Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-uoju apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 17 d., pabaiga – 2026 m. spalio 17 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimą taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas, įvertinęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam K. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teismo nuomone, K. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog K. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo septyniolika kartų skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką K. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas du kartus); būdingas smurtinis elgesys, esant apsvaigus nuo alkoholio; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai, kurie praeityje neskatino nuteistojo prosocialaus elgesio raiškos; būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu); diskriminacinės nuostatos nukentėjusiojo atžvilgiu (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamo veikos padarymą, vienos iš jų – už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, itin žiauriai nužudė žmogų), padarymą, nuteistasis anksčiau taip pat buvo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas bendrininkų, kurie gyveno tame pačiame rajone, šalia nuteistojo gyvenamosios vietos, grupėje. Gyvenime pasitaikydavo finansinių sunkumų, tačiau juos jis išspręsdavo. Atkreiptinas dėmesys, kad dvi iš nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų buvo finansinio pobūdžio (vagystė, plėšimas), siekiant lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Nuteistasis nusikaltimo padarymo metu nuteistasis laisvalaikį leisdavo vyresnių draugų kompanijoje, kartu su jais vartodavo alkoholį. Pažymėtina ir tai, kad yra identifikuojami sunkumai bei nusikalstamo elgesio raiškos sąsajos su alkoholio vartojimu. Nuteistasis visas nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtinio pobūdžio, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad alkoholį ne visuomet saikingai vartodavo, anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, bet tuo metu nemanė turintis kokių nors problemų, todėl ir nesiėmė spręsti problemų. Nuteistasis alkoholį vartodavo draugų kompanijose, savaitgaliais bei per savaitgalį išgerdavęs apie penkis litrus alaus. Be to, pats nuteistasis pripažino, kad pavartojęs alkoholio tapdavo lengvabūdiškas, greitai pasiduodantis kitų asmenų įtakai, elgdavosi neapgalvotai ir norėdavo pasirodyti prieš draugus. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nepalaiko jokių socialinių ryšių su asmenimis su kuriais kartu įvykdė nusikalstamas veikas, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis grįžęs iš laisvės atėmimo vietos galimai vėl gyvens šių asmenų kaimynystėje, pripažįsta, kad nusikalstamų veikų metu veikė spontaniškai, impulsyviai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nei sau pačiam, nei nukentėjusiems asmenims. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. S. neatliktos bausmės dalis (4 metai 7 mėnesiai 7 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.