Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Arvydui Juciui ir advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovo atstovei Kristinai Jakštienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Šilo Pavėžupis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo - Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 3-16) paaiškino, kad su SIA „EVROTEKS“ 2005 m. lapkričio 7 d. pasirašė prekių tiekimo sutartį Nr. 2/07. Sutarta, kad pirkėjas SIA „EVROTEKS“ apmokės už patiektas prekes pavedimu į bendrovės banko sąskaitą per 10 dienų, žuvies pervežimui SIA „EVROTEKS“ samdo transportą iš bendrovės, apmokėjimas už transportą įeina į žuvies kainą. Bendrovė mokesčių administratoriui pateikė SIA „EVROTEKS“ registracijos pažymėjimo kopiją ir šios įmonės PVM registracijos pažymėjimo kopiją. Tokiu būdu bendrovė, kaip sąžiningas mokesčių mokėtojas, įsitikino, kad SIA „EVROTEKS“ yra teisėtai įregistruota įmonė ir yra registruota Latvijoje kaip PVM mokėtoja.

Tiekimai SIA „EVROTEKS“ buvo atlikti būtent po 2005 m. lapkričio 7 d. sutarties pasirašymo, 2005 m. lapkričio-gruodžio mėn. Bendrovės atlikti tiekimai SIA „EVROTEKS“ buvo įforminti Šiaulių AVMI 2008 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr.35-37 išvardintomis PVM sąskaitomis-faktūromis ir krovinio gabenimo dokumentais (CMR), kurie įrodo, kad prekės (gyva žuvis) buvo fiziškai patiektos valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir išgabentos iš šalies teritorijos, t. y. prekių fiziškai neliko Lietuvoje. Mokesčių administratoriui pateikė išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų žurnalą, kuriame visos SIA „EVROTEKS“ išrašytos sąskaitos užregistruotos. SIA „EVROTEKS“ PVM mokėtoja buvo nuo 2003 m. lapkričio 6 d. iki 2006 m. sausio 4 d., t. y. ši įmonė buvo PVM mokėtoja tuo laikotarpiu, kada jai patiekė gyvą žuvį. Už patiektas prekes SIA „EVROTEKS“ atsiskaitė mokėjimais iš Latvijos banko sąskaitų. Pagal Latvijos mokesčio administratoriaus pateiktą informaciją SIA „EVROTEKS“ turėjo banko sąskaitas. Būtent iš vienos iš jų buvo atlikti du mokėjimai už patiektas prekes. Logiškai nesuvokiama, jog SIA „EVROTEKS“ būtų mokėjusi už nepatiektą bei jai neperduotą disponuoti gyvą žuvį. Todėl mokesčių inspekcijos išvados, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prekės išgabentos ir patiektos SIA „EVROTEKS“, prieštarauja ne tik faktinėms aplinkybėms, esamiems įrodymams, bet ir elementariai logikai, sveikam protui. Bendrovė Šiaulių AVMI pateikė žuvų veisimo, auginimo, žiemojimo ir realizavimo žurnalą, iš kurio matyti, jog bendrovė 2005 m. lapkričio-gruodžio mėn. turėjo prekinės žuvies, atvaizduotos ūkinės operacijos atspindi vykusį prekinės žuvies judėjimą, t. y. likučių sumažėjimą pagal bendrovės išrašytas bei patikrinimo akte išvardintas PVM sąskaitas-faktūras. Bendrovė pati išvežė prekes iš Lietuvos į Latviją SIA „EVROTEKS“, pateikė tai įrodančius dokumentus, taip pat pateikė Interstato ataskaitas UPS-01 apie prekių išvežimą. Prekių gabenimo dokumentuose yra SIA „EVROTEKS“ antspaudai bei parašai, kas taip pat įrodo prekių patiekimą Latvijos įmonei. Minėta įmonė nepareiškė pretenzijų dėl to, jog jai nebuvo pristatytos prekės, už patiektas prekes atsiskaitė mokėjimais per banką, visos sąskaitos buvo apmokėtos po prekių pristatymo, o ne iš anksto.

Inspekcija sutinka, jog pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau Konvencija) važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis tiekimas, pagrindinis prekių išgabenimo iš šalies teritorijos įrodymas. Bendrovė tokius važtaraščius pateikė. Inspekcija šiuos važtaraščius laiko nepakankamais įrodymais, patvirtinančiais prekių išvežimo iš Lietuvos faktą tuo pagrindu, jog jie nepakankamai rūpestingai užpildyti, juose nėra nurodyta tiksli prekių iškrovimo vieta. Tokios mokesčių inspekcijos išvados neatitinka Konvencijos nuostatų, yra neparemtos jokiais teisės aktais, numatančiais kitokią važtaraščių užpildymo tvarką. Konvencijos 6 str. 1 d. d punktas nustato, kad važtaraštyje turi būti nurodyta jo pristatymo vieta. Bendrovės pateiktuose važtaraščiuose prekių iškrovimo vieta yra nurodyta - Latvija, Ryga. Bendrovės vairuotojas A. Ž. nurodė, kad veždavo žuvį į Latviją, Rygą.

Inspekcija, įpareigodama bendrovę mokėti PVM, remiasi tuo, kad pagal Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją R. P. nuo 2005 m. lapkričio 12 d. iki 2005 m. gruodžio 30 d. SIA „EVROTEKS“ nedirbo, todėl Latvijos įmonės vardu sudaryti sutarties ir pasirašinėti dokumentų negalėjo. Tačiau iš Latvijos mokesčio administratoriaus pateiktos informacijos matyti, jog R. P. buvo būtent SIA „EVROTEKS“ valdybos narė, t. y. šį fizinį asmenį siejo ypač glaudūs darbiniai santykiai su SIA „EVROTEKS“. Nors nurodomas laikotarpis, kada R. P. buvo SIA „EVROTEKS“ valdybos narys, yra nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2005 m. rugsėjo mėn., tačiau tai neduoda pagrindo teigti, jog R. P. nedirbo šioje įmonėje ir vėliau.

Pareiškėjo manymu, Latvijos valstybinių institucijų pateikta informacija nėra pakankami ir patikimi įrodymai, kad neginčijamai konstatuoti faktus, jog fiziniai asmenys tam tikru laikotarpiu SIA „EVROTEKS“ nedirbo. Ši mokesčių administratoriaus informacija vertintina tik kaip pagalbinė informacija; ją būtina vertinti kartu su visų įrodymų visuma. Darbo teisiniams santykiams atsirasti pakanka darbdavio ir darbuotojo susitarimo, o pranešimas apie darbuotojo įdarbinimą atitinkamai valstybės institucijai nėra būtina sąlyga darbo teisiniams santykiams tarp darbdavio ir darbuotojo atsirasti. Kad įsitikinti, jog iš tiesų asmuo nedirbo vienoje ar kitoje įmonėje, būtina nagrinėti tokios įmonės dokumentus, o vien tik valstybinių institucijų turimos informacijos faktui dėl to, ar darbuotojas realiai dirbo, konstatuoti nepakanka.

Prielaidą, kad SIA „EVROTEKS“ nebuvo darbuotojų, paneigia ir tas faktas, kad 2005 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. sausio 23 d. bendrovei buvo atlikti mokėjimai iš SIA „EVROTEKS“ priklausančios banko sąskaitos. SIA „EVROTEKS“ veikė Latvijoje, todėl iš bendrovės, veikiančios Lietuvoje, reikalauti rinkti informaciją apie tai, ar kitos šalies valstybinėse institucijose yra įregistruota, jog įmonėje dirba atitinkamas darbuotojas, taip pat, ar jos partneris laikėsi teisės aktų reikalavimų informuoti valstybės institucijas apie priimtus ir atleistus darbuotojus, yra aiškiai neprotinga bei peržengia visas sveiko proto ribas, be to, tai ir objektyviai neįmanoma.

Inspekcijos nurodoma aplinkybė, jog SIA „EVROTEKS“ veikla pagal Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją buvo didmeninė prekyba buitiniais elektros prietaisais, o bendrovės patiektos prekės (gyva žuvis) nėra būdingos SIA „EVROTEKS“ vykdytai veiklai, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVM įstatymas) 49 str. 1 d. nuostatas. Bendrovė nėra jokiu teisės aktu įpareigota aiškintis kokiomis būtent konkrečiomis veiklos rūšimis verčiasi jos partneris. Be to, privačių juridinių asmenų teisnumas nėra ribojamas ir jie gali įgyti bet kokias civilines teises bei pareigas. Tai, jog SIA „EVROTEKS“ pagal Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją pagrinde vertėsi didmenine prekyba buitiniais elektros prietaisais nepaneigia fakto, jog ji pirko iš pareiškėjo gyvą žuvį.

Akcentuoja, kad, sudarydama su UAB „EVROTEKS“ sandorius, veikė rūpestingai: įsitikino jog UAB „EVROTEKS“ yra įregistruota, ne likviduojama ar bankrutuojanti įmonė, taip pat įregistruota kaip PVM mokėtoja, t. y. Latvijos mokesčių administratorius neturi jokių pretenzijų dėl to, kad ši bendrovė gali būti PVM mokėtoja ir tam netaikomi jokie ribojimai (SIA „EVROTEKS“ sandorių laikotarpiu nebuvo išregistruota iš PVM mokėtojų). Latvijos mokesčių administratorius, turėdamas valdingus įgalinimus mokesčių teisės srityje bei plačias teises, įgalinančias operatyviai pašalinti neteisėtumą mokesčių teisėje, turėdamas didžiulę duomenų bazę apie bendroves, jų akcininkus, mokestinių pareigų vykdymą, sandorių su bendrove laikotarpiu SIA „EVROTEKS“ pripažino kaip teisėtai veikiančią bendrovę ir nesiėmė jos atžvilgiu jokių ribojimų. Prekes SIA „EVROTEKS“ pardavė rinkos kainomis, kas taip pat yra reikšminga aplinkybė, rodanti bendrovės sąžiningumą. Sandorių su SIA „EVROTEKS“ vykdymo laikotarpiu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad SIA „EVROTEKS“ neteiks PVM deklaracijų, įsigijimų nedeklaruos, vėliau nebus rasta buveinės adresu, neatsakys į mokesčių administratoriaus kvietimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tai, kad pirkėjas vėliau, jau po sandorių su pardavėju sudarymo ir jų įvykdymo, nevykdo nustatytų įpareigojimų mokesčių srityje, neįtakoja pardavėjo mokestinių teisių pagal anksčiau sudarytus sandorius.

Mokesčių administratorius 2008 m. sausio 31 d. patikrinimo akte Nr. 6334-06-24-149 išnagrinėjo bendrovės tiekimus SIA „EVROTEKS“ ir PVM apskaičiavimo bei sumokėjimo pažeidimų iš bendrovės pusės nenustatė. Tokiu būdu mokesčių administratorius pirmojo patikrinimo metu, turėdamas tuos pačius įrodymus, tuos pačius duomenis, konstatavo, jog bendrovė PVM įstatymo 49 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius po bendrovės tiekimų SIA „EVROTEKS“ praėjus dviems metams, atlikęs išsamų šių sandorių nagrinėjimą, gavęs net papildomą informaciją iš Latvijos mokesčio administratoriaus apie SIA „EVROTEKS“, vis tik sprendė, jog prekės (gyva žuvis) sumoje 196626,60 Lt tikrai buvo išgabentos iš Lietuvos ir patiektos būtent kitoje valstybėje registruotam PVM mokėtojui SIA „EVROTEKS“. Tai irgi neabejotinai įrodo, kad bendrovė sandoriuose su Latvijos įmone buvo sąžininga, surinko visą galimą informaciją apie SIA „EVROTEKS“ ir būtent šiai įmonei patiekė bei perdavė disponavimui prekes.

Atlikus neteisėtą pakartotinį patikrinimą, mokesčių administratorius, nesant jokių naujų paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti nežinomos mokesčių administratoriui pirminio patikrinimo metu, nesant jokių naujų įrodymų, padarė priešingą išvadą teigdamas, kad bendrovė neįrodė, jog prekes patiekė kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir prekės buvo išgabentos iš šalies teritorijos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pakartotinis patikrinimas bei jo išvados yra šališki, neobjektyvūs.

Remiantis iš Latvijos mokesčių administratoriaus gauta informacija, R. P. minėtoje Latvijos įmonėje dirbo nuo 2005 m. rugpjūčio iki 2005 m. rugsėjo mėn. kaip valdybos narė. Nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. SIA „EVROTEKS“ neturėjo nei darbuotojų, nei registruotų padalinių. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių sudarymo laikotarpiu R. P. SIA „EVROTEKS“ nedirbo bei nepateikė įgaliojimo atstovauti SIA „EVROTEKS“, akivaizdu, kad ji SIA „EVROTEKS“ vardu negalėjo sudaryti sutarties ir pasirašinėti dokumentų.

Bendrovės vadovas, 2005 m. lapkričio 4 d. pasirašydamas sutartį su SIA „EVROTEKS“, pareikalavo tik šios įmonės registracijos ir PVM registracijos pažymėjimų kopijų, tačiau nebuvo paimti jokie R. P. asmens tapatybę liudijantys dokumentai, taip pat pareiškėjas nesidomėjo, ar R. P. turi įgaliojimą veikti Latvijos įmonės SIA „EVROTEKS“ vardu. R. P. SIA „EVROTEKS“ dirbo tik du mėnesius, todėl įmonės argumentas, kad ją su Latvijos įmonę siejo glaudūs darbiniai santykiai ir vėlesniu laikotarpiu, t. y. sandorių sudarymo metu, yra teisiškai nepagrįsti. Pažymi, kad reikalavimas įsitikinti, ar įmonės atstovas turi tinkamus įgaliojimus atstovauti įmonei, su kuria sudaromi verslo sandoriai, yra ne tik privalomas, bet ir minimalus, nereikalaujantis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti.

Tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad prekės buvo perduotos būtent SIA „EVROTEKS“. Visi pateikti dokumentai tik rodo, kad sutartis buvo sudaryta bei prekes perduotos fiziniam asmeniui - R. P.. Be to, Latvijos mokesčių administratorius nurodė, kad SIA „EVROTEKS“ įsigijimų iš įmonės nedeklaravo, netrukus po sandorių (2006 m. sausio 4 d.) buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Latvijos įmonė nebuvo rasta buveinės adresu, neatsako į mokesčių administratoriaus kvietimus. Nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. SIA „EVROTEKS“ neturėjo darbuotojų, neturėjo jokių registruotų padalinių ir neteikė PVM deklaracijų, deklaruota veikla - didmeninė prekyba buitiniais elektros prietaisais.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo bendrovės tiekimams į kitą ES valstybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių AVMI atliko UAB „Šilo Pavėžupis“ patikrinimą (2001 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. 6334-06-24-149 (b. l. 78-82)). 2008 m. buvo priimtas sprendimas pavesti atlikti UAB „Šilo Pavėžupis“ pakartotinį PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą dėl pareiškėjo tiekimų Latvijos mokesčių mokėtojui SIA „EVROTEKS“ (b. l. 83-84). Teritorinis mokesčių administratorius pakartotinai patikrino UAB „Šilo Pavėžupis“ PVM apskaičiavimą bei sumokėjimą į biudžetą ir 2008 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktu Nr. 35-37 (b. l. 89-94) papildomai apskaičiavo į valstybės biudžetą 9 831,33 Lt PVM, 341,75 Lt PVM delspinigių, iš viso 10 173,08 Lt. Šiaulių AVMI 2008 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 14.4-63-32 (b. l. 70-77) patvirtino 2008 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktą Nr. 35-37 ir nurodė bendrovei sumokėti į biudžetą papildomai apskaičiuotą 9 831 Lt PVM, 342 Lt PVM delspinigius ir paskirtą 2 949 Lt baudą. Bendrovė minėtą sprendimą apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 63-68). Ši 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 69-165 (b. l. 56-61) patvirtino Šiaulių AVMI 2008 m. liepos 22 d. sprendimą Nr.14.4-63-32.

Pareiškėjas mano, kad skundžiami mokesčių administratorių sprendimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti naikinami. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad mokesčių administratorių priimti sprendimai atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 130 str. 1 d. tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažyma, kurią pasirašo mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo tam įgaliotas pareigūnas. Tvirtinant mokestinio patikrinimo rezultatus patikrinimo pažyma, atsižvelgiama į patikrinimo akto medžiagą ir į kitas aplinkybes, kurios gali būti svarbios tvirtinant mokestinio patikrinimo rezultatus. Įstatymo 130 str. 2 d. numato, kad mokesčių administratorius, tvirtindamas patikrinimo aktą patikrinimo pažyma, gali priimti sprendimą: 1) patvirtinti patikrinimo aktą; 2) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją.

Nagrinėtinu atveju mokesčių administratorius, įvertinęs tai, kad nepilnai buvo išnagrinėtos pareiškėjo ir SIA „EVROTEKS“ sandorių aplinkybės, reikšmingos sprendžiant apmokestinimo klausimus, 2008 m. vasario 5 d. ir priėmė sprendimą pavesti atlikti UAB „Šilo Pavėžupis“ pakartotinį PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą dėl bendrovės tiekimų Latvijos mokesčių mokėtojui (b. l. 83-84), t. y. atliko tuos veiksmus, kuriuos teisės aktai jam leidžia atlikti. Todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad mokesčių administratorius veikė ultra vires. Be to, pažymėtina, kad sprendimas pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

PVM įstatymo 49 str. 1 d. numatė, kad taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Pagal minėto įstatymo 56 str. 1 d. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifą pagal šio įstatymo 49 str., privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Taigi, pagal minėtas įstatymo nuostatas mokesčių mokėtojas 0 proc. PVM tarifą gali taikyti tik tuomet, kai yra abi privalomos sąlygos: 1) asmuo, kuriam kitoje valstybėje narėje tiekiamos prekės, yra įregistruotas mokesčių mokėtoju ir 2) prekės išgabentos iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę. Šias aplinkybes įrodyti įstatymas įpareigoja 0 proc. tarifą pritaikiusį mokesčių mokėtoją.

Nustatyta, kad pagal 2005 m. lapkričio 7 d. prekių tiekimo sutartį pareiškėjas įsipareigojo teikti SIA „EVROTEKS“ gyvus karpius, už kuriuos Latvijos įmonė turėjo apmokėti pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą per 10 dienų. Žuvies pervežimui pirkėjas samdo transportą iš pardavėjo; apmokėjimas už transportą įeina į žuvies kainą. Sutartį pasirašė UAB „Šilo Pavėžupis“ direktorius A. J. ir SIA „EVROTEKS“ direktorė R. P.. Pareiškėjas įformino prekių (gyvos žuvies) tiekimus Latvijos įmonei SIA „EVROTEKS“ pagal 12 PVM sąskaitų faktūrų (b. l. 100, 102, 104, 106, 108 ir kt.), išrašytų laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 12 d. iki 2005 m. gruodžio 30 d, ir prekių apmokestinamąją vertę 196 626,60 Lt apmokestino 0 proc. PVM tarifu.

Kaip minėta, 2005 m. lapkričio 7 d. sutartį SIA „EVROTEKS“ vardu pasirašė, PVM sąskaitas faktūras priėmė R. P., tačiau, kaip rodo byloje surinkti įrodymai, ji šių veiksmų atlikimo momentu nebuvo Latvijos įmonės darbuotoja (nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. SIA „EVROTEKS“ iš vis neturėjo darbuotojų; R. P. 2005 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. buvo tik SIA „EVROTEKS“ valdybos narė, b. l. 157), todėl negalėjo sudarinėti sutarčių, kitų dokumentų Latvijos įmonės vardu.

Pareiškėjas skunde akcentavo, kad R. P. nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2005 m. rugsėjo mėn. buvo SIA „EVROTEKS“ valdybos narė, „tačiau tai neduoda pagrindo teigti, jog R. P. nedirbo šioje įmonėje ir vėliau“. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų R. P. darbą pareiškėjo sandorių su SIA „EVROTEKS“ sudarymo ir vykdymo momentu.

Nors tarp minėtų įmonių buvo nevienkartiniai sandoriai (viso buvo įforminta 12 žuvies pirkimo-pardavimo operacijų), tačiau pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus verslo santykiuose, tinkamai nepasidomėjo, ar R. P. buvo įgaliota veikti SIA „EVROTEKS“ vardu, t. y. neidentifikavo pirkėjo atstovo. Vairuotojas A. Ž. rašytiniame paaiškinime (b. l. 163-164) nurodė, jog asmeniškai nėra matęs R. P.. Todėl, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad SIA „EVROTEKS“ registracijos pažymėjimo kopijos ir šios įmonės PVM registracijos pažymėjimo kopijos gavimas laikytinas nepakankamu domėjimusi apie verslo partnerį - kitoje ES valstybėje įsiregistravusį PVM mokėtoją.

Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad iš SIA „EVROTEKS“ sąskaitos apmokėjimai už prekes buvo atlikti tik du kartus (kiti mokėjimai buvo atlikti iki SIA „EVROTEKS“ sąskaitos atidarymo arba iš sąskaitos, kuri SIA „EVROTEKS“ nepriklausė). Ši įmonė neatsiliepė į kvietimą atvykti pas Latvijos mokesčių administratorių, registruotu adresu nerandama (b. l. 146), įsigijimų iš Lietuvos PVM mokėtojų nedeklaravo, jos veikla iš esmės nebuvo susijusi su prekyba žuvimi (užsiiminėjo didmenine prekyba buitiniais elektros prietaisais). SIA „EVROTEKS“ 2006 m. sausio 4 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro (b. l. 158).

Byloje nėra kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad SIA „EVROTEKS“ realiai įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. CMR važtaraščiuose (b. l. 131-141), kuriuos pasirašė vėlgi SIA „EVROTEKS“ neįgaliotas asmuo R. P., nėra nurodyta tiksli krovinio iškrovimo data (tik nurodyta: Ryga, Latvija). Tikslios vietos nenurodė ir apklaustas bendrovės vairuotojas (b. l. 163-164). Tokia neišsami informacija, teismo nuomone, taip pat neįrodo prekių išvežimo iš šalies teritorijos fakto. Pareiškėjo skunde minimos ataskaitos apie prekių išvežimą nėra objektyvus įrodymas, kuris leistų paneigti mokesčių administratorių padarytas išvadas.

Kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti dokumentai galėtų patvirtinti prekių pardavimą minėtai Latvijos įmonei, tačiau šie dokumentai neįrodo tų prekių realaus išgabenimo iš Lietuvos fakto. Remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais galima tik prielaida, kad prekės galimai buvo išvežtos, tačiau teismo išvados turi būti grindžiamos ne prielaidomis, o įrodymais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d.). Materialių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kitos valstybės narės rezidentui tiekiamų apmokestinamų ginčo prekių išgabenimą iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę, pareiškėjas nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjas šiuo atveju privalėjo surinkti daugiau informacijos ir įsitikinti, kad prekės (gyvi karpiai) bus nugabenti ir pristatyti SIA „EVROTEKS“.

Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės taip pat neleidžia konstatuoti jo skundo pagrįstumo. Išrašytų sąskaitų už prekes apmokėjimas vienareikšmiškai negali patvirtinti prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos, nes piniginių srautų judėjimas tarp ūkio subjektų gali būti ne prekių pardavimo pasekmė.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai tiekimams, įformintiems sandoriuose su SIA „EVROTEKS“, pritaikė 0 proc. PVM tarifą. Įmonė nepagrindė prekių perdavimo ir išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos fakto, todėl jos vykdyti sandoriai pagrįstai buvo apmokestinti 5 proc. PVM tarifu ir įmonei priskaičiuota 9 831 Lt PVM bei, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. ir atsižvelgus į ūkio subjekto turėtas mokesčio permokas, priskaičiuota 342 Lt šio mokesčio delspinigių.

Pagal PVM įstatymo 123 str. 2 d., jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą (PVM įstatymo 123 str. 4 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pažeidimo faktą iš esmės ginčija, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios išskirtinai švelnintų bendrovės mokestinę atsakomybę, todėl, kolegijos vertinimu, 30 proc. dydžio PVM bauda (2 949 Lt) yra tinkama poveikio priemonė.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdytas nesilaikant objektyvumo, išsamumo ar kt. principų. Skundžiami mokesčių administratorių sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Šilo Pavėžupis“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.