savo įrangą ir pjovimo stakles. Jis taip pat susivežė savo įrangą. Susitarė, kad pinigus už patalpų nuomą mokės per pusę, o kai G. P. ir M. B. įsidarbins pas jį, nuomos jiems nebereikės mokėti. Lapkričio mėnesį G. P. jo paprašė įmonės vardu sau imti furnitūrą, baldines medžiagas. Jis pasiūlė, kad kai pas jį įsidarbins, galės iš jo atlyginimo išskaičiuoti tą skolą. G. P. jo įmonės vardu buvo paėmęs prekių už 4000 litų, kuriuos jis sumokėjo iš savo asmeninių pinigų. Tačiau jis neturi jokių, G. P. skolą patvirtinančių dokumentų, nes sąskaitas – faktūras, kuriomis G. P. pasiėmė medžiagas, pasirašydavo jis. Sąskaitos-faktūros išrašytos buvo vėliau, paprastai išrašoma per 2 mėnesius nuo prekių paėmimo. Įmonės apskaitoje tų sąskaitų – faktūrų nėra, nes už jas jis mokėjo iš savo asmeninių pinigų. Pas jį G. P. ir M. B. dirbo porą mėnesių. Prieš Kalėdas, apie gruodžio 15 dieną, G. P. su M. B. išvyko į Baltarusiją. Jie sakė, kad grįš už 10 dienų ir toliau pas jį dirbs. Prieš Kalėdas pas jį pradėjo važiuoti žmonės, kuriems G. P. gamino baldus. Apie tai jis pasakė G. P., o šis atsakė, kad kai sugrįš, susitars su kitu baldininku, kuris jiems pagamins baldus. Po kelių savaičių, jis gavo leidimą užsiimti baldų gamyba, todėl nusprendė įdarbinti naujus darbuotojus M. S. ir A. D.. Šie darbuotojai per 1 – 2 dienas susitvarkė patalpas, G. P. daiktus išnešė į kitą patalpą ir ten sudėjo. Kai jis, G. P. paprašė grąžinti 5000 litų skolą, šis jam atsakė, kad turi tik 2000 litų ir gali juos atvežti. Jis liepė pinigus pervesti į įmonės sąskaitą, pagrindžiant už ką pervedami pinigai, o už likusią 3000 litų skolą, atvežti savo staklių dokumentus. Apie tai jie kalbėjo patalpose ir staklės tuo metu dar ten buvo. Durų spyną jis pakeitė 2010 m. gruodžio 19 ar 20 dieną, po pirmojo G. P. išvažiavimo. Kai G. P. jis paskambino ir paklausė ar šis pasiėmė lagaminą su suktuku, kurie kainuoja apie 1500 litų, šis pripažino tai padaręs, tačiau jis nesupranta, kaip G. P. galėjo įeiti į patalpas, kai spyna jau buvo pakeista ir raktų neturėjo. G. P. už 3 mėnesių nuomą jam liepė pasiimti krosnelę „V“. Po Kalėdų sugrįžęs G. P., jam pristatė G. K. ir nurodė, kad jis jo ceche pagamins jam reikalingus baldus. Švenčių metu niekas nedirbo ir jis ten nuvažiavęs nebuvo. Į cechą pirmą kartą atvyko 2011-01-03, nes jam paskambino G. P. ir pasakė, kad nori išsivežti savo daiktus. Jis su tuo sutiko ir pasakė, kad šis atsivežtų savo formatinių staklių dokumentus, nes jei šis neatiduos skolingų pinigų, važiuos kartu su juo pas notarus ir įformins stakles už skolą. G. P. su tuo sutiko. Jis atvyko 2011-01-03 apie 08.30 val., atrakino cecho duris ir įėjęs į patalpas, kuriose stovėjo staklės, pamatė, kad staklių nebėra. Pagalvojo, kad G. P. išsivežė stakles, todėl liepė jam atvykti, o atvykusiam G. P. pasakė, kad už tai, jog jis išsivežė stakles, išsikraustys tik dalyvaujant antstoliui. Šis pasakė, kad suprato ir įsėdęs į automobilį, išvažiavo. Tuo metu buvo darbininkai. Paskutinį kartą stakles jis matė švenčių metu, nes buvo atvykęs įleisti G. K. 10 minučių išsipjauti jam reikalingas detales. Staklių vertė yra nuo 6000 litų iki 12000 litų. Dėl pjovimo staklių vagystės jis pareiškimo nerašė, nes staklės yra ne jo, jis neturi jokių staklių priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Savo stakles jis įsigijo 2011 vasaros pabaigoje, iš Kauno įmonės, kurios buvo dėvėtos, parvežtos iš Europos, ant jų buvo uždėtas prispaudėjas po poros mėnesių. Prispaudėją jam pagamino M. G. ir I. M.. Prispaudėjo pagaminimui jis jiems pateikė iš UAB „M.“ įsigytas apie 3 – 4 metrus metalo sijų, iš savo neveikiančių laminavimo staklių pneumatinius prispaudėjus, cilindrus, pirko metalą. Ant prispaudėjo esančias šlangutes, jo nurodymu, iš ceche buvusios dėžės, atsinešė darbininkai. Cilindrus išėmė iš laminavimo staklių, nes cilindrai valdo šių staklių pjūklus. Ant jo prispaudėjo yra ne G. P. priklausančios detalės. Be to, jis turi dažų purkštuvą, su kuriuo buvo rožine spalva dažomos jo statybininkų patalpos, o aliuminio pudra dažomi metaliniai daiktai, stalai. Dažant, neuždengus patalpoje esančių daiktų, ant jų užkrenta dažų dulkės, todėl galėjo būti dažų užpūsta ir ant tų elementų. Ant jam priklausančių kantavimo staklių esantį prispaudimo mechanizmą galėjo savavališkai nudažyti M. B.. Kai M. B. dažė G. P. staklių detales, jis pasidėjo vieną detalę ant jo šlangučių, sudėtų į dėžę ir ją nudažė, todėl galimai apipurškė jo šlangutes. 2011 m. sausio 4 d. jam paskambino M. S. ir pasakė, kad į patalpas atvyko G. P. su antstoliu. Jis nurodė, kad nieko jiems neatiduotų, kol pats neatvyks. Nuvykus į patalpas G. P. rinko savo daiktus, antstolis R. K. visus daiktus fotografavo. G. P. norėjo pasiimti krosnelę ir gręžimo stakles. Kadangi ceche iš viso buvo 4 gręžimo staklės, o jis nežinojo kurios yra jo, o kurios priklauso G. P., todėl pasakė, kad reikia laukti jo buhalterės kol ši sugrįš iš atostogų ir pagal staklių įsigijimo dokumentus išsiaiškins, kurios yra jo, arba liepė atvežti dokumentus, patvirtinančius, kurios staklės priklauso jam. Taip pat liepė atvežti krosnelės dokumentus. Jis tuo metu turėjo svarbų susitikimą UAB „B.“, darbininkai nenorėjo laukti kol G. P. susirinks savo daiktus, todėl jis paprašė G. P. ir antstolio, kad atvyktų vėliau. Kai jam baigėsi susitikimas UAB „B.“, į patalpas vėl atvyko G. P. ir pasiėmė savo likusius daiktus. Jų automobilis stovėjo šalia įėjimo į cechą, o jis stovėjo apie metrą nuo durų, ir išgirdo, kaip lipdamas į automobilį, M. B. ant jo pasakė porą negražių žodžių, todėl jis, ranka sulaikęs dureles, jo paklausė ką šis pasakė. Matė kaip G. P. fotoaparatu jį fotografuoja. Jis M. B. į galvos sritį nesudavė, nes vieną ranką laikė ant automobilio durelių, o kitą ranką kišenėje. Kompresoriaus, gręžtuvo, purkštuvo ceche nebuvo, todėl jis jų negalėjo atiduoti G. P.. Patalpose buvo oro kompresorius, tačiau jis priklausė jam. Stiklo rėžtukas buvo pastatytas prie sienos ir jis matė, kaip R. K. tai užfiksavo. Jis nesutinka su tuo, kad G. P. neišsivežė rėžtuko, nors jis nematė kaip iš patalpų jis jį išsinešė. Tuo metu jo įmonė vadinosi „IR“. G. P. baldines medžiagas ėmė „IR statyba“ vardu. Parduotuvėse „U.“, „I.“ medžiagas duoda be jokių įgaliojimų. Už šias prekes, kurias įsigijo G. P. jo įmonės vardu jis negali susigrąžinti PVM.
Nukentėjusysis G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2010 m. rugsėjo pabaigos kartu su I. G. nuomojosi patalpas, adresu Žemaitės g. 102, Šiauliai. Abu tarėsi bendrose patalpose vykdyti pusiau atskiras veiklas. Abu tarėsi pasirašyti nuomos sutartį, tačiau I. G. nuomos sutartį pasirašė vien tik savo vardu, nes jam reikėjo dokumentų. Susitarė mokėti už patalpų nuomą per pusę. Darbo sutartis su I. G. sudaryta nebuvo, mokesčių valstybei jis nemokėjo. Tose patalpose jis atliko I. G. nurodytus darbus iki 2010-12-15, kol gavo pasiūlymą išvykti į Baltarusiją dirbti ir pasakė šiam, kad išvyksta padirbėti į Minską iki Kalėdų, todėl negali pabaigti jo kelių gaminių. I. G. susinervino, supyko, todėl jis surado žmogų, kuris už jį pagamintų gaminius. 2010-12-28 jis paskambino I. G. ir pasakė, kad grįš tik 2011 m. sausio mėn. pirmomis dienomis. I. G. jam pasakė, kad arba jis per kelias minutes prisistato į gamybines patalpas arba savo esamų daiktų ten neberas, nes išsikvies antstolį, viską nufotografuos ir pasakys jam, kad tai yra jo daiktai. Tai išgirdęs jis grįžo į Lietuvą ir nuvyko su A. J. į patalpas, kur buvo A. D., tačiau I. G. ten nebuvo. Kadangi turėjo fotoaparatą, nufotografavo savo daiktus. Netrukus atvyko I. G. ir pradėjo iš jo reikalauti 8 000 litų už moralinę žalą, kalbėjo apie pavėlavimą pagaminti baldus, grasino, kad neatgaus savo daiktų. Jis I. G. pasakė, kad galėtų jam duoti 2 000 litų, kad atgautų savo pjovimo stakles ir kitus daiktus, o šis atsakė, kad tokiu atveju pigiai išsisuktų. Tada jis išvyko iš patalpų ir paskambino pasikonsultuoti pažįstamam teisininkui, kuris jam patarė pinigų I. G. neduoti. Jis išvyko į Minską dirbti. 2010-12-31 apie 15 val. jis buvo sugrįžęs į namus, esančius Joniškio r., todėl po švenčių 2011-01-03 8.00 val. nuvyko į gamybines patalpas, kuriose dirbęs M. S. jam paklausus pasakė, kad I. G. dar nėra ir šis bus tik apie 10 val. Pradaręs duris jis matė patalpose stovėjusias savo pjovimo stakles. Po 10 val. jis paskambino I. G. paklausti kaip toliau jie spręs tą konfliktą, o šis jam pasakė, kad jis nepervedė 2 000 litų. Jis pasakė, kad teisininkas jam patarė pinigų nepervesti. Tada I. G. pasakė, kad kartu jie nebesidarbuos ir jis gali pasiimti savo daiktus. Jam pasakius, kad jis šiandien atvyks pasiimti savo daiktų, tačiau šis atsakė, kad šiandien daiktų pasiimti negali, o tik rytoj. 2011-01-04 8.00 val. jis nuvyko į patalpas pasiimti savo daiktų, ir įėjus į patalpas, jose pamatė I. G. ir kitus darbuotojus. I. G. pasakė, kad gali pasiimti savo daiktus. Jis atidarė duris patalpose, kuriose stovėjo jo pjovimo staklės ir pamatė, kad jų nebėra. I. G. pasakė „ar supratai? Padėkok advokatui.“ Tai išgirdęs, jis uždarė duris ir išėjo. 2011-01-03 jo pjovimo staklės buvo, tačiau 2011-01-04 jų jau nebuvo. Tuomet jis nuvyko pas pažįstamą advokatą, papasakojo situaciją, davė I. G. telefono numerį ir iš savo telefono, įjungęs garsiakalbį, paskambino I. G.. Advokatas pasakė, kad grąžintų stakles arba kreipsis į teisėsaugą dėl staklių dingimo. I. G. advokatui atsakė, kad kai P. atiduos pinigus, atgaus ir stakles. Kitą dieną su antstoliu nuvyko į patalpas ir nufotografavo jo daiktus. Kai pradėjo neštis daiktus į autobusiuką, I. G. junginėjo šviesą, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė išprovokuoti konfliktą, sakė, kad daugiau jis nieko negaus ir liepė pasišalinti iš jam priklausančių patalpų. Tada jie išėjo, uždarė autobusiuko galines duris ir jiems įsėdant I. G. pasakė, kad daugiau jų nematytų šioje teritorijoje. T. M. pasakė „negi daugiau nebegalės į tą teritoriją įeiti“, ką išgirdęs I. G. pribėgo prie autobusiuko vairuotojo durelių, jas atidarė ir M. B. trenkė 2 smūgius į pakaušio sritį. Mėgino tai nufilmuoti, tačiau nespėjo įjungti fotoaparato filmavimo funkcijos, todėl padarė tik dvi nuotraukas ir įrašą. Jis iš I. G. neatsiėmė formatinių pjovimo staklių SSA-320 - 23697,60 Lt vertės, oro kompresoriaus VFT182 - 1297,20 Lt vertės, ne jam priklausančio stiklo rėžtuko ir purkštuvo, nes jos dingo. Elektrinį smūginį gręžtuvą ir krosnelę jis atsiėmė visai neseniai, nes I. G. iš jo reikalavo jų dokumentų. M. B. I. G. sudavė du smūgius apie 15 – 16 val. atviroje, viešoje vietoje, kadangi tame pastate patalpas nuomojasi daug įmonių. I. G. suduodamas smūgius nieko nesakė, o kai sudavė, pasakė „jei dar čia pasirodysit, pamatysit kas jums bus“. Jokio pagrindo I. G. neturėjo, kad būtų galėjęs reikalauti iš jo pinigų, tačiau jis pats sutiko jam pervesti 2 000 litų, nes jis buvo paėmęs jo darbo įrankius, kurie yra jo pragyvenimo šaltinis. Tarp jų jokio rašytinio susitarimo, kad jis I. G. gamintų gaminius, nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. Jokių sąskaitų jis jam nebuvo išrašęs, jokių pretenzijų, kad kažko nepadarė, nebuvo. Jis mano, kad pjovimo stakles išvežė I. G. su pašaliniais asmenins. Kadangi 2011-01-03 8.00 val. staklės ten buvo, o 2011-01-04 8.00 val. staklių patalpoje jau nebuvo, todėl per parą laiko stakles jis galėjo išvežti. Be to, jis ėjo pas sargus ir klausė ar kas nors, ką nors matė. Vienas sargas, budėjęs 2011-01-06 ar 2011-01-07, jam nurodė, kad prie patalpų stovėjo I. G. priklausantis krovininis autobusiukas, į kurį, jo manymu galėjo būti įdėtos staklės. Į policiją jis kreipėsi dėl pjovimo staklių dingimo ir gavo pranešimą, kad byla dėl staklių vagystės yra sustabdyta. Nuo savo pjovimo staklių prispaudėjo detales jis matė ant I. G. priklausančių staklių, pakeitus vieną centrinį metalinį strypą, kai kartu su tyrėja nuvyko pasiimti daiktų, kurie buvo neatiduoti, esant antstoliui. Jas atpažino pagal tai, kadangi detalės yra vienetinės, apipurkštos sidabriniais dažais. Ant šių staklių buvo panaudota nuo jo staklių apatinė sija, šlangutės, jungikliai, pneumatiniai cilindrai, slėgio reguliatorius. Dingęs purkštuvas priklauso UAB „Š.“. Oro kompresorių jis įsigijo asmeniškai, ir patalpose jis stovėjo prie durų. Stakles jis buvo įsigijęs 2007 m. iš T. D. už 16 000 litų. Su juo buvo pasirašęs pirkimo - pardavimo raštelį, kurį pateikė. E. S. pas jį buvo atvežęs gaminius, kadangi reikėjo išpjauti stiklą. Tačiau kadangi jis neturėjo rėžtuko, tai E. S. atvežė savo rėžtuką. Stiklo rėžtukas E. S. netilpo įsidėti išsivežant savo gaminius, tai jį jis paliko patalpose. Jis investavo į stakles, kai jas įsigijo, todėl žala jam padaryta 24 000 litų. Papildomai buvo investuota į elektros instaliaciją, buvo tiesinama ašis. Dokumentų, kad staklės yra pagerintos, jis neturi. Už nuomą jis yra sumokėjęs I. G. 800 litų, tačiau tai patvirtinančių duomenų neturi. Kitus patalpų nuomos pinigus I. G. atskaičiavo iš jo padarytų darbų, kuriuos jis darydavo. Ant durų iki konflikto buvo kabinama tik viena spyna. Kai atrakindavo duris, spyną nuimdavo ir įnešdavo į patalpą. Kada buvo pakeista spyna, jis nežino. Kai atvyko 2010-12-28 ir 2011-01-03 durys buvo atrakintos, todėl netikrino ar spyna vis dar ta pati. 2010-12-28 prieš atvykstant I. G., jis padarė savo pjovimo staklių vaizdo nuotrauką. Kai kurios jo staklių dalys šiuo metu yra uždėtos ant I. G. staklių. Ikiteisminio tyrimo metu jis reikalavo užfiksuoti atrastus pavogtus daiktus. Išardytas pjovimo stakles į patalpas mikroautobusu jam padėjo atsivežti pats I. G., M. B. ir dar keli I. G. darbuotojai. Ilgiausia staklių dalis yra 2,80 – 2,90 metro. Kai jas atsivežė, buvo nuimtas pjovimo stalas ir stabilus stalas. Suktuką iš patalpų jis išsivežė 2010 m. gruodžio 28 d., kadangi patalpų durų jam tada nereikėjo atsirakinti, nes juose dirbo darbininkai. Daiktų kainas jis nustatė pagal įsigijimo čekius. Jis pats pirko kompresorių ir pateikė jo dokumentus. Krosnelė „V.“ buvo įsigyta dar prieš pradedant dirbti su I. G.. Jos dokumentų jis nepateikė, tačiau tai, kad krosnelė priklauso jam gali patvirtinti Z. L., E. B., M. B.. Ši krosnelė prieš tai stovėjo patalpose, adresu Žemaitės g. 102, Šiauliai, kurios priklausė A. B.. Purkštuvas jam buvo duotas UAB „Š.“ kaip darbo priemonė, dėl kurios pasirašė materialinės atsakomybės sutartį. Iš buhalterijos yra paimti dokumentai, patvirtinantys šio purkštuvo įsigijimą. Į Baltarusiją jis vyko du kartus: išvyko 2010-12-15, o grįžo 2010-12-23 ar 2010-12-24, po to išvyko 2010-12-28, o grįžo 2010-12-31, turi tai patvirtinančius dokumentus, t.y. vykimo į Baltarusiją vizą. 24 994,80 litų jo pareikštas civilinis ieškinys susideda iš formatinio pjovimo staklių įsigytų už 23697,60 litų ir oro kompresoriaus, už kurį mokėjo 1297,20 litų. Dėl purkštuvo priklausančio UAB „Š.“ padaryta žala turi būti atlyginta. Purkštuvu jis naudojosi pagal sutartį, kurią teismui gali pateikti. Be to, I. G. neleido pasiimti matuoklio, todėl jis buvo paliktas patalpoje. Oro kompresorius jam taip pat nebuvo grąžintas, nes jis buvo dingęs. Kai buvo atvykęs R. K., oro kompresoriaus patalpoje nebuvo. Jo matmenys yra 80 cm x 80 cm, apie 40 kg svorio, su ratukais, varikliu. Elektrinis smūginis gręžtuvas buvo grąžintas, kai nuvyko su tyrėja, nes prieš tai jo pasiimti neleido. Stacionarių gręžimo staklių jiems pasiimti neleido, nes nežinojo kam jos priklauso. Vėliau stacionarias gręžimo stakles jis atsiėmė. Krosnelę atsiėmė būdamas kartu su tyrėja. Purkštuvas nufotografuotas nebuvo, nes jo patalpose nebuvo. I. G. jis prašė, kad jam grąžintų purkštuvą. Kai buvo atvykęs R. K. patalpose nebuvo staklių ir purkštuvo. Stiklo rėžtukas dar buvo. Rėžtukas buvo nufotografuotas, tačiau nebuvo grąžintas. Juodas smūginis gręžtuvas, taip pat buvo antstolio nufotografuotas.
Nukentėjusysis E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010 m. gruodžio mėn. jis G. P. paskolino rėžtuką, nes jam reikėjo susiaurinti veidrodį. Jis sakė, kad kai sugrįš iš komandiruotės, jį jam atiduos. Rėžtuką jis paliko patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Stiklo rėžtuką (greito pjovimo įrankį) jis pirko UAB „D.“. Kai sugrįžo iš komandiruotės, G. P. jam pasakė, kad patalpos, kuriose jis dirbo, yra areštuotos antstolio, kad buvęs direktorius pakeitė spynas, o iš patalpų dingo net jo paties staklės, todėl negali iš jų pasiimti jo paskolinto rėžtuko. Kai jis buvo atvykęs į tas patalpas, G. P. jam parodė savo stakles ir sakė, kad dabar šiose patalpose jis dirbs. Patalpose stovėjusios staklės buvo apie 2 metrų pločio, nemažo svorio. Apie tai, kad jis paskolino rėžtuką, gali patvirtinti A. R., įmonės, kurioje jis dirba, savininkas. Tarp jo ir G. P. buvo žodinis susitarimas dėl rėžtuko paskolinimo. Prieš paskolindamas rėžtuką G. P., jis atsiklausė savo direktoriaus ar gali jį paskolinti savo pažįstamam. Šis sutiko ir pasakė, kad jei jis rėžtuko negrąžins, tada už jį pinigus atskaičiuos iš jo atlyginimo. Kadangi rėžtuko G. P. negrąžino, iš jo atlyginimo buvo atskaičiuota 874,65 Lt., ir jis gali pateikti tai patvirtinančią buhalterinę pažymą. Reiškia civilinį ieškinį 874,65 Lt sumai kaltinamajam I. G. už stiklo rėžtuką, dingusį iš jo patalpų.
Nukentėjusysis M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis ir G. P. nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio dirbo Žemaitės g. 102, Šiauliai patalpose, pas I. G. ir gaudavo atlygį. G. P. pjovimo stakles atsivežė į tas patalpas iš patalpų, kuriose anksčiau dirbo ir jomis visi naudojosi. Stakles atvežė jis, G. P., I. G. ir dar keli darbuotojai. G. P. taip pat priklausė ir gręžimo staklės, oro kompresorius, purkštuvas, krosnelė. Kai jis ir G. P. išvyko dirbti į Minską, I. G. tuo nebuvo patenkintas, tačiau G. P. buvo suradęs, kas padarys jo neužbaigtus darbus. Po išvažiavimo, I. G. matė tik tada, kai nuvyko su antstoliais. Kai G. P. grįžo, jam sakė, kad I. G. grasino pasiimti jo stakles ir nebeįsileisti į patalpas. Paskutinį kartą jis matė stakles 2010-12-15. 2011-01-04 G. P. jam sakė, kad pakeistos durų spynos, kad tarp švenčių jis su A. J. buvo nuvykę tartis dėl konflikto ir tada matė savo pjovimo stakles. Pjovimo stakles bet kada buvo galima išvežti autobusiuku, nes sargai nieko netikrina. Į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jis nuvyko kartu su antstoliu. Nuvykęs pamatė, kad patalpose nebėra G. P. priklausančių pjovimo staklių ir oro kompresoriaus. Pjovimo staklėms buvo prispaudimo mechanizmas, tačiau kai jas atvežė į patalpą, jis nebuvo uždėtas. Kai jį primontavo, jis staklių detales apipurškė sidabriniais dažais iš balionėlio. Apipurškė staklių rėmą, šlangutes, cilindrus. I tomo 96 lapo nuotraukoje esantys cilindrai yra nuo G. P. staklių. 97 lape matosi, kad šlangutės yra apipurkštos dažais. 98 ir 99 lapuose slėgio žarnelės yra apipurkštos. Šios detalės yra nuo G. P. staklių. Krosnelė taip pat priklausė G. P., nes ją atsivežė iš prieš tai nuomojamų patalpų, kuriose dirbo dviese su G. P.. I. G. prie antstolio sakė, kad krosnelė yra ne G. P., nors pats matė kaip krosnelę jie atsivežė ir ją montavo. Stiklo rėžtuką jis matė, jis yra „T“ formos, aliuminio karkaso, apie metro ilgio, viename gale su deimantuku, kuris pjauna stiklą, o kitame – rėžtuvu. Jis maždaug metro dydžio. E. S. paprašė G. P. padaryti stumdomas duris su stiklu, tačiau G. P. neturėjo su kuo atpjauti stiklo, todėl E. S. atvežė rėžtuką. Išpjovus duris, jis atvyko ir jas pasiėmė, o rėžtukas jam nebetilpo, todėl pasakė, kad atvažiuos kitą kartą jo pasiimti. Atvykęs I. G. antstoliui pasakė, kad tuos daiktus išsivežė G. P.. Jie į autobusiuką sukrovė G. P. daiktus, kuriuos atidavė I. G.. Jis atsisėdo į automobilį ir laukė, kol G. P. atsisės, tačiau jam belipant į automobilį, I. G. pasakė, kad jie geriau čia nebevažiuotų daugiau. Tai išgirdęs, jis G. P. pasakė, kad net į teritoriją nebeleis įvažiuoti. Tada I. G. priėjo prie automobilio, atidarė jo vairuotojo dureles ir du kartus sudavė jam į pakaušio sritį. Po smūgių, jis pakartojo, kad daugiau jie čia nebesirodytų. I. G. jam sudavė smūgius tarp 15 – 16 val. I. G. suduotus smūgius matė G. P.. Kitą dieną jam nuvykus pas ekspertą, šis nustatė kraujosruvą virš ausies. I. G. jis nieko nepadarė, kad šis būtų galėjęs jam trenkti į galvą. Dėl sumušimo civilinio ieškinio nereiškia. G. P. mėgino filmuoti tą momentą, kaip I. G. jam suduoda smūgius, tačiau įrašyti vaizdo neišėjo. Buvo įrašytas tik I. G. pasakymas, kad daugiau čia nebevažiuotų.
Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. rudenį R. G. ir G. P. kartu gamino baldus bendrose patalpose, adresu Spindulio g. 6, Šiauliai. Jo įmonė yra tame pačiame pastate. Prieš pat naujus metus, G. P. jo paprašė pagaminti dvejus baldus, nes jis turi išvykti dirbti į užsienį. Jis atvežė visas medžiagas, o šis pagamino prašytus baldus. Kadangi vieniems baldams reikėjo pagaminti stalčius, trūko kartono, todėl kitų metų sausio mėnesio pirmąją darbo dieną nuvyko į G. P. darbo patalpas ir atsipjovė trūkstamo kartono, pasinaudojęs G. P. staklėmis. I. G. jam sakė, kad G. P. jam yra skolingas 5 000 Lt ir kai juos atiduos, grąžins jam stakles. G. P. jo buvo prašęs, kad jis pasidomėtų kas užsiima staklių pardavinėjimu, todėl jis susiskambino su G. J., kuris jam pasakė, kad I. G. jam siūlė parduoti formatinio pjovimo stakles. G. J. nurodė, kad jis neapsiėmė pardavinėti tas stakles, nes jam UAB „V.“ gamybos direktorius M. pasakė, kad tos skalės yra vogtos ir norima jas realizuoti. Minėtas stakles jis yra matęs. Šių staklių prispaudėjas buvo originalus, stalas pabraižytas, originalių pilkos ir žalios spalvų. Nuotraukoje yra tos pačios staklės. G. P. jis padėjo išsikraustyti iš I. G. patalpų pas jį. G. P. jam niekada nėra sakęs, kad yra skolingas I. G.. 2010-12-26 pas užsakovą jie pastatė G. P. prašymu pagamintus baldus, tačiau savininkui trūko 4 lentynėlių, todėl po naujųjų metų jie jas išpjovė ir padarė. Kai jis paskambino ir pasakė I. G., kad jam reikia išsipjauti kartoną, I. G. pasakė, kad patalpų raktas yra po palange, tačiau jis atsakė, kad lauks I. G. kad šis įleistų į vidų. Parodytose nuotraukose yra neoriginalus prispaudėjas, todėl tai ne tas pats prispaudėjas, kuris buvo ant G. P. staklių. Šiose nuotraukose gali būti panaudotos detalės nuo G. P. staklių prispaudėjo, t.y. oro pneumatiniai prispaudėjai, neoriginali rankenėlė, cilindriukai, svirtis. Šių daiktų nėra pirkti pavieniui, galima įsigyti nebent tiesiai iš gamintojų.
Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2010 metų pabaigos jis dirbo pas I. G. patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi jiems kaltinamasis pasiūlė pas jį dirbti, todėl jis ir A. D. persikraustė. Prieš Kalėdas jie atvyko apsitvarkyti darbo vietos. Tą kartą juos įleido ir išleido I. G.. Patalpose stovėjo keturios staklės. Kantavimo staklės priklausė I. G., o pjovimo staklės priklausė G. P.. Kai pamatė pjovimo stakles, I. G. paklausė kieno tos staklės, o šis jam atsakė, kad jos yra G. P.. I. G. jam sakė, kad G. P. nesumokėjo nuomos ir išvyko dirbti į užsienį. Pas I. G. jis pradėjo dirbti tik po Naujųjų metų, juos įleido I. G., nes savų raktų neturėjo. Tada staklių jau nebebuvo. Po kelių dienų atvyko nukentėjusysis G. P. su antstoliu ir pradėjo viską fotografuoti. Netrukus atvyko ir pats I. G., kurio G. P. reikalavo atiduoti įrankius, stakles. Tada I. G. paprašė įrankių dokumentų. G. P. jų neturėjo, tačiau I. G. kai kuriuos įrankius jam atidavė. G. P. susikrovė daiktus ir išvažiavo. Pjovimo staklės stovėjo atskiroje patalpoje. Kai jis atvyko į darbą, sausio 4 d. staklių nebebuvo. Staklės yra didelės, vienas žmogus jų tikrai nepaneštų. Kai buvo atvykęs G. P. su antstoliu, I. G. paprašė pateikti gręžimo staklių ir krosnelės dokumentus. Kadangi jie dokumentų neturėjo, tada pasakė, kad tuos daiktus atgaus tik tada, kai jam atveš dokumentus. Spyną pakeitė I. G., nes sakė, jog jam G. P. nesumokėjo pinigų. I. G. įmonėje jis dirbo baldų surinkėju. Dirbo pagal įsigytą patentą. I. G. jam duodavo užsakymus, o jis surinkinėjo baldus. Savo staklių jis neturėjo, o atsivežė tik suktuką. Pas I. G. jis dirbo nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Nuomą mokėdavo ne visuomet, nes dirbo I. G. darbus. Jis nematė, kad I. G. būtų sudavęs smūgius M. B.. I. G. jiems tik sakė greičiau susikrauti daiktus, nes turi išvykti.
Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad M. S. jam pasiūlė vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje būtų galima darbuotis. Jis nuvyko ir susitarė su I. G., kad už darbo vietą mokės jam kas mėnesį po 100 Lt. Prieš pat Kalėdas į naująsias patalpas atsivežė savo įrankius, pasiruošė darbo vietą. Po Kalėdų švenčių jis kelias dienas dirbo, o po Naujųjų metų į darbą atvyko sausio 3 ar 4 dieną. Iki Naujųjų metų patalpose stovėjo pjovimo staklės, tačiau kai ten atvyko po Naujųjų metų, šių staklių jau nebebuvo. Pjovimo staklės didelės, todėl vienas asmuo tų staklių neišneštų. Tik išmontavus, jas būtų galima išvežti. Laikotarpyje tarp Kalėdų ir Naujųjų metų I. G. klausė G. P. kodėl darbai nėra padaryti, sakė, kad jam reikia pinigų ir reikalavo pinigų iš G. P.. Buvo tarp jų kalba, kad G. P. sumoka 5 000 litų, kuriuos žadėjo pervesti tos pačios dienos vakare. Kitą dieną po pokalbio I. G. buvo susinervinęs, kad G. P. jam nepervedė pinigų, ir tai jis pats jam pasakė. Po Naujųjų metų buvo atvykęs antstolis su dar dviem asmenimis ir nukentėjusiuoju ir viską fotografavo. G. P. rinkosi savo daiktus, antstoliui rodė kas jam priklauso. I. G. G. P. neatidavė gręžimo staklių, krosnelės, rankinio gręžimo įrankio. Prieš Kalėdas, jis matė stiklo rėžtuką, tačiau purkštuvo nepastebėjo. Spynas I. G. pakeitė turbūt po Naujųjų metų, iki to laiko į patalpas juos visuomet įleisdavo I. G., nes prieš tai jam paskambindavo ir jis atvykdavo. Kai išvyko antstolis ir antrą kartą atvyko G. P., lauke jokio triukšmo, susistumdymo, jis negirdėjo, nematė.
Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nepamena tikslios datos kada I. G. jį pasikvietė pas save ir pasakė, kad iš jo nuomojamų patalpų dingo staklės, kurių neįmanoma išnešti. Apklausos metu tyrėja jam pasakė, kad G. K. pasakė G. J., kad pas jį yra vogtas „zeimeris“. Kitą dieną jam paskambino G. J. ir pasakė, kad jį kviečia tyrėja duoti parodymus apie tai, kad jis sakė, jog pas jį yra vogtas zeimeris. Nukentėjusysis G. P. su tyrėja buvo atvykęs pas jį į darbines patalpas, apžiūrėjo jo turimas stakles ir išvyko. 2011 m. sausio – vasario mėnesį jis bendravo su I. G., tačiau šis nieko nesakė apie stakles, nesakė, kad nori parduoti.
Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010 m. gruodžio 28 ar 29 dieną buvo nuvykęs į gamybines patalpas, kuriose tuo metu jie dirbo. Ten G. P. pradėjo ginčytis su kaltinamuoju dėl nepadarytų darbų, baldų. Kai jie pradėjo ginčytis, jis išėjo į lauką ir nesiklausė apie ką jie kalba. Tą dieną, patalpose buvo G. P. staklės. Po naujų metų G. P. jam paskambino ir pasakė, kad jo staklių patalpose nebėra. Kai gruodžio mėnesio viduryje išvyko dirbti į Minską, G. P. vežėsi ir savo įrankius. Įrankius susirinko nuvykę pas I. G. prieš Kalėdas, pasiėmė rankinį pjūklą, dureles.
Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „LB “. G. K. yra buvęs jų įmonės klientas, nes labai seniai pirko iš jų stakles. 2011 m. rudenį jis jam paskambino ir prašė staklių, kurias jis nusipirko iš jų, dokumentų. Kai jis dirbo Šiauliuose, kažkokioje įmonėje jam sakė, kad Šiauliuose pardavinėja vogtas pjovimo stakles, tačiau nepamena kas ir kokioje įmonėje jam tai sakė. Staklių prispaudėją galima patobulinti. I. G. jis nepažįsta. Su UAB „V.“ bendrauja nuolat, nes reguliuoja jų stakles. UAB „V.“ turi 2 pjovimo stakles, kurias jie pirko iš jų įmonės. UAB „V.“ yra matęs ir kitokių staklių, tačiau ne pjovimo. Staklių prispaudėjai yra standartiniai, gamykliniai arba galima juos nusipirkti atskirai ir susimontuoti.
Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tyrėjos jis buvo iškviestas paneigti ar patvirtinti, kad pjovimo staklės OAV, modelis SSA-320, buvo pirktos iš jų įmonės UAB „S.“. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančias patalpas, pamatė, kad tai buvo ne tas pats įrenginys, kurį buvo pardavę T. D.. Apžiūrėtos staklės buvo senesnės, ne to paties modelio, spalvos. Techniškai visos pjovimo staklės yra panašios. Ant apžiūrėtų staklių buvo prispaudimo mechanizmas. Negalėtų identifikuoti kas pagamino tą prispaudimo mechanizmą, nes jį gali pagaminti bet kas, turėdamas minimalias technines galimybes. Prispaudimo mechanizmą sudaro horizontali sija su 2 – 4 prispaudimo pneumatiniais cilindrais. Prispaudimo mechanizmas buvo privirintas prie horizontalaus balkio ir jis yra savos gamybos. Buvo panaudotos naudotos detalės pagaminti šį mechanizmą. Pjovimo staklės visiškai neturi pneumatinės sistemos, o norint uždėti pneumatinį prispaudėją, tam reikalingas suspausto oro įvadas, kuris pjovimo staklėms nereikalingas. Pas kaltinamąjį ant staklių buvo uždėtas prispaudėjas, kuris buvo pajungtas ant staklių. Pneumatinį prispaudėją galima primontuoti prie bet kurių kitų staklių. Prispaudimo mechanizmas, kuris buvo pas I. G. ant staklių, gali būti lengvai užmontuotas ant T. D. parduotų staklių. Jei prispaudėjas būtų originalus, jis kainuotų apie 2 000 – 2 500 litų. Savadarbis prispaudėjas kainuotų pusę originalaus daikto rinkos kainos. Pačiam pasigaminti prispaudėją kainuotų apie 500 litų. Bet kuriuos du daiktus išardant, galima surinkti tuos pačius du daiktus, net ir sumaišius jų detales.
Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. sausio mėnesį, iki 10 dienos, tačiau tikslios datos nepamena, su antstoliu R. K., nuvyko į Žemaitės g. esantį pastatą. Ten juos pasitiko G. P. su kuriuo buvo sudarę fakto konstatavimo sutartį. Jie turėjo užfiksuoti tai kas vyksta, kas yra perduodama arba tai, ko nėra. Jiems įėjus į patalpas, jose buvo du vyrai, o netrukus atvyko ir pats kaltinamasis. Jiems buvo pasakyta, kad vyks fakto konstatavimas ir bus prašoma atiduoti daiktus, įrankius, detales, kurios priklauso G. P.. I. G. pasakė, kad jis sutinka, galės atiduoti, tačiau už pusvalandžio turės dalykinį susitikimą su UAB „B.“ atstovais ir prašė fakto konstatavimą atidėti vėlesniam laikui. G. P. pasitarė su kaltinamuoju ar atidėti tai vėlesniam laikui ir nuėjo prie įrankių spintos, iš kurios kažką išsiėmė. Visi paimti daiktai buvo dedami į dėžę, stovinčią prie išėjimo tako. Kilo ginčas dėl dviejų staklių ir krosnies, nes kaltinamasis juos sutiko atiduoti tik jei G. P. pateiks dokumentus. Šildymo krosnis tuo metu kūrenosi, už jos stovėjo vienos staklės. Kitoje patalpoje turėjo stovėti antrosios staklės, tačiau jų ten nebuvo. G. P. juos nuvedė į tą patalpą, kurioje turėjo stovėti jo staklės, tačiau jų ten nebuvo. Tada kaltinamasis su nukentėjusiuoju susiginčijo, nes vienas ant kito sakė, kad tu jas paėmei. Baldinę plokštę G. P. įsidėjo į savo automobilį. G. P. planavo vykti į patalpas dar kartą, tačiau į juos nebesikreipė. Fotografuota buvo tai, ką pasiėmė G. P..
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. pradžioje nukentėjusysis G. P. į jį kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. G. P. jam sakė, kad jo paslaugų jam reikia, nes jis su I. G. kartu darė baldus, kartu nuomojosi patalpas, tačiau išsiskyrus jų verslo keliams, kaltinamasis neatiduoda dalies jo daiktų, patalpose nebėra brangių staklių, nes jos išvežtos į Baltarusiją ir ten parduotos. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esančias patalpas, jose dirbo du darbininkai, kurių vienas paskambino kaltinamajam ir netrukus šis atvyko. Nukentėjusysis pats konkrečiai konstatavo kokius daiktus jis nori pasiimti. Jie konstatavo tik tai, kas buvo patalpoje ir ką nukentėjusysis pasiėmė. Kai kažkas kaltinamajam paskambino, jis pasakė, kad turi išvykti, todėl išvyko, o jiems teko atvykti po kiek laiko dar kartą į tas patalpas. Antrą kartą jie atvyko apie 15 val. Visų daiktų G. P. nerado, nes kažkokių staklių patalpoje jau nebebuvo, todėl negalėjo konstatuoti, kad jos ten buvo. Ne visus daiktus buvusius patalpoje jis pasiėmė, nes jam neatidavė I. G.. Dėl krosnelės kilo problemų, kuri tuo metu kūrenosi, nes kaltinamasis sakė, kad kai pateiks dokumentus, patvirtinančius nuosavybę, atiduos jam krosnelę. Kalba tarp jų buvo įtempta, tačiau apsistumdymų, apsižodžiavimų nebuvo. Negirdėjo jokios kalbos apie tai, kad nukentėjusysis yra skolingas. Tarp jų buvo kažkokia kalba apie nuomos mokestį. Jam girdint, G. P. klausė I. G. ar stakles išvežė į Baltarusiją, o kaltinamasis atsakė, kad staklių nėra, jų ir nebuvo. Kaltinamasis juos įvedė į patalpas, kuriose nebuvo staklių, tačiau buvo matyti, kad toje patalpose prieš tai stovėjo staklės, nes ant grindų matėsi stovėjimo žymės. Patalpoje buvo pjuvenų, išvedžiotų traukos vamzdžių, ant sienų kabėjo įvairūs pjūklai. Ši patalpa buvo nufotografuota. Jie fotografavo tuos daiktus, kuriuos rodė G. P. ir juos pasiėmė. Dalis daiktų buvo ūkinėse patalpose, kurias atidarė kaltinamasis, ir nurodė, kur yra sudėti G. P. daiktai, kėdės, stalas, kuriuos jis gali pasiimti. Jis nepamena ar tarp tų daiktų buvo rėžtukas, oro kompresorius, gręžimo staklės, purkštuvas. Nukentėjusysis sakė, kad kai kurių daiktų nėra, tačiau jis to nefiksavo, nes jie konstatuoja tik tai, kas yra. Faktų konstatavimo protokolą jie surašė nereikalaudami jokių daikto nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Nuotraukoje matyti ta pati patalpa, kurioje matosi, kad toje patalpoje prieš tai stovėjo staklės. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole rėžtuką jis įvardino kaip matuoklį. Šis matuoklis kabėjo ant sienos. Kartu su G. P. atvažiavęs vyriškis, nešė iš patalpų į automobilį tik supjautas baldines plokštes. Dėl smulkesnių daiktų jokių ginčų nebuvo, I. G. leido juos pasiimti. Rankinį elektrinį gręžtuvą G. P. išsinešė. Ginčas kilo dėl stacionaraus gręžtuvo. Oro kompresorius buvo laikomas kairėje patalpos pusėje, kur stovėjo dingusios staklės. G. P. išsinešė tik žarnelę. Nors I. G. sakė, kad rėžtukas yra reikalingas darbuotojams, tačiau tuo metu juo niekas nedirbo, jis kabėjo ant sienos. Jis negali pasakyti ar G. P. rėžtuką išsinešė. Elektrinę drėlę G. P. išsinešė.
Nors kaltinamasis I. G. nepripažino padaręs nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 1, tačiau jo kaltė tikslinant kaltinimą nurodant, kad negrąžina nukentėjusiajam G. P. priklausančių staklių 16000 Lt vertės, kadangi tai pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pateikti formatinių pjovimo staklių OAV, modelis SSA-320 pirkimo dokumentai ir kad T. D. iš UAB „S.“ stakles pirko už 23697,60 Lt, o jas pardavė 2008-04-17 už 16000 Lt bei atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB „Š.“ priklausančio purkštuvo „M22G“ 1326,53 Lt vertės, kurį nukentėjusysis G. P. buvo pasiskolinęs iš UAB „Š.“, žala padaryta ne nukentėjusiajam G. P., o UAB „Š.“, nes purkštuvo vertė iš nukentėjusiojo nebuvo išieškota, kaltinime nurodoma, tuo padarydamas nukentėjusiajam didelę 20205,85 Lt turtinę žalą, įrodyta teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma:
- Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, žemaitės g. 102 ( 1 t., b.l. 10-17).
- Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. P. pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kompaktines plokšteles. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad kol buvo laukiama I. G. G. P. parodė patalpas ir jam priklausančius daiktus: juosteles medžio plokščių kraštams ( foto Nr. 1), medžio pjovimo diskus (foto Nr. 3), metalinį karutį (foto Nr. 4), tris medines spinteles (foto Nr. 6,21,22), asmeninės gamybos priemones esančias spintose (foto Nr. 7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17), stalą (foto Nr. 18), medžio plokštes esančias po dešine puse prie įėjimo (foto Nr. I9,20), geltoną drėlę (foto Nr. 23), matuoklį (foto Nr. 24,25), elektrinį galąstuvą (foto Nr. 26), grąžtą stacionarų (foto Nr. 27,28), metalinę krosnį (foto Nr. 29), taip pat vietą, kurioje stovėjo staklės (foto Nr.30) (1 t., b.l. 22-41).
- Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pateikti formatinių pjovimo staklių OAV, modelis SSA-320 pirkimo dokumentai, kuriose nurodyta, kad T. D. iš UAB „S.“ stakles pirko už 23697,60 Lt., o jas pardavė 2008-04-17 už 16000 Lt, gręžimo staklių Einhel pirkimo dokumentas, kuriame nurodyta pirkimo data 2008-01-24 ir įsigijimo kaina 549 Lt, kompresoriaus įgijimo dokumentas, kuriame nurodyta pirkimo data 2007-11-09, ir įsigyta už 1297,20 Lt ( 1 t., b.l. 42-50).
- Dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. S. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 012138, kurioje nurodytos stiklo pakėlėjo, rėžtuko stiklui pjaustyti, alyvos stiklo rėžtukams, greito pjovimo įrankio kainos ( 1 t., b.l. 53-54).
- Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame I. G. pateikė šildymo krosnį „V.“, stacionarias gręžimo stakles „Einhell“ ir smūginį gręžtuvą juodos spalvos korpusu ( 1 t., b.l. 56), kurie apžiūrėti ( 1 t., b.l. 81-93).
- Dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. P. savo iniciatyva pateikė nuotrauką, kurioje matyti dvi medinės spintelės su stalčiais (1 t., b.l. 65-66).
- Dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad K. G. pateikė sutarties Nr.NS-55 kopiją ( 1 t., b.l. 67-70).
- Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė. Joje užfiksuoti nukentėjusiojo nufotografuoti negrąžinti daiktai, bei vaizdas. Atidarius failą P1070066.JPG matosi fotonuotraukoje pilkos-metalo spalvos staklės. Atidarius failą P1070067.JPG matosi fotonuotraukoje pilkos-metalo spalvos staklės Atidarius failą P1070068.JPG matosi fotonuotraukoje krosnis, gręžimo staklės, kiti ai ir daiktai. Atidarius failą P1070069.JPG matosi fotonuotraukoje oro kompresorius "POWAIR". Atidarius failą P1070070.JPG matosi fotonuotraukoje spinta, kurioje sudėti daiktai, nuotrauka neryški ir kokie daiktai nesimato. Atidarius failą P1070071.JPG matosi nuotraukoje spinta su sudėtais daiktais ( 1 t., b.l. 71-79).
- Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta šildymo krosnis „Vienybė“ ir gręžimo staklės „Einhell“ (1 t., 81-89).
- Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas smūginis gręžtuvas juodos spalvos plastiko korpusu (1 t., 90-93).
- Daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtos staklės ir prispaudimo mechanizmas, esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ( 1 t., b.l. 94-100).
- 2011-05-16 akistatos tarp G. P. ir I. G. protokolu (1t., b.l. 157-161).
- 2009-10-05 darbuotojo individualios materialinės atsakomybės sutartimi, sudaryta tarp UAB „Š.“ ir G. P. dėl perduoto jam purkštuvo M22G HTI 18 EP5, kurio vertė 1326,53 Lt (2t., b.l. 141).
- 2011-01-18 UAB „D.“ įsakymu „Dėl E. S. atleidimo iš darbo“, iš kurio matyti, kad dėl jam patikėto ir negrąžinto greito pjovimo įrankio, nuostolis 874,65 Lt.(2t. b.l.143).
- 2011-01-19 pinigų priėmimo kvitu Nr. 1797650, kuriame nurodyta, kad E. S. sumokėjo 874,65 Lt (2t. b.l.144).
- PVM sąskaita-faktūra serija DAL Nr. 11194, kuriame nurodyta įrankio kaina 874,65 Lt (2t., b.l. 145).
Šie įrodymai, vertinant juos kaltinamajam pareikšto kaltinimo kontekste atitinka kaltinamojo duotus parodymus, t.y. kaltinamasis I. G. neginčija fakto, kad pakeitęs spynas, kurias jis nurodė, kad pakeitė 2010 m. gruodžio 19 ar 20 dieną, po pirmojo G. P. išvažiavimo, patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose laikė nukentėjusiajam priklausančias stakles ir kitus daiktus, ir reikalavo iš G. P. 5000 Lt. Kaltinamasis I. G. nurodė, kad minėtus veiksmus atliko todėl, kad jam G. P. buvo skolingas už įsigytas medžiagas ir nuomą. Taigi I. G. manymu jis įgyvendino savo teisę. Kaltinamojo I. G. parodymai iš dalies atitinka nukentėjusiojo G. P. parodymus, kuriuose nukentėjusysis nurodė, kad I. G. pradėjo iš jo reikalauti 8 000 litų už moralinę žalą, kad šis pavėlavo pagaminti baldus ir grasino, kad neatgaus savo pjovimo staklių ir kitų daiktų. 2011-01-03 8.00 val. jam nuvykus į gamybines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, I. G. jam pasakė, kad gali pasiimti savo daiktus, tačiau atidarius duris patalpose, kuriose stovėjo jo pjovimo staklės, jis pamatė, kad jų nebėra. I. G. jo advokatui taip pat sakė, kad kai P. atiduos pinigus, atgaus ir stakles. Jis iš I. G. neatsiėmė formatinių pjovimo staklių SSA-320 - 23697,60 Lt vertės, oro kompresoriaus VFT182 - 1297,20 Lt vertės, ne jam priklausančio stiklo rėžtuko ir purkštuvo, nes jie iš patalpų dingo. Elektrinį smūginį gręžtuvą ir krosnelę atsiėmė visai neseniai, nes I. G. iš jo reikalavo jų dokumentų. Jokio pagrindo I. G. neturėjo reikalauti iš jo pinigų, tačiau jis pats sutiko jam pervesti 2 000 litų, nes jis buvo paėmęs jo darbo įrankius. Be to, kad I. G. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, tačiau nerealizuotą savo tariamą teisę atgauti iš nukentėjusiojo G. P. piniginę skolą, o šiam atsisakius, negražino šiam priklausančių daiktų, patvirtina nukentėjusiojo E. S. parodymai, kuriuose jis parodė kad 2010 m. gruodžio mėn. jis G. P. paskolino rėžtuką, kurį paliko patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tačiau sugrįžęs iš komandiruotės G. P. jam pasakė, kad direktorius pakeitė patalpų spynas, o iš patalpų dingo jo paties staklės ir paskolintas rėžtukas. Nukentėjusiojo M. B. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kai G. P. grįžo, jam sakė, kad I. G. grasino pasiimti jo stakles ir nebeįsileisti į patalpas. Taip pat G. P. jam sakė, kad pakeistos durų spynos, kad tarp švenčių jis su A. J. buvo nuvykę tartis dėl konflikto ir matė savo pjovimo stakles. Vėliau nuvykęs pamatė, kad patalpose nebėra G. P. priklausančių pjovimo staklių ir oro kompresoriaus. Krosnelė taip pat priklausė G. P., nes ją atsivežė iš prieš tai nuomojamų patalpų, kuriose dirbo dviese su G. P.. Liudytojo G. K. parodymai, kuriuose jis parodė, kad I. G. jam sakė, kad G. P. jam yra skolingas 5 000 Lt ir kai juos atiduos, grąžins jam stakles. G. P. jam niekada nėra sakęs, kad yra skolingas I. G.. Liudytojo M. S. parodymai, kuriuose jis parodė, kad jam nuo 2010 metų pabaigos dirbant pas I. G. patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) patalpose, stovėjo keturios staklės. Kantavimo staklės priklausė I. G., o pjovimo staklės priklausė G. P., kadangi jam pats I. G. tai sakė. I. G. jam taip pat sakė, kad G. P. nesumokėjo nuomos ir išvyko dirbti į užsienį. Po kelių dienų atvykęs nukentėjusysis G. P. su antstoliu pradėjo viską fotografuoti ir pareikalavo I. G., kad šis atiduotų įrankius, stakles. I. G. paprašė įrankių dokumentų. G. P. jų neturėjo, tačiau I. G. kai kuriuos įrankius jam atidavė. Pjovimo staklės stovėjo atskiroje patalpoje. Sausio mėnesio pirmąją darbo dieną jis pasinaudojo G. P. staklėmis, atsipjaudamas kartono. Kai jis atvyko į darbą sausio 4 d. staklių nebebuvo. I. G. G. P. paprašė pateikti gręžimo staklių ir krosnelės dokumentus. Kadangi jie dokumentų neturėjo, tada pasakė, kad tuos daiktus atgaus tik tada, kai jam atveš dokumentus. Spyną pakeitė I. G., nes sakė, jog jam G. P. nesumokėjo pinigų. Liudytojo A. D. parodymai, kuriuose jis parodė, kad prieš pat Kalėdas atvykus į naująsias patalpas atsivežė savo įrankius, iki Naujųjų metų patalpose dar stovėjo pjovimo staklės, tačiau po Naujųjų metų šių staklių jau ten nebuvo. Laikotarpyje tarp Kalėdų ir Naujųjų metų I. G. klausė G. P. kodėl darbai nėra padaryti, sakė, kad jam reikia pinigų ir reikalavo pinigų 5000 Lt iš G. P.. I. G. G. P. neatidavė gręžimo staklių, krosnelės, rankinio gręžimo įrankio. Liudytojo A. J. parodymai, kad 2010 m. gruodžio 28 ar 29 dieną buvo nuvykęs į gamybines patalpas. Tą dieną, patalpose buvo G. P. staklės. Po naujų metų G. P. jam paskambino ir pasakė, kad jo staklių patalpose nebėra. Liudytojos D. A. parodymai, kuriuose teigiama, kad 2011 m. sausio mėnesį, ji su antstoliu R. K., nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą faktų konstatavimui ir buvo prašoma atiduoti daiktus, įrankius, detales, priklausančius G. P.. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo ginčas dėl dviejų staklių ir krosnies, nes kaltinamasis juos sutiko atiduoti tik jei G. P. pateiks dokumentus. G. P. juos nuvedė į tą patalpą, kurioje turėjo stovėti jo staklės, tačiau jų ten nebuvo. Liudytojo R. K. parodymai, kuriuose teigiama, kad 2011 m. pradžioje nukentėjusysis G. P. į jį kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. G. P. jam sakė, kad jo paslaugų jam reikia, nes jis su I. G. kartu darė baldus, kartu nuomojosi patalpas, tačiau išsiskyrus jų verslo keliams, kaltinamasis neatiduoda dalies jo daiktų, patalpose nebėra brangių staklių. Ne visus daiktus buvusius patalpoje jis pasiėmė, nes jam neatidavė I. G.. Dėl ten buvusios krosnelės kaltinamasis pasakė, kad kai pateiks dokumentus, patvirtinančius nuosavybę, atiduos jam krosnelę. Jam girdint, G. P. klausė I. G. ar stakles išvežė į Baltarusiją, o kaltinamasis atsakė, kad staklių nėra, jų ir nebuvo, tačiau juos įvedė į patalpą, kurioje buvo matyti, kad toje patalpoje prieš tai stovėjo staklės, nes ant grindų matėsi stovėjimo žymės. Jie fotografavo tuos daiktus, kuriuos rodė G. P. ir juos pasiėmė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole rėžtuką jis įvardino kaip matuoklį. Rankinį elektrinį gręžtuvą G. P. išsinešė. Taigi, minėti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai bei kiti teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina faktines I. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. kad I. G. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę atgauti iš nukentėjusiojo G. P. 5000 Lt piniginę skolą, o pastarajam tai daryti atsisakius, nes jis I. G. neskolingas, pakeitus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, spynas, negražino nukentėjusiajam G. P. priklausančio oro kompresoriaus „VFT 182“ 1297,20 Lt vertės, elektrinio smūginio gręžtuvo 85 Lt vertės, stacionarių gręžimo staklių 549 Lt vertės, šildymo krosnelės „V.“ 1400 Lt vertės, UAB „Š.“ priklausančio purkštuvo „M22G“ 1326,53 Lt vertės, kurį nukentėjusysis G. P. buvo pasiskolinęs iš UAB „Š.“ bei UAB „D.“ priklausančio stiklo rėžtuko 874,65 Lt vertės, kurį nukentėjusysis G. P. buvo pasiskolinęs iš E. S., taip pat, G. P. priklausančių 16000 Lt vertės staklių, tuo dėl tyčinių neteisėtų I. G. veiksmų nukentėjusysis G. P. patyrė didelę turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-10-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011 yra pasisakęs, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad I. G. savavališki veiksmai, be jokio pagrindo sulaikant nukentėjusiojo daiktus ir trukdant jam vykdyti savo darbinę veiklą, dėl kurių jam buvo padaryta 20205,85 Lt turtinė žala bei pažeistos jo teisės neleidžiant naudotis jam priklausančiais daiktais, užsidirbti pinigų, bei atsižvelgiant į kitas aplinkybes, t.y. papildomai patirtas išlaidas ir sutrukdytą laiką, nukentėjusysis dėl minėto įvykio turėjo grįžti iš Baltarusijos ir spręsti konfliktą, antstolio kvietimą faktų (jam priklausančių daiktų esančių patalpose Žemaitės g. 102, Šiauliuose) konstatavimui bei tam tikrų daiktų neatgavimą, vertintini kaip nukentėjusiojo teisėtiems interesams padaryta didele žala.
Minėti įrodymai gauti teisėtu būdu, atitinka tarpusavyje ir jų visuma pakankama I. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. I. G. suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, t.y. suvokė, kad savavališkai, be jokio pagrindo sulaiko nukentėjusiajam priklausančius daiktus, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (veikė tiesiogine tyčia), t.y. I. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas įrodytas.
Advokatės teiginys, kad byloje yra duomenų, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl staklių vagystės pagal LR BK 178 str. 1 d. ir kad dėl staklių vagystės nukentėjusysis įtariamuoju nurodė I. G., teismas nepasisako, kadangi teismas vadovaudamasis LR BPK 255 str. 1 d. bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi šiuo atveju dėl savavaldžiavimo.
Kaltinamojo I. G. parodymai, kuriuose teigiama, kad 2011-01-03 apie 08.30 val., jam atvykus į cechą, atrakinus duris ir įėjus į patalpas, kuriose stovėjo staklės, pamatė, kad staklių jose nebėra, todėl pagalvojo, kad G. P. išsivežė stakles ir liepė šiam prisistatyti, o atvykusiam G. P. pasakė, kad už tai, jog jis išsivežė stakles, išsikraustys tik dalyvaujant antstoliui, paneigiami paties kaltinamo pateiktais parodymais, kuriuose teigiama, kad durų spynas jis pakeitė 2010 m. gruodžio 19 ar 20 dieną, po pirmojo G. P. išvažiavimo, nukentėjusiojo G. P. parodymais, kuriuose teigiama kad 2011-01-03 8.00 val. jam nuvykus į gamybines patalpas, patalpose matė stovėjusias savo pjovimo stakles, liudytojo M. S. parodymais, kad prieš Kalėdas jiems atvykus apsitvarkyti, patalpose stovėjo pjovimo staklės, kurios priklausė G. P.. Sausio mėnesio pirmąją darbo dieną jis pasinaudojo G. P. staklėmis, atsipjaudamas kartono. Liudytojo A. D. parodymais, kad iki Naujųjų metų patalpose stovėjo pjovimo staklės, tačiau kai ten atvyko po Naujųjų metų, šių staklių jau nebebuvo. Liudytojo A. J. parodymais, kad 2010 m. gruodžio 28 ar 29 dieną patalpose buvo G. P. staklės. Po Naujų metų G. P. jam paskambinęs pasakė, kad jo staklių patalpose nebėra. Be to, nukentėjusysis parodė, kad nuo savo pjovimo staklių prispaudėjo detales jis matė ant I. G. priklausančių staklių, pakeitus vieną centrinį metalinį strypą, kai kartu su tyrėja nuvyko pasiimti daiktų, kurie buvo neatiduoti, esant antstoliui. Jas atpažino pagal tai, kadangi detalės yra vienetinės, apipurkštos sidabriniais dažais. Ant šių staklių buvo panaudota nuo jo staklių apatinė sija, šlangutės, jungikliai, pneumatiniai cilindrai, slėgio reguliatorius. Šią aplinkybę, kad ant I. G. staklių buvo uždėtas G. P. priklausantis prispaudėjas, patvirtino ir liudytojas M. B. parodydamas, kad atvežus G. P. stakles į patalpą, buvo primontuotas prispaudimo mechanizmas, jis staklių detales apipurškė sidabriniais dažais iš balionėlio. Apipurškė staklių rėmą, šlangutes, cilindrus. I tomo 96 lapo nuotraukoje esantys cilindrai yra nuo G. P. staklių. I tomo 97 lape matosi, kad šlangutės yra apipurkštos dažais. 98 ir 99 lapuose slėgio žarnelės yra apipurkštos. Šios detalės yra nuo G. P. staklių. Liudytojas G. K. teigdamas, kad parodytose nuotraukose yra neoriginalus prispaudėjas, todėl gali būti panaudotos detalės nuo G. P. staklių prispaudėjo, t.y. oro pneumatiniai prispaudėjai, neoriginali rankenėlė, cilindriukai, svirtis. Liudytojas P. M. teigdamas, kad ant I. G. staklių buvo panaudotos naudotos detalės pagaminti šį mechanizmą, t.y. prispaudėją. Taigi, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, kad patalpų spynas jis pakeitė 2010 m. gruodžio 19 ar 20 dieną, po pirmojo G. P. išvažiavimo, bei į nukentėjusiojo ir liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, nes jie yra įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę, todėl atmestinas I. G. teiginys, kad stakles iš patalpų išsivežė G. P..
Atmestina advokatės versija, kad spynos raktus turėjo kaltinamasis I. G. ir nukentėjusysis G. P., todėl stakles galėjo išvežti ir G. P., kadangi ji paneigiama kaltinamojo parodymais, kuriuose teigiama, kad spyną jis pakeitė 2010 m. gruodžio 19 ar 20 d. ir patvirtinama nukentėjusiojo parodymais, kuriuose teigiama, kad ant durų iki konflikto buvo kabinama tik viena spyna. Kai atrakindavo duris, spyną nuimdavo, o jam atvykus 2010-12-28 ir 2011-01-03 durys buvo atrakintos, kuriuos teismas vertina kaip objektyvią tiesą ir konstatuoja, kad nukentėjusysis turėjo tik senos spynos raktus, o pakeitus I. G. spyną staklių išvežti jis negalėjo.
Advokatės teiginiai, kad šioje byloje baudžiamosios teisės normos konkuruoja su civilinės teisės normomis, todėl santykiai, kurių neapima baudžiamosios teisės normos, turi būti aiškinami pagal civilinės teisės normas. Vienas iš būdų kreditoriui apginti savo teises, t.y. susigrąžinti skolą bei paspartinti skolos atgavimą gali būti daikto sulaikymas. Kreditorius turi teisę naudotis daikto sulaikymo teise kaip vienu iš savo teisių gynimo būdų tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Kreditorius turi teisę sulaikyti daiktą tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavimą arba pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, arba kreditorius praranda valdymo teisę į daiktą, atmestini, kadangi teismo posėdžio metu nenustatyta, kad kaltinamasis I. G. yra skolingas G. P.. I. G. nepateikė G. P. skolą patvirtinančių įrodymų, todėl šiuo atveju daikto sulaikymo teisė, kaip vienas iš kreditoriaus teisių įgyvendinimo būdų, kol skolininkas įvykdys prievolę negalima. Be to, I. G. nebuvo G. P. priklausančių daiktų teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daiktų savininką, kaip numato LR CK 4.229 str., todėl jis negalėjo sulaikyti jam priklausančių daiktų.
Taip pat atmestinas ir advokatės teiginys, kad nukentėjusysis pripažino 2000 Lt skolą, todėl tai turėjo būti spręstina LR CPK tvarka, kadangi nukentėjusysis G. P., jos nepripažino, tik pasakė I. G., kad galėtų jam duoti 2 000 litų, kad atgautų savo pjovimo stakles ir kitus daiktus, kadangi minėti daiktai jam reikalingi darbinėje veikloje ir I. G. laikomi neteisėtai, o pasikonsultavus su advokatu apsisprendė to nedaryti, nes kaltinamasis I. G. neturi jokio pagrindo iš jo reikalauti pinigų ir laikyti jo turimus darbo įrankius.
Atmestinas advokatės teiginys, jog kaltinime nurodant, kad I. G. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, nenurodant, kokią teisės normą jis pažeidė, nelaikytina savavaldžiavimu. Kadangi iš situacijos matyti, kad tarp kaltinamojo I. G. ir nukentėjusiojo G. P. buvo susiklostę darbiniai santykiai ir nukentėjusysis patalpose vykdė ūkinę veiklą nuomos pagrindu, nes minėtą aplinkybę, patvirtino pats kaltinamasis, teigdamas kad jis pasiūlė G. P. ir M. B. pusiau nuomotis patalpas ir gaminti baldus ir jos nepaneigė nukentėjusysis G. P., teigdamas, kad abu su I. G. tarėsi pasirašyti nuomos sutartį, abu susitarė mokėti už patalpų nuomą per pusę, tačiau sutartį pasirašė tik vienas I. G., todėl konstatuotina kad G. P. nuomos sutarties pagrindu, patalpose Žemaitės g. 102, Šiauliuose, vykdė ūkine veiklą ir pasidėjo jose savo įrankius gamybinei veiklai. Tuo tarpu I. G. nepaisydamas, jog G. P. nuomos pagrindu turi teisę laikyti minėtose patalpose savo daiktus, šią teisę ėmėsi įgyvendinti nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai. Šie jo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis pakeitė durų spyną ir neleido G. P. pasiimti savo daiktų, reikalaudamas tariamos skolos. Taip buvo pažeistos nukentėjusiojo G. P. teisės ir interesai.
Kaltinamajam I. G. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 284 str. 1 d., t.y. viešosios tvarkos pažeidimo, perkvalifikuojamas į LR BK 140 str. 1 d., kadangi teismo posėdžio metu ištyrus įrodymų viseta nenustatyta, kad kaltinamasis I. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą M. B., suduodamas smūgius automobilyje, matant tik vienam liudytojui ir tuo pažeisdamas viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl minėtos aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.
I. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. įrodyta:
- nukentėjusiojo G. P. teismo posėdžio metu pateiktais parodymais, kuriuose teigiama, kad jiems įsėdant į automobilį I. G. pasakė, kad jie daugiau nebesirodytų teritorijoje. T. M. pasakė „negi daugiau nebegalės į tą teritoriją įeiti“, ką išgirdęs I. G. pribėgo prie autobusiuko vairuotojo durelių, jas atidarė ir M. B. trenkė 2 smūgius į pakaušio sritį.
- nukentėjusiojo M. B. teismo posėdžio metu pateiktais parodymais, kuriuose teigiama, kad kai jis G. P. pasakė, kad net į teritoriją nebeleis įvažiuoti. Tada I. G. priėjo prie automobilio, atidarė jo vairuotojo dureles ir du kartus sudavė jam į pakaušio sritį. I. G. jam sudavė smūgius tarp 15 – 16 val. Nukentėjęs M. B. pageidavo, kad dėl jo sumušimo būtų atliekamas tyrimas ir už savo elgesį I. G. atsakytų pagal įstatymą (1 t.,b.l.116).
- daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. B. pateikė specialisto išvadą Nr. G 28/11(04), kurioje nurodyta, kad M. B. poodinė kraujosruva kairės speninės ataugos srityje padaryta kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 51- 52).
- daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė. Atidarius failą P1070091.JPG matosi nuotraukoje automobilyje prie vairo sėdintis M. B., o šalia automobilio stovintis I. G.. Atidarius failą P1070092.JPG matosi fotonuotraukoje automobilyje prie vairo sėdintis M. B., o šalia automobilio stovi I. G.. Atidarius Qick Time video failą girdisi garso įrašas, bet vaizdo nėra (1t. 71-79).
- daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu, kuriame girdėti du vyriškių balsai. G. P. sako „Nu, tai atimk, nu, tai ateik ir atimk". I. G. atsako „Dar žodis". G. P. : „nu ir kas, vėl snukius išdaužysi?" I. G.: „čia jau aš nebedaužysiu". G. P.: „ai, nebedaužysi jau?". I. G.: „aš nedaužysiu" . G. P.: „O tai kas daužys?" I. G.: „važiuosi"? G. P.: „nu nevažiuosiu čia daugiau, nu tai jei snukius daužai, tai ko čia važiuot". I. G.: „Ir išgirsiu dar kam nors pasakius, kad aš pasisavinau tavo ką nors". G. P.: „Nu ir kas bus? Tai vėl snukį išdaužysi?" I. G.: ne, snukio nedaužyčiau. G. P.: „nu, supratau" (1t., 80).
Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis I. G. tyčiniais veiksmais, suduodamas kumščiu smūgį automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam M. B. į galvos sritį ir taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės speninės ataugos srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Tokią teismo išvadą patvirtina objektyvūs duomenys byloje, kurie užfiksuoti medicinos specialisto išvada. Šiuos duomenis patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis parodo, kad I. G. priėjo prie automobilio, atidarė jo vairuotojo dureles ir du kartus sudavė jam į pakaušio sritį. G. P. parodymai, kuriuose jis parodė, kad I. G. pribėgo prie autobusiuko vairuotojo durelių, jas atidarė ir M. B. trenkė 2 smūgius į pakaušio sritį, daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas minėtas įvykis. Minėtų įrodymų visuma pakankama I. G. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.
Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius bei aplinkybes I. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas I. G. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę I. G. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas antrą kartą (2 t. b.l. 28-29, 31-37), bausmę – baudą sumokėjęs, turintis galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 41-42), teistumui neišnykus padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. G. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo I. G. padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę bei individualizuojant bausmę jam už nusikalstamos veikos, numatytas LR BK 294 str. 1 d. padarymą skirtina bausmė – bauda, tačiau žemiau įstatymo numatyto vidurkio, o už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymą, skirtini viešieji darbai.
Paskirtosios bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, ketvirtą dalis – taikytinas iš dalies sudedant bausmes būdas, pridedant dalį švelnesnės bausmės, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles.
Kardomoji priemonė paskirta I. G. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistina.
Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 24994,80 lt turtinės žalos dėl jam negrąžintų staklių ir oro kompresoriaus, tenkintinas dalinai 17297,20 litų sumai, kadangi tai pagrįsta byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
E. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 874,65 Lt turtinės žalos atlyginimo, dėl jam negrąžinto greito pjovimo įrankio, tenkintinas pilnai 874,65 Lt sumai, kadangi tai pagrįsta byloje esančiais (1t. b.l. 54) ir posėdžio metu ištirtais įrodymais, kadangi žala dėl jo praradimo buvo išieškota iš E. S..
Klausimas dėl žalos atlyginimo už purkštuvą, pripažįstant UAB „Šilo takui“ teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.
Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus : šildymo krosnis „V.“, gręžimo staklės „Einhell“, smūginis gręžtuvas „Kress“ grąžinti G. P., paliktini teisėto savininko G. P. neribotai nuosavybei, vokas, esantis prie bylos, kuriame yra 2 vokai ir trys kompaktinės plokštelės, paliktinas saugoti byloje, savadarbis prispaudimo mechanizmas, esantis sumontuotas ant I. G. staklių, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
I. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalį ir skirti 35 MGL (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.
I. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, neatlygintinai dirbant 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, ketvirta dalimi, subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant bausmes būdu, pridedant dalį švelnesnės bausmės, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles ir galutinę bausmę paskirti 45 MGL (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.
I. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
Priteisti iš I. G. nukentėjusiojo G. P. naudai 17297,20 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš Irmanto G. E. S. naudai 874,65 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Klausimą dėl žalos atlyginimo už purkštuvą, pripažįstant UAB „Š.“ teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus: šildymo krosnį „V.“, gręžimo stakles „Einhell“, smūginį gręžtuvą „Kress“ grąžintus G. P., palikti teisėto savininko G. P. neribotai nuosavybei, voką, esantį prie bylos, kuriame yra 2 vokai ir trys kompaktinės plokštelės, palikti saugoti byloje, savadarbį prispaudimo mechanizmą, esantį sumontuotą ant I. G. staklių, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.