Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Dvarčionių keramika“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės „Swedbank“, AB 13 342 215,01 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė šiais argumentais:Ieškovė ir atsakovė sudarė: a) 2005 m. rugsėjo 7 d. Kredito sutartį Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu atsakovė suteikė 43 845 277,22 Lt (12 598 470 Eur) kreditą; b) 2007 m. liepos 16 d. Overdrafto sutartį Nr. 07-040405-OJ (sutarties terminas iki 2009 m. rugsėjo 30 d.) (toliau – Overdrafto sutartis). Ieškovė 2008 m. dėl nekilnojamojo turto rinkos bei statybų sektoriaus nuosmukio patyrė apyvartinių lėšų trūkumą, todėl kreipėsi į atsakovę dėl leidimo sudaryti dalies patalpų, kurios buvo įkeistos atsakovei, nuomos sutartį. Atsakovė atsakė, kad ieškovė turi teisę sudaryti pastatų nuomos sutartį jeigu ji neprisiims įsipareigojimų atlyginti išnuomoto turto pagerinimus, atsakovei suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovė teigė, kad tokiu būdu atsakovė sutrukdė jai išnuomoti nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kadangi atsakovės reikalavimai turto nuomą padarė visiškai nepatrauklią potencialiems klientams ir tiesiogiai ribojo galimybes išnuomoti valdomą turtą.Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2009 m. balandžio 8 d. prašymu leisti parduoti banko naudai įkeistą pastatą, esantį Keramikų g. 2, Vilniuje, kad gauti apyvartinių lėšų. Atsakovė atsakė, kad sutikimą pastato pardavimui duos, jeigu 70 proc. pastato kainos be PVM, ne mažiau kaip 2 500 000 Lt, bus sumokėta bankui. Ieškovė paprašė sumažinti mokėtiną atsakovei ketinamo parduoti pastato kainos dalį nuo 2 500 000 Lt iki 1 500 000 Lt tačiau atsakovė nesutiko. 2009 m. rugsėjo 28 d. ieškovė sudarė pastato pirkimo–pardavimo sutartį ir 2 500 000 Lt kainos dalį pervedė atsakovei. Apyvartinių lėšų trūkumo problema liko iš esmės neišspręsta. Kadangi sudarant hipotekos lakštą atsakovė patvirtino, kad ieškovės parduodamo pastato vertė yra 1 mln. Lt., teigė, jog atsakovė be pagrindo reikalavo iš jos 2,5 karto didesnės sumos sumokėjimo bankui, nors įkeičiamas turtas (pastatas) išliko nepakitęs. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2010 m. sausio 11 d. prašymu leisti prisiimti įsipareigojimus pagal kredito sutartis, didesnius nei 500 000,00 Lt, tačiau atsakymo negavo, todėl 2010 m. vasario 10 d. kreipėsi pakartotinai. Atsakovė leido prisiimti skolinius įsipareigojimus tik su papildomomis sąlygomis. Tokiu būdu atsakovė užkirto kelią gauti reikalingą finansavimą. Ieškovė 2009 m. birželio 30 d. pardavė nuosavybės teise priklausiusias apie 10 mln. vertės atsargas. Pardavusi sandėlyje turėtą produkciją ieškovė padengė turėtą didelės vertės įsiskolinimą. Bankas su tokiu sandoriu nesutiko.2010 m. antroje pusėje AB „Dvarčionių keramika“ ėmė ieškoti būdų, kurie leistų restruktūrizuoti prievoles pagal Kredito sutartį. AB „Ūkio bankas“ patvirtino, kad sutiktų suteikti 12 mln. Lt kreditą, vėliau net buvo išsiderėtas kredito sumos padidinimas iki 14 mln. Lt. 2011 m. kovo 14 d. „Swedbank“, AB atmetė ieškovės pasiūlymą ir pagrasino, kad Kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Ieškovė 2011 m. kovo 17 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą kredito refinansavimui, tačiau pastaroji atsisakė duoti sutikimą. Ieškovė pateikė atsakovei 2013 m. balandžio 23 d. prašymą leisti parduoti pastatą, esantį Partizanų g. 98, Kaune už 1 200 000 Lt, 70 proc. pervedant atsakovei, likusią dalį - panaudojant įmonės apyvartinėms lėšoms. Atsakovė nurodė, kad sutikimą turto pardavimui duos tik jeigu bus pateikta viso jos naudai įkeisto turto vertinimo ataskaita, ir atsisakė duoti sutikimą skirti bent dalį pastato kainos įmonės apyvartinėms lėšoms. Atsakovė daug kartų grubiai pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškove, spręsti su Kredito sutartimi susijusius klausimus protingai, sąžiningai, įvertinus konkrečiu atveju esamas faktines aplinkybes. 2009 m. ieškovė buvo numačiusi labai konkrečias ir realiai įgyvendinamas priemones apyvartinių lėšų trūkumui išspręsti bei atitinkamai išsaugoti reikiamas veiklos apimtis ir pajamų srautus: parduoti gamybinei veiklai nebūtiną nekilnojamąjį turtą, prisiimti nežymius papildomus skolinius įsipareigojimus, teikė prašymą bankui restruktūrizuoti prievoles pagal Kredito sutartį. Kad nustatyti ieškovės negautų pajamų apimtį, nulemtą neteisėtų veiksmų, AB „Dvarčionių keramika“ kreipėsi į UAB „Auditoriai ir konsultantai“ su prašymu pateikti išvadą. Auditorius A. Š., įvertinęs „Swedbank“, AB veiksmus Kredito sutarties vykdymo laikotarpiu, nustatė, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos AB „Dvarčionių keramika“ veiklai, pajamoms, pelnui; jo atliktais paskaičiavimais, dėl atsakovės veiksmų ieškovė negavo 60 883 920,29 Eur pardavimo pajamų ir 13 342 215,01 Eur pelno. Atsakovė „Swedbank“, AB atsiliepime su ieškiniu nesutiko.Nurodė šios nesutikimo su ieškiniu motyvus:Ieškovė sistemingai pažeidinėjo Kredito sutartį: iš pradžių vėlavo, o vėliau ir visiškai nustojo sutartyje nustatytais terminais vykdyti kredito grąžinimus. Atsakovė teisėtai nutraukė Kredito sutartį. Kitose civilinėse bylose, teismai konstatavo, kad ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti su atsakovė ir be pagrindo reikalavo modifikuoti sutartinius santykius taip, kad būtų tenkinami tik jos interesai. Ieškovė nebuvo silpnesnioji teisinių santykių šalis, „Swedbank“, AB nepažeidė sutarties stabilumo principo, bendradarbiaudama su įmone elgėsi pagal sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus.Atsakovė tenkino ieškovės prašymą ir leido jai nuomoti turtą, nors šis turtas buvo įkeistas atsakovei ir šalys buvo susitarę, kad įkeistas turtas nebus nuomojamas, t. y. padarė išimtį ir leido nuomoti įkeistą daiktą (jo dalį) su sąlyga, kad nebus daromos papildomos kliūtys hipotekos kreditoriui, kurios galėtų mažinti įkeisto objekto vertę. Pažymėjo, kad „Swedbank“, AB analogiškomis sąlygomis išdavinėja leidimus nuomoti įkeistą turtą ir kitiems subjektams, tai yra standartinės sąlygos, jos yra sąžiningos ir taikomos rinkoje. Nesutiko su ieškovės argumentais, kad „Swedbank“, AB, leisdama bendrovei perleisti dalį įkeisto nekilnojamojo turto, elgėsi neteisėtai. Atsakovė leido ieškovei papildomai skolintis. 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės akcininkai ir / ar su jais susiję asmenys suteikė bendrovei paskolų ne mažiau kaip už 2 683 000 Lt (777 050 Eur) sumą, tuo tarpu 2009 m. pabaigoje akcininkai buvo suteikę tik 495 000 Lt (143 362 Eur) sumą paskolų. Ieškovė neteisėtai išpardavė didelės vertės prekių atsargas, nustojo vykdyti įsipareigojimus, organizavo nepagrįstus bylinėjimosi procesus prieš kreditorę, per tą laiką iššvaistė turėtas prekių atsargas, siekė kaip įmanoma užtęsti įmonės bankroto pradžią, kad paskirtas bankroto administratorius negalėtų patikrinti jos sandorių, kuriais buvo iššvaistytas turtas per esamų akcininkų valdymo laikotarpį. Nors AB „Ūkio bankas“ 2011 m. kovo 10 d. raštu sutiko ieškovei sutekti 14 mln. Lt kreditą, po savaitės 2011 m. kovo 17 d. rašytame pasiūlyme „Swedbank“, AB ieškovė meluoja, kad galima maksimali refinansuotina kredito suma yra 12 mln. Lt. Tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaipo sąžiningi. Taip pat ieškovė neteisėtai išpardavė turimas „Swedbank“, AB įkeistas prekių atsargas. Atsakovė 2013 m. nesutiko, kad ieškovė perleistų tretiesiems asmenims nekilnojamąjį turtą ir už tai gautą didelę dalį lėšų pasiimtų savo reikmėms, nes „Swedbank“, AB turėjo nepriklausomų turto vertintojų išvadą, kad įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė nei ieškovės įsipareigojimų suma pagal Kredito sutartį. Kredito sutartis buvo nutraukta ir AB „Dvarčionių keramika“ buvo kilusi pareiga sugrąžinti visą kreditą, tačiau ji nevykdė jokių mokėjimų, nebendradarbiavo ir neteikė informacijos. Kaip vienintelį neva tai patirtos žalos įrodymą, ieškovė pateikė abejotinos reputacijos UAB „Auditoriai ir konsultantai“ 2015 m. birželio 18 d. ataskaitą „Dėl žalos, kurią AB „Dvarčionių keramika“ patyrė „Swedbank“, AB galimai neteisėtai naudojantis tarp šalių sudarytos kredito sutarties suteikiamomis teisėmis, dydžio“ (toliau – Nuomonė), kuria, atsakovės nuomone, negalima vadovautis, nes ji yra neteisingų prielaidų, pasvarstymų kratinys. Teigė, jog Nuomonę parengęs A. Š. akivaizdžiai viršijo savo profesinės kompetencijos ribas, jis nėra sertifikuotas turto vertintojas, dėl to jo priimti sprendimai negali būti traktuojami kaip tinkami. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nes Kredito sutartis teisėtai nutraukta 2011 m. balandžio 19 d., beveik visus neva tai neteisėtus „Swedbank“, AB veiksmus ieškovė nurodė iš dar ankstesnio laiko, t. y. ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo baigėsi iki 2011 m. balandžio 19 d.