- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-1527-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20208-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. K.
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės administracijos
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės administracijos prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti I. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės administracija prašė leisti priverstinai hospitalizuoti I. K., kilus grėsmei, kad pacientė gali padaryti esminę žalą kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Nurodė, kad pacientės psichopatalogija yra nuspalvinto afekto, aktuali, lemianti pacientės elgesį, jai diagnozuotas kliedesinis sutrikimas. Nuo 2013-06-02 gydoma RVPL, iš pradžių gydytis sutiko, nuo 2013-06-13 gydymo atsisako. 2013-06-05 prof. A. D. konstatavo kliedesinį sutrikimą. Šiuo metu įsitempusi, priešiška artimiesiems, kaltina personalą, gydytojus susimokius su tėvais ją „laikant be pagrindo“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido I. K. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, 1 (vieną) mėnesį, terminą skaičiuojant nuo hospitalizavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. birželio 13 d. Sprendė, kad esant dabartinei psichikos sveikatos būsenai priverstinis stacionarinis I. K. gydymas psichiatrijos įstaigoje vienam mėnesiui suvaržant jos laisvę neprieštarauja siekiamam svarbesniam tikslui – užtikrinti pacientės sveikatą, aplinkinių sveikatą bei gyvybę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo I. K. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymo netenkinti. Nurodo, kad paskirti vaistai sukelia šalutinius poveikius, kurie pavojingi apeliantės sveikatai, todėl ji atsisakė juos vartoti. Kitų veiksmų, iš kurių galima manyti, kad ji savo elgesiu ar veiksmais gali padaryti žalos savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei nėra.
Pareiškėja VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninė su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad nutartis priimta vadovaujantis CPK 582 str. 6 d. yra neskundžiama apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
LR CK 2.26 str. 2 d. nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūrai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia pavojus arba būtina jį guldyti į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų apsaugoti visuomenės interesai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė kreipėsi į teismą su prašymu skubos tvarka priimti sprendimą dėl I. K. priverstinio hospitalizavimo.
CK 2.26 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras.
Sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip trijų gydytojų specialistų. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad I. K. serga kliedesiniu sutrikimu, kurį konstatavo prof. A. D.. Šis susirgimas turi būti gydomas, ką patvirtina trijų gydytojų konsultacinės komisijos 2013-06-14 išvadoje padaryta išvada po 11 dienų gydymo kurso (nuo 2013-06-02 iki 2013-06-13), kada pakartotinai buvo patvirtinta diagnozė – kliedesinis sutrikimas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog gydytis neatsisako, bet nesutinka vartoti netinkamai pritaikytus medikamentus, nes jie sukelia šalutinį poveikį. Tačiau apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kitų specialistų išvadų, kokius šalutinius poveikius vartojami vaistai jai sukėlė, o nesutikimą grindžia tik savo nuomone. Byloje yra duomenų, iš kurių galima būtų preziumuoti, kad I. K. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai. Šie duomenys yra grindžiami Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kurioje nustatyta, jog apeliantė yra neprognozuojamo elgesio, galimai pavojinga kitų sveikatai ir gyvybei (b. l. 2), bei liudytojo parodymais (b. l. 21).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pateiktomis gydytojų komisijos 2013-06-14 išvadomis bei byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiškinimais teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad dėl I. K. dabartinės psichikos sveikatos būsenos jai yra reikalingas stacionarus gydymas, nes geranoriškai vartoti medikamentus ji nesutinka.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, todėl konstatuoja, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.