- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- ATP-151-116/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-41-3-00065-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. P. nubausta:
už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, 500 Lt bauda;
už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo padarymą, 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus S. P. galutinę nuobaudą paskyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. nubausta už tai, kad 2011-08-20 13.45 val., Šiaulių rajone, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairuodama jai priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko važiavimo greičio, neįvertino kelio būklės, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas vairuotojos automobilis ir transporto priemonėje važiavusiems keleiviams nežymiai sutrikdytos sveikatos.
Šalies argumentai
S. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarimą, panaikinant jo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kitą dalį paliekant nepakeistą.
Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas savo nutarimo nemotyvavo, tik nurodė, jog jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Mano, kad yra nubausta per griežtai, kad pirmosios instancijos teismas tikrai nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kad paskirtos nuobaudos neatitinka nei jos padarytos veikos visuomenei pavojingumo, nei nuobaudos teisingumo kriterijų, nei administracinėje byloje surinktų duomenų, bylojančių, jos atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apeliantė nurodo, kad teismų praktika dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų taisyklių yra susiklosčiusi taip, kad paskirta nuobauda gali būti švelninama atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas normas, įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą, kad užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Apeliantė mano, kad administracinėje byloje yra kompleksas faktinių duomenų, bylojusių jos naudai bei leidusių pirmosios instancijos teismui administracinėje byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies normas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai nuobaudas, nesiekė tikslų, kuriuos nurodo ATPK 1, 20 straipsniai. Neįvertino visų objektyvių duomenų, neįvertino jos šeiminės padėties, jos gyvenamosios vietos, pakankamai didelio nuotolio nuo infrastruktūros įstaigų, jos kūdikio amžiaus (vaikui dabar 1,5 metukų), jos paklusnumo įstatymui, jos sutuoktinio darbo pobūdžio, todėl paskyrė itin griežtą bausmę, neatitinkančią jos padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnio. Teigia, kad jos asmenybės, jos interesų, kasdieninių vaiko poreikių, jos ir vaiko toli esančios gyvenamosios vietos, jos sutuoktinio darbo pobūdžio, jos lojalumo įstatymui, įvykio metu patirto sukrėtimo, taip pat specialiosios teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo jos kasdieniniame gyvenime, pirmosios instancijos teismas nevertino kaip jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Todėl mano, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimas ne tik neteisingas, bet jis ir nepagrįstas, nemotyvuotas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes ir į tai, kad paskirtoji nuobauda dėl specialiosios teisės atėmimo faktiškai paralyžiuoja jos gyvenimą ir darbą. Mano, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis), neįvertino kaip jos atsakomybę švelninančių aplinkybių kitų aplinkybių, kurios, apeliantės manymu yra svarbios skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nebausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteista, lojali įstatymų normoms, turi 1,5 metų kūdikį, nevertino sudėtingų jos gyvenimo aplinkybių (gyvena 25 kilometrai nuo miesto, 6 kilometrai nuo artimiausios parduotuvės (duomenys neskelbtini), jos darbovietė yra Šiaulių miesto centre – (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis dirba komandiruotėse nuo pirmadienio iki penktadienio, vaiko ikimokyklinio ugdymo grupė yra 15 kilometrų nuo jų namo (duomenys neskelbtini), vaiko gydymo įstaiga yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra 25 kilometrai nuo gyvenamosios vietos, materialinė padėtis yra sunki, todėl negali kasdien samdyti vairuotojo, sutuoktiniui dirbant visą savaitę ir namuose būnant tik savaitgalį, ji vaiku priversta rūpintis viena). Mano, kad visos šios aplinkybės, kartu su jos nuoširdžiu gailėjimusi ir visišku faktinių avarijos aplinkybių pripažinimu, sudaro kompleksą faktinių duomenų, bylojančių jos naudai ir leidžiančių paskirti jai nuobaudą, nesusijusią su specialiosios teisės atėmimu. Pasak apeliantės, Šiaulių rajono apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad, paskyrus jai 3000 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, visi administracinei nuobaudai keliami tikslai būtų pasiekti, nes nuobaudos dydis jai yra labai didelis ir skausmingas materialine prasme, nes negali tokios sumos sumokėti iš karto.
Apeliantė nurodo, kad administracinėje byloje ginčo dėl padaryto teisės pažeidimo nėra, ji pateikė duomenis apie jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pateikė duomenis apie jos socialinę padėtį, apie sudėtingas gyvenimo sąlygas, apie šeimos turtinę padėtį, taip pat pateikė duomenis apie gyvenamąją vietą, taip pat apie savo darbą, sutuoktinio darbo pobūdį, vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą bei vaiko gydymo įstaigą.
Apeliantė mano, kad yra pakankamai nubausta, paskiriant jai didelę 3000 litų baudą. Nuobauda turi būti teisinga ir atitikti pažeidimo esmę, pažeidėjo asmenybę bei užkirsti kelią naujiems pažeidimams. Tačiau nuobauda negali sužlugdyti žmogaus ir palikti jį be pragyvenimo šaltinio, atimti galimybę tinkamai rūpintis vaiku, vaiko ugdymu ir lavinimu, tenkinti vaiko sveikatos priežiūros poreikius, nuobauda negali apsunkinti asmens gyvenimo tiek, kad asmuo, kasdien negalėtų pasiekti darbo vietos, vaiko ugdymo vietos, gydytojo, parduotuvės, kęstų didžiulį nepriteklių (nes šeimoje dirbtų tiktai sutuoktinis), negrįžus į darbą po motinystės atostogų, jį tiesiog prarastų. Paskiriant nuobaudą, manau, reikia vadovautis teisingumo ir protingumo principais, teisingų nuobaudos tikslų siekimo principu. Mano, kad nuobaudos tikslai, paskiriant 3000 litų dydžio baudą, yra pasiekti. Paskirta 3000 litų bauda pasiekė jai keliamą tikslą, yra apgintas visuomenės interesas, į biudžetą pateks jos sumokėta bauda, nuobauda ženkliai atsilieps jos turtinei padėčiai, nes ji žymiai pablogės, teks atsisakyti būtinųjų pirkinių, geresnių vaistų bei žymiai sumažinti savo išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat paskirta nuobauda pasiekė prevencinius tikslus, nes ji daugiau nebenusižengė, laikosi įstatymų ir gerbia bendro gyvenimo taisykles. Tai rodo, kad pirmos instancijos teismo 2012-02-07 nutarimu paskirtoji nuobauda 3000 litų bauda buvo protinga ir teisinga tiek visuomenės interesų požiūriu, tiek siekiant prevencinių tikslų, tiek sukeliant jai atitinkamas neigiamas pasekmes.
Apeliantė nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis skelbia, kad: 1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Apeliantės teigimu, vienas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos įstatymas imperatyviai nurodo gerbti asmens gyvenimą. Valdžios institucijoms leidžiama į jį kištis tiek, kiek reikia demokratinės visuomenės bei valstybės saugumui užtikrinti, kiek reikia dėl viešosios tvarkos ar ekonominės gerovės. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2012-02-07 nutarime paskirdamas nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, pademonstravo pagarbą asmeniui ir visuomenei, jos demokratiniams principams ? Šiaulių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, apeliantės manymu, neatsižvelgė į jos interesus ir pademonstravo demokratinių principų nepaisymą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatų prasme. Kyla klausimas, ar pirmos instancijos teismo 2012-02-07 nutarimu paskirta griežta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, iš tikrųjų yra reikalinga mūsų demokratinei visuomenei ? Ar tam, kad apsaugoti visuomenę, buvo reikalinga jai, atgailaujančiai, nepažeidusiai anksčiau Kelių eismo taisyklių, atsidūrusiai sunkioje turtinėje padėtyje, mažametį vaiką auginančiai mamai, gyvenančiai atokioje vietoje, paskirti tokią itin griežtą nuobaudą bei netaikyti jos padaryto pažeidimo atveju ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies normos. Pirmos instancijos teismui 2012-02-07 nutarimu atėmus jai galimybę vairuoti ir tokiu būdu tenkinti savo poreikius bei atlikti savo pareigas pilnoje apimtyje, neapsunkinant kitų visuomenės piliečių, visuomenės interesai nukentės labiau, negu jai turint teisę vairuoti transporto priemones. Visuomenei bus užkraunamas rūpestis dėl jos aprūpinimo maistu, socialinių paslaugų ir socialinių pašalpų teikimo, bus eikvojamos visuomenės lėšos. Negalėdama vairuoti, ji nebegalės dirbti, atitinkamai vaiką teks auginti namuose, taps socialiai remtinu asmeniu, mano, kad socialinės pašalpos vaikui ir jai neužteks sumokėti mokesčiams, nupirkti maisto, vaikui reikalingų vaistų ir išgyventi, nekalbant apie paskirtos baudos sumokėjimą. Mano, kad paskirta bauda bus išskaičiuojama iš jos socialinės pašalpos, todėl ji kas mėnesį prašys socialinės pašalpos ir kompensacijų už gaunamas komunalines paslaugas, todėl jos išlaikymas taps visuomenei ir valstybei bei jos mokesčių mokėtojams našta. Taip pat mano, kad praėjus trims metams, kai bus atimta jos teisė vairuoti automobilį, vėl sės už vairo, tačiau ar visuomenė tada jausis saugesnė, kai už vairo atsisės asmuo, tris metus net neprisilietęs prie automobilio? Mano, kad tai rodo, jog paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo tikslai vertintini kaip išėję už nuobaudos tikslingumo bei teisingumo ir protingumo ribų. Pirmos instancijos teismo 2012-02-07 priimtas nutarimas leidžia manyti, kad siekiama nubausti ne ją, pažeidėją, bet ir visuomenę, ir taip pademonstruoti valdžios institucijos nepagarbą demokratinės šalies piliečiams, taip pat nepaisyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimų. Netekus teisės vairuoti transporto priemonės, jos negalėjimas pragyventi bei su tuo susijusių klausimų sprendimas gultų ant visuomenės narių pečių. Ar toks yra pirmosios instancijos teismo 2012-02-07 nutarimu paskirtosios itin griežtos nuobaudos tikslas ? Mano, kad yra pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis ir pademonstruota valdžios institucijos nepagarba jos asmeniui, jos ir visuomenės interesams, visuomenės vystymosi demokratiniams principams, paskirtoji nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, neatitinka jai keliamų tikslų ir uždavinių, juo labiau, kad ją nubaudus didele 3000 litų bauda, visi nuobaudos tikslai ir uždaviniai, kaip tai suprantama demokratinėje visuomenėje, yra pasiekti. Todėl mano, kad yra pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis ir pademonstruota valdžios institucijos nepagarba jo asmeniui, jo ir visuomenės interesams, visuomenės vystymosi demokratiniams principams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad S. P. už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.
Tai, kad S. P. prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusižengimo yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Aplinkybės, jog A. P. dirba, yra teigiamai charakterizuojama tiek darbe, tiek gyvenamojoje vietoje, anksčiau nebuvo bausta už administracinių teisės pažeidimų padarymą, teigiamai apibūdina jos asmenybę. Tai, kad S. P. iš įvykio vietos pasišalino būdama šoke ir siekdama iškviesti pagalbą įvykio metu sužeistiems asmenims, tačiau sužinojusi, kad pagalba jau iškviesta nuvažiavo namo, nepašalina jos atsakomybės dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tačiau rodo, kad jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo labai pavojingas. Įvertinama ir tai, kad S. P. gyvena toli nuo miesto, augina 2 mažamečius vaikus, kurių vienas lanko ikimokyklinio ugdymo grupę, atsižvelgiama į sutuoktinio darbo pobūdį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes, ypatingą dėmesį atkreipdamas į aplinkybes, kad S. P. dirba, gyvena toli nuo miesto, augina du mažamečius vaikus, kurių vienas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir kuriuos reikia nuolat vežti į gydymo ir mokymo įstaigas, kad apeliantei netekus teisės vairuoti transporto priemones nukentės jos šeimos bei mažamečių vaikų interesai, sprendžiama, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie visumoje gali būti įvertinti kaip išimtiniai, lemiantys švelnesnės nei įstatymo numatyta, nuobaudos skyrimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnis 1 dalis numato, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Tačiau 8 straipsnio 2 dalis numato išimtis, kai valdžios pareigūnai turi teisę pažeisti minėtą teisę, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Nagrinėjamu atveju administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra siekiama užtikrinti visuomenės ir eismo saugumą, užkirsti kelią daromiems administraciniams teisės pažeidimams, siekiant asmenis auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl teisėtas ir pagrįstas administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, negali būti laikomas kaip pademonstruota valdžios institucijos nepagarba asmeniui, jo ir visuomenės interesams, visuomenės vystymosi demokratiniams principams. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. vasario 7 d. nutarimą S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje neįvertino jos asmenybės, padaryto pažeidimo pobūdžio ir jo pavojingumo, todėl nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, S. P. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpina iki 1 metų ir 6 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarimo dalį pakeisti:
S. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, sutrumpinti iki 1 metų ir 6 mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.