Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo gynėjo advokato Eugenijaus Karoso prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje, kurioje L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B., gim. (duomenys neskelbtini), Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

Nuteistojo gynėjas advokatas Eugenijus Karosas prašo išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kadangi nuosprendyje klausimas dėl šių išlaidų nėra aptartas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjas paskiriamas vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).

Bylos duomenimis, 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamojo L. B. gynėju buvo paskirtas advokatas Eugenijus Karosas (2 t., b. l. 85). Gynėjas buvo paskirtas teismui pripažinus, jog gynėjo dalyvavimas kaltinamajam būtinas, kadangi L. B. nurodė, jog yra neraštingas, be to, gynėjo paskyrimo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas buvo paskirtas ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtą imperatyvią įstatymo nuostatą, kaltinamajam garantuoja tokią teisę.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 21 d. pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų šioje baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 304,17 Eur (2 t., b. l. 96).

Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam L. B. buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo L. B. būtų neteisingas, todėl išlaidos už šiam kaltinamajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.