Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo prašymu dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1661-580/2019 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1526-187/2019 sujungimo klausimas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1661-580/2019 pagal ieškovės UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams S. P., Z. P., J. S. ir L. S. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui BUAB „Džiugo statyba“.

Ieškovė reikalavimus atsakovams kildina iš ieškovės su BUAB „Džiugo statyba“ 2011 m. lapkričio 29 d. sudarytos kredito linijos sutarties Nr. LOAN 153452, kuria ieškovė suteikė 47 787,30 Eur kredito limitą, bei iš 2011 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutarčių, kuriomis S. P. ir J. S. užtikrino prievolių pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą, įsipareigodami solidariai atsakyti tokia pačia apimtimi kaip ir BUAB „Džiugo statyba“, jeigu šis neįvykdys prievolės. Ieškinyje nurodyta, kad Z. P. ir L. S. 2011 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. sausio 16 d. sutikimais sutiko, kad jų sutuoktiniai laiduotų ieškovui.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose pradėta civilinė byla Nr. e2-1526-187/2019 pagal Z. P. ir L. S. ieškinį atsakovams J. S., S. P., UAB Medicinos bankas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis ir negaliojančiomis, kuriuo prašoma pripažinti atsakovų S. P. ir J. S. bei atsakovo UAB „Medicinos bankas” 2011 m. lapkričio 29 d. pasirašytas laidavimo sutartis pasibaigusiomis ir nebegaliojančiomis.

Civilinės bylos sujungtinos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ susipažinus su prašomomis sujungti bylomis nustatyta, kad yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Medicinos bankas“ siekia iš atsakovų S. P., Z. P., J. S. ir L. S., kaip laiduotojų pagal 2011 m. lapkričio 29 d. Laidavimo sutartis, prisiteisti pagrindinio skolininko bankui negrąžinto kredito ir kitas su juo susijusias pinigų sumas. Tuo tarpu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose pradėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1526-187/2019 Z. P. ir L. S. siekia įrodyti, jog 2011 m. lapkričio 29 d. Laidavimo sutartys yra pasibaigusios ir negaliojančios,o atsakovų prievolės iš jos kildinamos nepagrįstai. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, abejose bylose turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys šalių argumentai ir įrodymai, todėl darytina išvada, jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Be to, bylos gali būti susijusios prejudiciniais ryšiais: Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose pareikštų reikalavimų išsprendimas gali turėti reikšmės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vadinasi, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas.

Įvertinus tai, kad pagrindinis ginčas sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme, kuriame byla ir pradėta anksčiau, bei vadovaujantis CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios numato, kad jei vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme, yra pagrindas spręsti, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1526-187/2019 turi būti prijungta prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1661-580/2019 ir abi bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi ir CPK 33 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1661-580/2019 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1526-187/2019, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-1526-187/2019 prie civilinės bylos Nr. e2-1661-580/2019.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1526-187/2019 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.