Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-03 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo H. L. atsakovo A. S. naudai 346,68 Lt antrinės teisinės pagalbos ir 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad iš 2006-11-20 mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovas H. L. pervedė gavėjui – atsakovui A. S. 85 000 Lt. Atsakovas neginčija fakto, kad 2006-11-20 gavo iš ieškovo 85 000 Lt sumą. Ginčas tarp šalių kilo dėl atlikto mokėjimo pagrindo. Ieškovas teigė, kad 85 000 Lt suma atsakovui perduota atlygintinai, paskolos sutarties pagrindu, tuo tarpu atsakovas ir tretysis asmuo teigė, kad šiuos pinigus gavo neatlygintinai, dovanojimo sandorio pagrindu. Mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas nepatvirtina nei vienos iš ginčo šalių aiškinimų. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 178 str. pagrindu ieškovui, reikalaujančiam priteisti negrąžintos paskolos – 85 000 Lt sumą, tenka pareiga įrodyti reikalavimo pagrindą – 85 000 Lt paskolos sutarties sudarymo faktą. Civilinio kodekso 6.870 str. 1 d., apibudinanti paskolos sutarties sampratą, nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ši teisės norma nukreipia į tai, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad 85 000 Lt atsakovui perdavė paskolos pagrindu, kad atsakovas priėmė 85 000 Lt kaip paskolos sumą, kad atsakovas įsipareigojo sugrąžinti ieškovui gautus paskolos pinigus 85 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad šių aplinkybių mokėjimo nurodymas tiesiogiai neįrodo. Teismas konstatavo, kad ginčo šalys rašytine forma neįformino pagrindo, kuriuo buvo atliktas pinigų perdavimas/gavimas. Byloje nėra rašytinės paskolos sutarties, patvirtinančios, kad ginčo šalys - ieškovas H. L. ir atsakovas A. S. susitarė dėl 85 000 Lt paskolos, kad pagal tokios rūšies sutartį ieškovas byloje esančiu mokėjimo nurodymu perdavė atsakovui 85 000 Lt paskolos sumą, kad atsakovas paskolos sutartimi įsipareigojo sugrąžinti ieškovui iš jo paskolintus 85 000 Lt. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.871 str. 1 d. reikalauja, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo įvardijama paskolos suma 85 000 Lt yra didesnė už 2 000 Lt ir yra sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, tai jos sudarymas turėjo atitikti Civilinio kodekso 6.871 str. 1 d. reglamentavimą. Pagal Civilinio kodekso 6.871 str. 3 d. rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Rašytinės paskolos sutarties ginčo šalys nesudarė, paskolos raštelio byloje irgi nėra, mokėjimo nurodyme esanti atžyma apie atlikto mokėjimo paskirtį (sąskaitos papildymas) nėra susijusi ir nepatvirtina pinigų perdavimo vykdant paskolinius teisinius santykius fakto. Kadangi tiesioginių, rašytinių, paskolos santykius patvirtinančių įrodymų nėra, todėl teismas atsižvelgęs į Civilinio kodekso 6.871 str. 1 d., 1.73 str. 1 d. 10 p. teisinį reglamentavimą, bylos įrodymus vertino atsižvelgęs į Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d. nuostatas. Motyvavo, kad įstatymai (CK 1.93 str. 2 d.) nesuteikia teisės ieškovui įrodinėti ginčo šalių paskolos sutarties teisinius santykius remiantis liudytojų parodymais. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai neturi reikiamos tiesioginės juridinės galios ir tiesiogiai negali patvirtinti, kad ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, vykdydamas paskolos sutartį ieškovas perdavė atsakovui 85 000 Lt. Ieškovas ir atsakovas yra susijęs giminystės ryšiais. Atsakovas yra ieškovo žentas, bylos trečiojo asmens – ieškovo dukters sutuoktinis. Atsižvelgiant į giminystės ryšių buvimą aiškinti, kad 85 000 Lt perdavimas žentui analogiškomis aplinkybėmis ir analogiškai protingų asmenų būtų suprastas kaip atlygintinis sandoris, uždedantis prievolę grąžinti gautus pinigus ir įvertinti tokį pinigų perdavimą kaip paskolos gavimą nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad iš ieškovo teismui duotų paaiškinimų matyti, jog pinigus atsakovui jis davė, nes atsakovas neturėjo darbo, buvo futbolininkas, perspektyvų prasigyventi neturėjo, norėjo, kad atsakovas, gyvenantis su jo dukra galėtų užtikrinti šeimai pragyvenimą, galėtų įsigyti būstą, galėtų pradėti verslą. Šios 85 000 Lt suteikimo aplinkybės nukreipia į tai, kad pinigų davimą sąlygojo - ketinimas pagelbėti dukters šeimai. Aplinkybė, kad ieškovas perdavęs pinigus atsakovui, manė, kad atsakovas sugrąžins jam pinigus, kai prasigyvens, rodo vienašalį norą, bet neparodo dvišalės, abiejų pusių vienareikšmiškai suprastos valios – grąžinti 85 000 Lt, taip pat nenustato, kad gautų pinigų grąžinimo terminas abiejų sandorio šalių buvo vienareikšmiškai suprastas ir apspręstas neapibrėžtu terminu, bet apibrėžta aplinkybe - kai atsakovo ir jo šeimos materialinė padėtis taps geresnė. Tokiu būdu ir aiškinant ginčijamą sandorį pagal Civilinio kodekso 6.193 str. taisykles yra nenustatytas sandorio atlygintinumo požymis. Ieškinys pareikštas atsakovui, esančiam santuokoje su bylos trečiuoju asmeniu B. S. Civilinio kodekso 3.87 str. 1 d. pagrindu atsakovo gauti 85 000 Lt yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. S. ir B. S. nuosavybė. Ieškinys B. S. atžvilgiu nepareikštas. Patrauktos į bylą trečiuoju asmeniu B. S. parodymai sutampa su jos sutuoktinio, atsakovo A. S. parodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo šalių: ieškovo H. L. ir atsakovo A. S. santykius dėl 85 000 Lt perdavimo sąlygojo ne giminystės, o kitokie, asmeniniai ryšiai. Tai patvirtina ir ieškovo parodymai iš kurių matyti, kad pinigų perdavimo faktas buvo sąlygotas giminystės santykių, tuo, kad pinigai buvo perduoti A. ir B. S. šeimos poreikiams. Teismas nevertino ginčo sandorio pagal jo rūšį, neišėjo iš ieškinio ribų, nes byloje nėra priešieškinio reikalavimo – prašymo pripažinti ginčijamą sandorį dovanojimo sutartimi. Civilinio kodekso 6.870 str. apibudinantis paskolos sutartį nustatė būtiną šios sutarties sąlygą – atlygintinumą, paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolą. Atlygintinumo požymis leistinais, patikimais įrodymais byloje nenustatytas. Todėl teismas nepripažino, kad 85 000 Lt perdavimas atsakovui yra paskolos sutarties dalyko perdavimas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti.