- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-2236-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02663-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- H. L.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- B. S.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. L. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo B. S.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas H. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. 85 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra jo žentas, kuriam 2006-11-20 paskolino 85 000 Lt. Minėtą sumą ieškovas gavo pardavęs paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Su atsakovu buvo susitarta, kad pinigus jis grąžins apytiksliai po 3 metų, tačiau skolos iki šios dienos skolininkas negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-03 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo H. L. atsakovo A. S. naudai 346,68 Lt antrinės teisinės pagalbos ir 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad iš 2006-11-20 mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovas H. L. pervedė gavėjui – atsakovui A. S. 85 000 Lt. Atsakovas neginčija fakto, kad 2006-11-20 gavo iš ieškovo 85 000 Lt sumą. Ginčas tarp šalių kilo dėl atlikto mokėjimo pagrindo. Ieškovas teigė, kad 85 000 Lt suma atsakovui perduota atlygintinai, paskolos sutarties pagrindu, tuo tarpu atsakovas ir tretysis asmuo teigė, kad šiuos pinigus gavo neatlygintinai, dovanojimo sandorio pagrindu. Mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas nepatvirtina nei vienos iš ginčo šalių aiškinimų. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 178 str. pagrindu ieškovui, reikalaujančiam priteisti negrąžintos paskolos – 85 000 Lt sumą, tenka pareiga įrodyti reikalavimo pagrindą – 85 000 Lt paskolos sutarties sudarymo faktą. Civilinio kodekso 6.870 str. 1 d., apibudinanti paskolos sutarties sampratą, nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ši teisės norma nukreipia į tai, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad 85 000 Lt atsakovui perdavė paskolos pagrindu, kad atsakovas priėmė 85 000 Lt kaip paskolos sumą, kad atsakovas įsipareigojo sugrąžinti ieškovui gautus paskolos pinigus 85 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad šių aplinkybių mokėjimo nurodymas tiesiogiai neįrodo. Teismas konstatavo, kad ginčo šalys rašytine forma neįformino pagrindo, kuriuo buvo atliktas pinigų perdavimas/gavimas. Byloje nėra rašytinės paskolos sutarties, patvirtinančios, kad ginčo šalys - ieškovas H. L. ir atsakovas A. S. susitarė dėl 85 000 Lt paskolos, kad pagal tokios rūšies sutartį ieškovas byloje esančiu mokėjimo nurodymu perdavė atsakovui 85 000 Lt paskolos sumą, kad atsakovas paskolos sutartimi įsipareigojo sugrąžinti ieškovui iš jo paskolintus 85 000 Lt. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.871 str. 1 d. reikalauja, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo įvardijama paskolos suma 85 000 Lt yra didesnė už 2 000 Lt ir yra sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, tai jos sudarymas turėjo atitikti Civilinio kodekso 6.871 str. 1 d. reglamentavimą. Pagal Civilinio kodekso 6.871 str. 3 d. rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Rašytinės paskolos sutarties ginčo šalys nesudarė, paskolos raštelio byloje irgi nėra, mokėjimo nurodyme esanti atžyma apie atlikto mokėjimo paskirtį (sąskaitos papildymas) nėra susijusi ir nepatvirtina pinigų perdavimo vykdant paskolinius teisinius santykius fakto. Kadangi tiesioginių, rašytinių, paskolos santykius patvirtinančių įrodymų nėra, todėl teismas atsižvelgęs į Civilinio kodekso 6.871 str. 1 d., 1.73 str. 1 d. 10 p. teisinį reglamentavimą, bylos įrodymus vertino atsižvelgęs į Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d. nuostatas. Motyvavo, kad įstatymai (CK 1.93 str. 2 d.) nesuteikia teisės ieškovui įrodinėti ginčo šalių paskolos sutarties teisinius santykius remiantis liudytojų parodymais. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai neturi reikiamos tiesioginės juridinės galios ir tiesiogiai negali patvirtinti, kad ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, vykdydamas paskolos sutartį ieškovas perdavė atsakovui 85 000 Lt. Ieškovas ir atsakovas yra susijęs giminystės ryšiais. Atsakovas yra ieškovo žentas, bylos trečiojo asmens – ieškovo dukters sutuoktinis. Atsižvelgiant į giminystės ryšių buvimą aiškinti, kad 85 000 Lt perdavimas žentui analogiškomis aplinkybėmis ir analogiškai protingų asmenų būtų suprastas kaip atlygintinis sandoris, uždedantis prievolę grąžinti gautus pinigus ir įvertinti tokį pinigų perdavimą kaip paskolos gavimą nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad iš ieškovo teismui duotų paaiškinimų matyti, jog pinigus atsakovui jis davė, nes atsakovas neturėjo darbo, buvo futbolininkas, perspektyvų prasigyventi neturėjo, norėjo, kad atsakovas, gyvenantis su jo dukra galėtų užtikrinti šeimai pragyvenimą, galėtų įsigyti būstą, galėtų pradėti verslą. Šios 85 000 Lt suteikimo aplinkybės nukreipia į tai, kad pinigų davimą sąlygojo - ketinimas pagelbėti dukters šeimai. Aplinkybė, kad ieškovas perdavęs pinigus atsakovui, manė, kad atsakovas sugrąžins jam pinigus, kai prasigyvens, rodo vienašalį norą, bet neparodo dvišalės, abiejų pusių vienareikšmiškai suprastos valios – grąžinti 85 000 Lt, taip pat nenustato, kad gautų pinigų grąžinimo terminas abiejų sandorio šalių buvo vienareikšmiškai suprastas ir apspręstas neapibrėžtu terminu, bet apibrėžta aplinkybe - kai atsakovo ir jo šeimos materialinė padėtis taps geresnė. Tokiu būdu ir aiškinant ginčijamą sandorį pagal Civilinio kodekso 6.193 str. taisykles yra nenustatytas sandorio atlygintinumo požymis. Ieškinys pareikštas atsakovui, esančiam santuokoje su bylos trečiuoju asmeniu B. S. Civilinio kodekso 3.87 str. 1 d. pagrindu atsakovo gauti 85 000 Lt yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. S. ir B. S. nuosavybė. Ieškinys B. S. atžvilgiu nepareikštas. Patrauktos į bylą trečiuoju asmeniu B. S. parodymai sutampa su jos sutuoktinio, atsakovo A. S. parodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo šalių: ieškovo H. L. ir atsakovo A. S. santykius dėl 85 000 Lt perdavimo sąlygojo ne giminystės, o kitokie, asmeniniai ryšiai. Tai patvirtina ir ieškovo parodymai iš kurių matyti, kad pinigų perdavimo faktas buvo sąlygotas giminystės santykių, tuo, kad pinigai buvo perduoti A. ir B. S. šeimos poreikiams. Teismas nevertino ginčo sandorio pagal jo rūšį, neišėjo iš ieškinio ribų, nes byloje nėra priešieškinio reikalavimo – prašymo pripažinti ginčijamą sandorį dovanojimo sutartimi. Civilinio kodekso 6.870 str. apibudinantis paskolos sutartį nustatė būtiną šios sutarties sąlygą – atlygintinumą, paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolą. Atlygintinumo požymis leistinais, patikimais įrodymais byloje nenustatytas. Todėl teismas nepripažino, kad 85 000 Lt perdavimas atsakovui yra paskolos sutarties dalyko perdavimas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas H. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą byloje bei ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai traktavo, aiškino teisinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo. Paskolos pinigų pervedimas į atsakovo banko sąskaitą, mokėjimo nurodymo pasirašymas ir pinigų paėmimas iš banko sudaro rašytinę paskolos sutarties forma. Atitinkamai, ieškovas galėjo remtis ir įrodinėti sutarties sudarymą liudytojų parodymais. Trečiasis asmuo B. S. buvo, kaip atsakovo sutuoktinė, suinteresuota patvirtinti, kad pinigai buvo perduoti atsakovui ne paskolos, o dovanojimo sutarties pagrindu. Kitų liudytojų (ne giminaičių) parodymais patikimai įrodytas būtent paskolos sutarties sudarymo faktas. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kadangi ieškovas yra pirmos grupės invalidas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą palikti nepakeistą. Iš H. L. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepateikė nei rašytinės paskolos sutarties, nei paskolos raštelio, kurie patvirtintų, kad 85 000 Lt atsakovui buvo perduoti būtent paskolos sutarties pagrindu. Faktiškai ieškovo pateiktas mokėjimo nurodymas tik pagrindžia patį 85 000 Lt perdavimo faktą, tačiau iš jo negalima spręsti apie perdavimo pagrindą, kurį ieškovas bandė įrodinėti liudytojų parodymais, nors Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d. bei 6.875 str. 2 d. atima iš ieškovo teisę remtis liudytojų parodymais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo prašymu apklausti liudytojai A. T. bei T. Č. patvirtino, jog apie neva suteiktą paskolą jiems tapo žinoma tik iš ieškovo H. L., jiems niekada neteko betarpiškai dalyvauti kokiame nors bendrame šeimos pokalbyje/pasitarime, kur būtų sprendžiamas klausimas dėl pinigų perdavimo pagrindo. Kas kita pasakytina apie liudytoją A. L. (ieškovo sūnus) ir trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktą B. S. (ieškovo dukra, atsakovo žmona). Abu šie asmenys betarpiškai bendravo su ieškovu (apeliantu), jiems puikiai buvo žinoma, kad ne paskolos pagrindu ieškovas perduoda pinigus. Abu šie asmenys teisme taip pat patvirtino, kad po jų senelės, ieškovo motinos, mirties ieškovas pardavė motinai priklaususi butą ir pinigus nusprendė padalinti į tris dalis: 85 000 Lt sumą padovanojo atsakovui ir jo žmonai B. S., tokią pat sumą padovanojo sūnaus A. L. šeimai, o likusią lėšų dalį pasiliko sau. Šeimoje niekada nebuvo kalbos apie tai, kad pinigai yra skolinami. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-03 sprendime teisingai konstatavo, kad byloje patikimai nėra nustatyta, jog perduodamas 85 000 Lt sumą atsakovui ieškovas ketino juos atgauti, o atsižvelgiant į giminystės ryšių buvimą aiškinti, kad 85 000 Lt perdavimas žentui analogiškomis aplinkybėmis ir analogiškai protingų asmenų būtų suprastas kaip atlygintinis sandoris, uždedantis prievolę grąžinti gautus pinigus ir įvertinti tokį pinigų perdavimą kaip paskolos gavimą, nėra pagrindo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo ir atsakovo santykius dėl 85 000 Lt perdavimo sąlygojo ne giminystės, o kitokie, asmeniniai ryšiai. Todėl teismas pagrįstai pinigų perdavimo fakto atsakovui ir jo žmonai (trečiajam asmeniui) B. S. nevertino kaip paskolos suteikimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė iš viso 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios atsakovui 2012-02-03 sprendimu buvo priteistos iš ieškovo. Rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas taip pat patyrė išlaidų, kurias prašo priteisti iš apelianto. Atsakovui suteiktų teisinių paslaugų aprašymas yra išdėstytas kartu su šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą pridedamoje sąskaitoje už teisines paslaugas. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikiamas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, jog už paslaugas atsakovas pilnai atsiskaitė. Prašomos priteisti išlaidos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų. Ieškovas, teigdamas, kad skolino pinigus atsakovui 3 metų laikotarpiui, nepateikė rašytinio įrodymo, kad pervedė pinigus į atsakovo sąskaitą, sudaręs su juo paskolos sutartį, t.y. turėdamas atsakovo įsipareigojimą grąžinti kaip paskolintus jam pervestus pinigus. Paskolos sutartimi paskolos gavėjas turi įsipareigoti grąžinti paskolos davėjui pinigus ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, o rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ( CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nei sutarties, nei atsakovo pasirašyto paskolos raštelio ieškovas nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovas pinigus, kuriuos ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą banke, atsakovas skolinosi iš ieškovo. Ieškovas turėjo galimybę mokėjimo nurodyme pranešti atsakovui, kad jis šiuos pinigus skolina atsakovui, tačiau to nenurodė. Mokėjimo paskirtimi ieškovas nurodė sąskaitos papildymą, todėl ši aplinkybė leido teismui priimti atsakovo paaiškinimus dėl pinigų pervedimo aplinkybių, t.y. daryti išvadą, kad 2006-11-20 pervedimu ieškovas paskyrė dukros B. S. šeimos gerbūviui, juos pervesdamas į atsakovo, t.y. dukros vyro sąskaitą banke. Šioje byloje aplinkybė, ar ši suma buvo skirta abiems sutuoktiniams, ar tai buvo pinigų perleidimas tik dukrai B. S., nenagrinėtina, nes byloje nėra reikalavimo pripažinti atsakovo gautą sumą bendrąja jungtine sutuoktinių arba asmenine B. S. nuosavybe. Tai, kad teismo posėdžio metu ( b.l.38-39, t. II) liudytoja apklausta B. S. paaiškino, jog jos tėvas, ieškovas, pinigus, kurie atsirado po močiutės mirties pardavus jos butą, padovanojo jai ir broliui ir pinigai buvo pervesti į jos vyro sąskaitą, nes ji tuo metu neturėjo savo sąskaitos, leido daryti išvadą, kad šie paaiškinimai yra priimtini, nes atitinka patiektų dokumentų turiniui, atsakovui paaiškinimui dėl pinigų pervedimo fakto. Tai, kad artimiausias ieškovui žmogus - jo dukra patvirtino, kad pinigai nebuvo skolinami jos vyrui atsakovui, leidžia atmesti ieškovo paaiškinimus apie tai, jog atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti jam pervestus pinigus apytiksliai po 3 metų. Tai, kad ieškovo atliktas pinigų pervedimo faktas neatitinka įstatymo reikalaujamos formos paskolos sutarčiai, šis pervedimas nepripažintinas paskolos sutartimi, todėl ieškovo reikalavimai pagrįstai atmesti. Apklaustas liudytoju A. L. parodė, jog pinigus tėvas ( ieškovas) padovanojo jam ir seseriai po lygiai, dalį pasiliko sau. Ieškovas nenurodė, kokie liudytojai patvirtino jo paaiškinimą, kad pinigus jis skolino atsakovui, todėl skundo argumentas ,kad jis galėjo remtis liudytojų parodymais, yra nepagrįstas. Liudytojas A. T. 2011-01-25 teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovas jam sakė, kad nori paskolinti pinigus žentui, tačiau šie parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas pranešė atsakovui, jog skolina pinigus, o ne perveda juos neatlygintinai. Liudytoja T. Č. paaiškino ( b.l. 53-54, t. II), kad iš ieškovo išgirdo, jog jis pinigus paskolino žentui, šie įrodymai nėra reikšmingi byloje, nes nepatvirtina fakto, kad ieškovas būtų pranešęs atsakovui, jog skolina jam pinigus, o ne perveda neatlygintinai.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Teismo sprendimu iš ieškovo priteista valstybės naudai 346,68 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nenurodant, kieno prašymu jos priteisiamos ir kokiu pagrindu teisiamos iš asmens, kuriam suteikta antrinė teisinė nė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų remiantis Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-03-04 sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendė prašymą, kuris nebuvo pareikštas byloje, pripažintina, kad tai padaryta dėl rašymo apsirikimo, todėl iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies pašalintina nuostata apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą iš asmens, kuriam ta pagalba suteikta, nekeičiant teismo sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė atstovavimo išlaidų įrodymą- 2012-03-27 pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą už teisines paslaugas, iš kurių matyti, jog atsakovas apmokėjo advokato padėjėjui V. B. 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, susipažinimą su bylos medžiaga. Tokia pati suma buvo priteista už teisinę pagalbą atsakovui pirmosios instancijos teisme, įvertinus tai, kad byloje pateiktas atsakovo atsiliepimas, advokato padėjėjas dalyvavo teismo posėdžiuose. Darytina išvada, kad tik atsiliepimo į skundą paruošimui atstovo darbo ir laiko sąnaudos turėjo būti mažesnės, todėl priteistina mažiau atstovavimo išlaidų, nei buvo sumokėta, mažinant šia sumą iki 300 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą, jog iš H. L. priteisiama 346,68 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.
Priteisti atsakovui A. S. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo H. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) 300 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.