Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2008-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-354-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-12-04
Bylos Nr.
1A-381-354-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Vytautas Kursevičius
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-354/2008

Teisėja Stefanija Sakalauskienė Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2.1., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo A. V. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteista iš A. V. 3000 litų neturtinės žalos ir 30 Lt turtinės žalos atlyginimo D. M. naudai.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. balandžio 12 d., apie 2 val. 45 min., viešoje vietoje, prie boulingo klubo „Sfera“, esančio Kęstučio g. 20, Telšiuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,05 ‰ girtumas), įžūliu elgesiu ir grasinimais, t.y. tyčia suduodamas ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į kairįjį smilkinį D. M. ir padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje smilkininėje užausinėje srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta D. M. sveikata, bei tyčia suduodamas nemažiau kaip vieną smūgį į veido sritį G. P., įžeidinėdamas bei iškeikdamas G. P. necenzūriniais ir kitokiais įžeidžiančiais žodžiais, taip pat rankos plaštaka perbraukdamas Š. P. per kaklą, grasino jam sakydamas „aš tave papjausiu“, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šalies argumentai

Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės pakeisti: pripažinti A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos respublikos BK 284 str. 1 d., padarymą paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Prokuroro teigimu, teismas A. V. paskyrė beveik minimalaus dydžio LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir tokį sprendimą motyvavo tik tuo, jog ir pačios nukentėjusios merginos buvo išgėrusios, o pati veika - viešosios tvarkos pažeidimas, truko trumpą laiką, nors prieš aptardamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas aiškiai nurodė, kad skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog pats nusikaltimas padarytas įžūliai pavartojant fizinę jėgą prieš merginas, kitų jaunų žmonių akivaizdoje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į teismo motyvus nustatant A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, galima daryti išvadą, jog teismas nesivadovavo LR BPK 61 str. 2 d. įtvirtinta nuostata. Pirmiausia, teismas netinkamai pritaikė LR BK 60 str. 1 d. 9 p., t.y. nepripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas A. V. apsvaigimas nuo alkoholio būtų turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nepritaikė LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytos normos esant pagrindui ją taikyti). Teismas šios aplinkybės nepripažino kaip A.V. atsakomybę sunkinančios vien dėl to, jog pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būtų pasielgęs taip pat ir būdamas blaivus, kad girtumas jo veikai įtakos neturėjo. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas A.V. neblaivumas (nustatytas 1,05 %o girtumas) negalėjo neturėti įtakos jam viešoje vietoje panaudojant fizinį smurtą net dviejų akivaizdžiai už jį fiziškai silpnesnių merginų atžvilgiu, o juo labiau puolant prie vienos iš merginų draugo ir grasinant jį papjauti. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybių visumą, o ypač spontanišką ir neadekvačią kaltininko reakciją į aiškiai išreikštą merginų atsisakymą su juo bendrauti, prokuroro nuomone, galima daryti išvadą, kad tokį jo elgesį lėmė būtent apsvaigimas nuo alkoholio, o kaltinamojo teigimas, jog jis visiškai taip pat pasielgtų ir būdamas blaivus, šiuo konkrečiu atveju vertintinas tik kaip siekimas sušvelninti atsakomybę.

Prokuroro teigimu, A. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, t.y. viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pasireiškė itin cinišku ir įžūliu apsvaigusio nuo alkoholio asmens elgesiu, t.y. įžeidinėjimu, fizinės jėgos demonstravimu prieš silpnesnę lytį panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusioji D. M. patyrė ne tik fizinius sužalojimus, bet ir stiprų, ilgai besitęsiantį emocinį sukrėtimą. Tai, apelianto teigimu, akivaizdžiai matėsi ir teisiamojo posėdžio metu stebint nukentėjusiąją, ir iš teismui pateiktos gydytojų pažymos, kurioje nurodyta, jog ji nuo vaikystės yra neįgali, jai nustatyta įgimta širdies yda, o įvykis sukėlė širdies aritmiją. Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nors A. V. yra jauno amžiaus, tačiau teistas jau net 4 kartus, realiai atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, paskutinį kartą teistas net už sunkaus nusikaltimo padarymą ir neseniai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, dar tebeturėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą vėl padarė tyčinį nusikaltimą (recidyvistas). Šie faktai, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, jog A. V. neanalizuoja savo elgesio bei jo pasekmių, nedaro teigiamų išvadų, toliau išlieka pavojingu visuomenei.

Prokuroro apeliaciniame skunde konstatuojama, jog esant tokioms aplinkybėms, A. V. turėjo būti parinkta didesnio dydžio laisvės atėmimo bausmė nei jos vidurkis. Teismo nurodyti motyvai, jog nukentėjusiosios pačios buvo išgėrusios ir kad veika truko trumpą laiką, kas iš esmės prieštarauja byloje nustatytiems faktams, apelianto teigimu, negalėjo būti pagrindu A. V. skiriant tokią švelnią bausmę.

Be to apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, nenurodė bausmės atlikimo vietos (LR BK 50 str. 3 d.).

Nesivadovaudamas baudžiamojo įstatymo reikalavimais ir neatsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas, prokuroro nuomone, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat A. V. paskyrė neteisingą, savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis nurodo, kad G. P. jis nesudavė, atvirkščiai, ji provokavo ir sudavė jam. Apelianto teigimu, jis supranta, jog pasielgė neapgalvotai, netinkamai ir labai dėl to gailisi, tačiau teismas vadovavosi tik nukentėjusiųjų parodymais, o nesuinteresuoti įvykį matę M. V. ir M. A., kurie būtų patvirtinę, jog pačios merginos išprovokavo konfliktą ir buvo aktyvios jo dalyvės, į posėdį neatvyko ir bylą teismas išnagrinėjo be jų. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas yra nesunkus, kad šiuo metu jis padarė išvadas ir stengiasi pradėti naują gyvenimą, mokosi Suaugusiųjų mokyklos 11 klasėje, dirba V. Š. individualioje įmonėje darbų vadovu, aktyviai sportuoja, pasižada atlyginti padarytą žalą. Todėl, apelianto nuomone, jam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos, nes laisvės atėmimas nebūtų pati tinkamiausia išeitis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino A. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Nuteistojo A. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Apelianto A. V. ginčijamą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybę dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai G. P. (skunde nurodoma – G. P.) patvirtina nuoseklūs ir neturintys tarpusavio prieštaravimų nukentėjusiųjų G. P. ir D. M. bei liudytojos A. Z. parodymai. Nukentėjusiųjų teigimu, priėjęs prie G. P. nuteistasis A. V. pastarąją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, filmavo telefonu ir sudavė smūgį ranka į veidą ir tik po to nukentėjusioji D. M., bandydama apginti draugę, pribėgo prie konfliktuojančiųjų, tačiau ir jai A. V. sudavė smūgį į galvą. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė išgirdusi iš draugų, mačiusių įvykį, ir liudytoja A. Z. Esant tokiems įrodymams kolegijai nekyla abejonių dėl nuteistojo A. V. kaltės padarius visus jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje nurodytus veiksmus.

Vienas iš nuteistojo apeliaciniame skunde įvardintų liudytojų – M. V. – kviečiamas neatvyko į teisiamąjį posėdį, tačiau nuteistasis sutiko, jog byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant minėtam liudytojui ir prašymų pastarąjį bei kitą skunde nurodytą asmenį – M. A. – iškviesti į teisiamąjį posėdį nepareiškė (t. 2, b l. 27-35). Kaip jau minėta, byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl nėra pagrindo manyti, jog teisiamajame posėdyje neapklausus vieno iš prokuroro sąraše nurodytų liudytojų bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pripažinti A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažino A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe motyvuodamas tuo, jog pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būtų pasielgęs taip pat, kaip ir būdamas blaivus, kad girtumas jo veikai įtakos neturėjo. Kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas A. V. neblaivumas (nustatytas 1,05 %o girtumas) negalėjo neturėti įtakos spontaniškam nuteistojo elgesiui, kai pastarasis viešoje vietoje neadekvačiai sureagavęs į paties sukurtą situaciją panaudojo fizinį smurtą net dviejų akivaizdžiai už jį fiziškai silpnesnių merginų, atsisakiusių su juo bendrauti, atžvilgiu. Tokiu būdu daroma išvada, jog nuteistojo A. V. elgesį įvykio metu nulėmė jo apsvaigimas nuo alkoholio, ir A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad A. V. padarė tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą pagal ankstesnius teismų nuosprendžius. Todėl, remiantis Lietuvos respublikos BK 27 str. 1 d., jis yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), ir kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, kad padarytas nusikaltimas yra jo ankstesnio elgesio padarinys. Be to byloje nenustatyta nei vienos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, kuri švelnintų A. V. padėtį parenkant bausmę, nėra nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, priešingai, kolegija nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nukentėjusiosios pačios buvo neblaivios ir viešosios tvarkos pažeidimas truko trumpą laiko tarpą, kadangi, kaip teisingai akcentuojama prokuroro apeliaciniame skunde, nukentėjusiųjų neblaivumas šioje byloje negali turėti esminės reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, nes tokia aplinkybė nėra numatyta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., ir A. V. pakankamai ilgą laiką įžūliai kabinėjosi prie su juo visiškai bendrauti nepanorusių merginų, įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais filmavo jas vaizdo kamera, t.y. provokavo konfliktą, kurio metu panaudojo fizinį smurtą ir išsakė grasinimus net trijų asmenų atžvilgiu, o tai fiziškai neįmanoma padaryti per trumpą laiką.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, atitinka Lietuvos respublikos BK 41 str. išdėstytoms bausmės paskirties nuostatoms ir neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, nurodytiems Lietuvos Respublikos BK 54 str., kadangi bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Vadovaudamasi šiomis įstatymo nuostatomis kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip teigiama prokuroro apeliaciniame skunde. Tokia išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir keturios švelnesnės bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Todėl šiuo konkrečiu atveju dar griežtesnės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam A. V. už jo nusikalstamos veikos padarymą, nors kolegijai ir nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija netenkina prokuroro prašymo padidinti A. V. pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Tenkinti šį apelianto prašymą, kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. numato bausmės vykdymo atidėjimo galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne didesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 75 str. imperatyviai nenurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą recidyvistui, todėl formaliai teismas galėtų taikyti šį institutą, jei nuspręstų, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau tokiais atvejais ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, ar būtų pasiekti bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bausme siekiamus tikslus, kurių nepavyko įgyvendinti net du kartus ankstesniais nuosprendžiais A. V. taikant bausmės vykdymo atidėjimą, pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas apeliantui, vėl padariusiam tyčinį nusikaltimą nepraėjus nei metams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, kolegijos nuomone, yra netikslingas.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis mokosi ir dirba, aktyviai sportuoja, neatsveria tų anksčiau išdėstytų argumentų, kuriais remiantis kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai A. V. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Be to kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. dirba V. Š. individualioje įmonėje tik nuo šių metų rugsėjo 12 d., o pateiktoje pažymoje yra duomenys apie nuteistojo aktyvų dalyvavimą sporte iki 2001 metų (t. 2, b. l. 54-55).

Įvertinusi tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad taikyti A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo, kadangi nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismas, paskyręs nuteistajam A. V. laisvės atėmimo bausmę, nenurodė bausmės atlikimo vietos. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. reikalavimą parinkti bausmės atlikimo vietą. Todėl ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., kolegija,

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Laisvės atėmimo bausmę A. V. paskirti atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Irena IvanovienėVytautas Kursevičius