Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-722-899/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
1-722-899/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66914-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
K. G., D. G., M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-722-899/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66914-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.12.1.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje:

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2016 m. sausio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 str. 2 d. galutine 24 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje;

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Švedijoje, neteistas, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-02-14 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (LR BK 38 str.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje;

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2017-12-23 apie 23.27 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilusio konflikto metu sudavė nukentėjusiajai J. P. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, ir susimušė su M. G., t. y. necenzūriniais žodžiais trikdė viešą rimtį bei sudavė vienas kitam rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje M. G. ir jam pačiam buvo sukeltas fizinis skausmas.

D. G. 2017-12-23 apie 23.27 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilusio konflikto metu spyrė nukentėjusiajai J. P. vieną kartą į kojas, tuo padarydamas jai dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir susimušė su M. G., t. y. necenzūriniais žodžiais trikdė viešą rimtį bei sudavė vienas kitam rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje M. G. ir jam pačiam buvo sukeltas fizinis skausmas.

M. G. 2017-12-23 apie 23.27 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilusio konflikto metu necenzūriniais žodžiais trikdė viešą rimtį bei susimušė su K. G. ir D. G., t. y. sudavė vienas kitam rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje K. G., D. G. ir jam pačiam buvo sukeltas fizinis skausmas, o būdamas jau sulaikytas policijos pareigūnų ir vedamas į policijos tarnybinį automobilį, spyrė koja jau sulaikytam K. G..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017-23-23 apie 18 val. pas jį į svečius, (duomenys neskelbtini), atėjo brolis D. G., su kuriuo dviese vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,5 1 talpos butelį degtinės ir dar po litrą 5 laipsnių stiprumo alaus. Kaip viskas įvyko, tiksliai neprisimena dėl girtumo, tačiau pripažįsta, kad konflikto metu, jis tikrai galėjo suduoti moteriškei vieną smūgį į veido sritį, bet tiksliai papasakoti kaip tai įvyko ir kodėl, jis negali, nes ne viską dėl įvykio metu buvusio girtumo prisimena. Labiausiai prisimena, kad mušėsi su tos moters vaikais, o dėl ko tiksliai ten tarp jų įvyko tas konfliktas, jis nelabai tuo metu ir žinojo, dabar supranta, kad jį greičiausiai išprovokavo jų keltas triukšmas bute. Kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam yra išaiškinta (1 t., b. l. 189-190, 195-196, 2 t., b. l. 5).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sutinka su visais pranešime apie įtarimą jam inkriminuojamais veiksmais, nieko neneigia ir pilnai pripažįsta, kad konflikto metu spyrė nukentėjusiai į kojas ir po to, susimušė su, kaip dabar jau aišku, jos sūnumi M. G.. Pirmos apklausos metu savo kaltę kategoriškai neigė, nes gal dar iš po vakarykščio pilnai nebuvo išsiblaivęs. Be to, buvo sulaikytas areštinėje, dėl ko buvo piktas, todėl viską ir neigė, o dar ir dėl to, kad konflikto metu buvo girtas, todėl ne viską pats gerai ir prisiminė. Dėl buvusio girtumo jis įvykio atpasakoti negali, nes neprisimena kas ir kaip ten tiksliai buvo. Labai nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo netinkamų veiksmų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam yra išaiškinta. Prašytų jam kaip bausmę skirti baudą, nes prieš nusikaltimo padarymą atostogoms buvo grįžęs iš Švedijos, kur gyvena ir dirba, čia Lietuvoje darbo neturiu, todėl planuose yra grįžti į Švediją ir tęsti darbus ten, todėl užsidirbęs ten pinigų, turėtų iš ko ir galėtų susimokėti baudą. Teritorinei ligonių kasai žalą atlygins (2 t., b. l. 53-54, 61-62).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, vėlai vakare, galėjo būti apie 23.30 val., jis kartu su broliu R. G. grįžo namo su šunimis. Kaip ten viskas vyko toliau, smulkmenų neprisimena, tik prisimena, kad jis pirmiausiai vienas pats namo parvedė šunis (vieną ar abu, nebeprisimena, nes turi du) ir kai išėjo atgal į lauką, pamatė, kad kieme kažkas vyksta. Kas tiksliai ten vyko, taip pat nebeprisimena, bet buvo kažkoks konfliktas tarp jo mamos ir penkto aukšto gyventojų. Jam atrodo, kad tie iš penkto aukšto sutrenkė jo mamai, tačiau jis pats to nematė. Tada jis puolė ant jų ir jie visi trys tarpusavyje susimušė, suduodami vienas kitam rankomis į įvairias kūno vietas. Mušėsi su abiem, kaip dabar jau aišku, broliais K. ir D. G.. Kiek kuris kuriam sudavė smūgių, nurodyti negali, nes viskas ten vyko greitai, jie visi trys buvo vienoje krūvoje. Jis pats neprisimena, kad kai buvo jau sulaikytas policijos pareigūnų ir vedamas į tarnybinį automobilį būtų dar spyręs K. G., bet pripažįsta visas kaltes, kurios yra surašytos pranešime apie įtarimą. Prisimena, kad garsiai keikėsi. Buvo supykęs ir susinervinęs, todėl taip ir elgėsi. Supranta ir suvokia, kad viešoje vietoje, o viskas ir vyko daugiabučio namo kieme, taip elgtis negalima ir tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką. Dėl to dabar labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada daugiau ateityje nebenusikalsti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam yra išaiškinta. Prašytų jam kaip bausmę skirti laisvės apribojimą, nes pats norėtų, kad jam būtų skirta pasėdėti vakarais namuose, tada būtų ramybė, niekur neitų, nes tikrai nepažeidinėtų jam skirtos bausmės (2 t. b. l. 104-105).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų K. G., D. G. ir M. G. prisipažinimo, jų kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:

- J. P. protokolas-pareiškimas (1 t., 1 b. l. 7-8);

- policijos pareigūno K. R. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo apie triukšmą bei viešoje vietoje besimušančius ir sulaikytus tris asmenis (1 t., b. l. 16);

- įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 18-21);

- nukentėjusiosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017-12-23 apie 23.21 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme vedžiojo šunį ir išgirdo didelį triukšmą minėto namo penktame aukšte. Apie įvykį pranešė policijai ir tada iš buto, kuriame buvo triukšmaujama, per langą išlindo keli nepažįstami jaunuoliai, kurie garsiai šūkaudami pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Jai paprašius liautis, šie į prašymus nereagavo ir tada ji jiems pasakė, kad yra iškviesta policija. Netrukus prie jos pribėgo tie patys jaunuoliai ir pradėjo ant jos šaukti ir keiktis viešoje vietoje. Tada vienas jaunuolis, vilkintis geltonus marškinėlius, be jokios priežasties trenkė jai kumščiu į veidą, o kitas spyrė iš kojos jai per kojas. Tuo metu į namus grįžinėjo jos blaivūs sūnūs M. G. ir R. G., kurie pamatę kas vyksta, puolė ją ginti ir tuo metu į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai. Visą girtų jaunuolių netinkamą elgesį viešoje vietoje matė ir kiti kaimynai iš 89 bei 138 butų, bet bijojo kištis į konfliktą, kad nenukentėtų patys. Atvykę pareigūnai sulaikė abu girtus, ją užpuolusius jaunuolius ir pristatė juos į policijos komisariatą, o jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri pristatė ją į ligoninės priėmimo skyrių, kuriame jai buvo diagnozuotas veido sumušimas. Papildomai apklausta J. P. paaiškino, kad civilinio ieškinio ji nereikš (1 t., b. l. 7-8, 33-34, 45-46, 54-55, 58-59);

- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame J. P. atpažino K. G. kaip asmenį, kuris jai sudavė smūgį į veidą bei atpažino kartu atbėgusį D. G. (1 t. b. l. 49-52);

- liudytojos S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos kambarys yra 5 namo aukšte, langai į kiemo pusę. J. P. pažįsta kaip jų namo pirmininkę ir su ja bendrauja tik namo reikalais, artimesnių santykių su ja nepalaiko. G., gyvenančio 127 kambaryje, ji nepažįsta, nes tas kambarys yra jau kitoje namo laiptinėje. 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, datos ji neprisimena, prieš pat 24 val. būdama savo namuose išgirdo triukšmą kieme - girdėjo, kad namo pirmininkė šaukė kažką panašaus į „gelbėkit, padėkit“. Tuo metu namuose buvo su savo draugu V. S., kuris priėjo prie lango ir pradaręs jį pasižiūrėjo, kas ten vyksta kieme. Tik pasižiūrėjęs jis pasakė, kad kieme kažkokios grumtynės, todėl jis eina į lauką išskirti ir padėti. Jis išėjo iš namų. Tuo metu ji užsimetė striukę, atsidarė langą ir atsidariusi jį norėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta, tačiau vos tik išlindo per langą, pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai ir tas grumtynes nutraukė. Nebenorėdama šaldyti namų, ji užsidarė langą. Nieko nespėjo suprasti, nei kas ten, nei tarp ko tame kieme vyko. Kieme tuo metu tikrai matė pirmininkę ir jos vieną sūnų, kurio ranka buvo gipse. Kieme buvo ir dar kažkas, tačiau kas konkrečiai ji įvardinti negali, kadangi kieme šviesa tai įsijungdavo, tai užgesdavo, o be to, ji į visą tai ir nesigilino (1t., b. l. 64-65);

- liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), penktame namo aukšte. 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, datos konkrečiau neprisimena, vėlai vakare, po 23 val. išgirdo triukšmą kieme. Šūkavo vyrai - vieni šaukė „raminkitės“, o kiti varinėjo tuos, kurie prašė ramintis visokiais žodžiais ir siūlė į veidą. Jis priėjo prie lango ir atsidaręs per jį išlindo. Tada pamatė ir suprato, kad vieni dalyviai - tai yra moteris ir trys vaikinai yra kieme, o kiti kalba per langą iš penkto aukšto. Tie kalbėję per langą ir siūlė tiems apačioje į veidą. Kol jie kalbėjosi, vienas iš tos kompanijos iš penkto aukšto nusileido į kiemą. Šis priėjo prie stovėjusių kieme, o tie stovėję kieme jam sakė eiti namo. Jie tarpusavyje bendravo ramiai, tuo metu tarp jų jokios grumtynės nevyko. Tuoj po to, kaip suprato iš to paties buto penktame aukšte, išbėgo dar vienas vaikinas, kuris pribėgo prie visų stovinčių kieme ir iškarto pakėlęs ranką davė kažkuriam iš stovėjusių kieme. Kas vyko toliau, jis nematė, nes nebežiūrėjo, pasitraukė nuo lango ir apsirengęs bėgo į lauką, norėdamas padėti ir išskirti. Kol rengėsi girdėjo, kaip moteris šaukė, kad jai sudavė į nosį, girdėjo kaip moteris kviesdama, kaip suprato pareigūnus, šaukė, kad jie greičiau atvažiuotų. Kai išbėgo į kiemą, pamatė, kad jau yra policijos pareigūnai, prie kurių priėjęs pasakė kas yra nukentėję, o kas kaltininkai ir pasitraukė šalin, nes pareigūnai jam pasakė, kad jie patys išsiaiškins. Toks gyventojų iš penkto aukšto elgesys jį šokiravo, nes jei nebūtų atvykusi policija, neaišku kuo viskas būtų pasibaigę, nes tie išbėgę iš penkto aukšto asmenys buvo girti, agresyviai nusiteikę ir neprognozuojami (1 t., b. l. 70-71);

- liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pas mamą J. P.. Kartu dar gyvena broliai M., D. ir sesė G.. 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, dienos nurodyti negali, nes neprisimena, ganėtinai vėlai, galėjo būti po 23 val., jis su broliu M, grįžinėjo į namus, kartu su šunimi, kurį prieš tai buvo išvedę į lauką pavedžioti. Prie namo laiptinės sutiko mamą, kuri stovėjo su šiukšlėmis ir kalbėjo telefonu, kaip suprato, kvietė policiją, dėl triukšmo, sklindančio iš jų namo penkto aukšto kambario. Pabaigusi pokalbį mama pasakė, kad policijai skambina jau ne pirmą kartą ir jai policijos liepė laukti kieme. M. nuvedė šunį į namus, mama tuo tarpu nešė šiukšles išmesti į konteinerį, o jis stovėjo prie laiptinės, kur su mama ketino laukti atvykstančių policijos pareigūnų. Grįžtant mamai nuo konteinerio prie laiptinės, mama pakėlė galvą į viršų ir paprašė tame penktame aukšte esančio buto gyventojų pritildyti muziką, nes kaip tik jie atsidarę langą ten stovėjo kokie keturi. Nespėjus mamai grįžti prie laiptinės ir prie jo (jų laiptinė pirma nuo pietinio pusės), iš tos laiptinės, kurioje penktame aukšte iš buto ir sklido triukšmas (pirma laiptinė nuo centro, arba paskutinė nuo pietinio pusės) išėjo kažkoks vaikinas, iš tų dviejų, kur po to sulaikė, kuris priėjęs prie mamos kažką jai šūkavo, o po to ranka sudavė mamai vieną kartą į veido sritį. Kai tas vaikinukas mamai sudavė, tada jau jis nubėgo prie mamos. Jis jam iš pradžių sakė gražiai, kad šis eitų namo, sakė, kad jau atvažiuoja policija ir šis niekur nebepasislėps. Tuo momentu ėjo jam už nugaros toks vaikinukas, kurį yra porą kartų savam rajone matęs ir pažįsta jį tik iš matymo, tačiau jokių jo duomenų daugiau nežino, kuris irgi prie jo sustojo. Tada iš tos pačios laiptinės, iš kurios jau buvo išlindęs tas vaikinas sudavęs mamai, išbėgo dar vienas vaikinas, kuris pribėgo prie to kito vaikino. Antras vaikinas pradžioje kitą vaikiną bandė raminti ir vestis į namus, sakė jam „einam, einam“, bet tas pirmasis vaikinukas buvo ganėtinai agresyviai nusiteikęs ir savo draugo neklausė. Tuo momentu prie jų atbėgo brolis M.. Kai tik M. atbėgo, tas pirmasis vaikinukas trenkė M. į veido sritį. Ar pataikė, tiksliai nežino. Tada prasidėjo visa makalynė ir prasidėjo muštynės - tie du vaikinukai, išbėgę iš laiptinės puolė mušti jo brolį M. ir tą pro šalį ėjusi vaikinuką, o M. su tuo vaikinuku davė jiems atgal. Kas kam konkrečiai, kur tiksliai ir po kiek sudavė smūgių, nurodyti negali, nes ten buvo tokia makalynė. Jis stovėjo nuošalyje ir į visą tai nesivėlė, bijodamas kad dar labiau nenukentėtų, nes jo kairė ranka yra sudėta į gipsą po lūžio, o jis yra kairiarankis, todėl su dešine ranka nieko vis tiek nebūtų padaręs. Tuo metu iš tos laiptinės, iš kurios išėjo tie kaltininkai, išėjo dar kokie keturi vaikinai, kaip jis suprato, tų dviejų draugai, kurie ėjo link kieme besigrumiančių, o iš jo laiptinės išėjo kaimynas V., tačiau nei tie keturi išėję iš laiptinės, nei V. prie kieme besigrumiančių prieiti nespėjo, nes į kiemą atvyko policijos pareigūnai ir tas grumtynes nutraukė. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo niekaip, jo jie net nepalietė, nes kaip jau ir minėjo, jis laikėsi nuošaliau. Mamai po to nosies srityje, ties nugarėle buvo paraudimas, kažkuri veido pusė - kuri, neprisimena, po akimi irgi buvo raudona. Tas vaizdas jį šiek tiek išgąsdino ir šokiravo, nes neaišku, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne laiku atvykusi policija (1 t., b. l. 81-82);

- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame R. G. atpažino K. G. kaip asmenį, kuris sudavė jo mamai smūgį į veidą, bei atpažino kartu atbėgusį D. G. (1 t., b. l. 85- 88);

- liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos laiptinė nuo centro link pietinio yra pirma. J. P. pažįsta kaip namo pirmininkę, su ja bendrauja tik tiek, kas liečia namo reikalus, artimesnių santykių nepalaiko. J. gyvena antroje namo laiptinėje. Jų namas yra tik dviejų laiptinių. Ji gyvena ketvirtame namo aukšte, o virš jos buto gyvena kaimynai, kurių ji nepažįsta, tame bute dažnai būna triukšmaujama. 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, jai atrodo, kad buvo šeštadienis, prieš pat Kūčias, vėlai vakare, galėjo būti apie 23 val., tame bute virš jos vėl buvo triukšmas. Kadangi jos buto langas buvo nepilnai uždarytas, ji būdama namuose išgirdo, kad kieme kažkas šūkauja. Priėjusi prie lango, per jį pamatė, kad kieme stovi du J. sūnūs - M. ir R.. Jie abu žodžiu ramino gyventojus penktame aukšte, su jais bendraudami gražiai prašė, kad jie ramintųsi, o gyventojai iš penkto aukšto taip pat gražiai atsakė, pažadėdami nurimti, tačiau triukšmas po to pokalbio bute taip ir nenurimo. Po kokio pusvalandžio, po girdėto pokalbio, vėl išgirdo, kad kieme kažkas vyksta. Priėjusi prie lango vėl pamatė abu J. sūnus, buvo jau ir pati J., aplinkui buvo ir daugiau asmenų. Tuo metu kieme vyko kažkokios grumtynės, kieme buvo chaosas ir ji neatskyrė kas su kuo ten stumdosi ar mušasi. Kadangi kartu su ja gyvena dešimtmetė dukra, kuri tuo metu dar nemiegojo, ji jos prašė, kad ji nežiūrėtų pro langą ir nelystų, tai ji pastoviai ir nestebėjo per langą, kas vyksta kieme. Kadangi triukšmas kieme nerimo, ji už kokių 10 minučių dar priėjo prie lango ir pasižiūrėjo pro jį, pamatė, kad į kiemą jau yra atvykę policijos pareigūnai, muštynės nebevyko. Kas ir su kuo mušėsi, ji nurodyti negali, nes visko gerai nematė ir nieko ten nesuprato kas ir tarp ko vyksta. Šis incidentas ją išgąsdino ir šokiravo, buvo trikdoma jos ramybė, o ir tuos kaimynus, gyvenančius virš jos, ji pati kada sudrausminti bijo, kad po to nebūtų keršijama (1 t., b. l. 98-99);

- liudytojo K. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, datos konkrečiau įvardinti negali, nes neprisimena, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., ekipaže „S1711“, po 23 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Šiauliuose, Tilžės g. 36-127, kaimynų bute galimai vyksta muštynės, mušasi daug žmonių, girdisi klyksmai, GMP reikalingumas nežinomas, pranešėja neprisistatė. Už kelių minučių atvykus, nes tuo metu jų ekipažas buvo netoli įvykio vietos, prie (duomenys neskelbtini) namo, jo kieme pastebėjo grupelę vaikinų, jų galėjo būti 4-5, kurie tarpusavyje mušėsi, stumdėsi, vienas kitam smūgiavo, buvo susikibę. Kol sustabdė automobilį ir išlipo iš jo, kieme bebuvo likę tik trys tarpusavyje mušęsi asmenys, kuriuos visus tris ir sulaikė. Sulaikius asmenis, kurie tarpusavyje mušėsi, paaiškėjo, kad tai buvo M. G., D. G. ir K. G.. Visi tie trys sulaikyti asmenys tarpusavyje mušėsi, smūgiavo vienas kitam tik rankomis ir stumdėsi, tačiau kuris konkrečiai kuriam ir kiek smūgių sudavė, nurodyti negali, nes viskas ten vyko greitai, vienoje krūvoje ir nebuvo galima suprasti kas ten kam duoda, ar kas ką nuo ko skiria, jie visi trys buvo viename gumule. Prie jų priėjusi nukentėjusi moteris, kuri prisistatė J. P., gyvenanti tame pačiame name, paaiškino, kad vienas iš sulaikytų jaunuolių, o būtent vilkintis geltona maike, sudavė jai kumščiu į nosį, dėl ko ji jam turi pretenzijų ir pageidauja rašyti pareiškimą. Moters nosis akivaizdžiai matėsi raudona, todėl jų ekipažas jai iškvietė GMP ekipažą, kuris atvykęs išsivežė nukentėjusiąją apžiūrai. Apie tai, kad moteriai dar kas nors būtų spyręs į koją, ji neminėjo, skundėsi tik nosies sumušimu. Visi trys įvykio vietoje tarpusavyje besimušę jaunuoliai, tai yra M. G., D. G. ir K. G., buvo sulaikyti ir pristatyti į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi, kadangi nukentėjusioji vienam iš jų turėjo pretenzijų dėl smurto, o kiti du mušėsi viešoje vietoje. Iki sulaikymo ir sulaikius, visi trys sulaikyti asmenys buvo vienodai agresyvūs vienas kito atžvilgiu, tačiau jis pats nepastebėjo, kad po sulaikymo, vieną iš sulaikytų vedant į tarnybinį automobilį šis dar būtų spyręs kitam sulaikytam. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, didžiulis sąmyšis, vieni kitiems išsakė įvairias pretenzijas, pagrinde dėl keliamo triukšmo, dėl rūkymo bendrose patalpose. Kaip suprato, visi konflikto dalyviai to paties bendrabučio gyventojai. Į tą bendrabutį iškvietimų išties būna dažnai dėl įvairių priežasčių. Jų ekipažas į įvykio vietą atvyko pirmas. Įvykio vietoje buvo nuošaliau ir kitų asmenų, kurie atsisakė bet ką liudyti. Visuose tarnybiniuose automobiliuose yra įrengti vaizdo registratoriai, tačiau tikrai būna dažni atvejai, kad dėl nežinomų priežasčių įrašai tiesiog neišsisaugo (1 t., b. l. 109-110);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog J. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 120);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas J. P. padaryto sužalojimo mechanizmas (1 t., b. l. 124);

- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti pokalbiai telefonu tarp BPC darbuotojos ir policijos pareigūnus kvietusios J. P. (1 t., b. l. 147-149);

- vaizdo įrašai iš tarnybinių policijos pareigūnų automobilių registratorių (1 t., b. l. 153-155);

- alkotesterio parodymai, kuriuose užfiksuota, jog K. G. nustatytas 2,23 promilių girtumas, D. G. nustatytas 2,40 promilių girtumas, o M. G. buvo blaivus (1 t., b. l. 159, 2 t., b. l. 16, 87).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama K. G., D. G. ir M. G. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Pagal LR BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, viešosios tvarkos pažeidimui būdingas neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog K. G., D. G. ir M. G. 2017-12-23 apie 23.27 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Minėtų įrodymų visumos pagrindu nustatytų K. G., D. G. ir M. G. veikų padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes, darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamieji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje naudoja fizinį smurtą, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai bei to norėjo. Kaltinamųjų veikos, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuotos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir K. G. skirti 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, kurią, vadovaujantis LR BK 64¹ str., sumažinti 1/3, įskaityti laikino sulaikymo laiką bei skirti įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu; D. G. skirti 60 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis LR BK 64¹ str., sumažinti 1/3, bei įskaityti laikino sulaikymo laiką; M. G. skirti 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, kurią, vadovaujantis LR BK 64¹ str., sumažinti 1/3, bei skirti įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kaltinamasis K. G. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir dydžiu (2 t., b. l. 119-121).

Kaltinamasis D. G. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir dydžiu; prašo baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui (2 t., b. l. 113-115).

Kaltinamasis M. G. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir dydžiu (2 t., b. l. 127-129).

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. G., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

K. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas teistas (1 t., b. l. 160-161). Praeityje baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 172-175), nedirbantis (1 t., b. l. 176), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 177). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė –Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. G. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sumažinta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 str. 2 d. paskirta ir neatlikta bausme, t. y. nesumokėta 24 MGL (903,84 eurų) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas K. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 23.50 val. iki 2017 m. gruodžio 24 d. 15.05 val. (viena para), ir laikytina, kad jis yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas (2 t., b. l. 8, 11).

K. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 13-14) – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

D. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-02-14 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 17-18, 22-28), praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 34-39), dirbantis Švedijoje. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė - savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. G. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą (LR BK 47 straipsnis). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas D. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 23.50 val. iki 2017 m. gruodžio 24 d. 14.40 val. (viena para), ir laikytina, kad jis yra sumokėjęs 2 MGL (75,32 Eur) baudos (2 t., b. l. 65, 68).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

M. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (2 t., b. l. 88). Praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 89-91), mokosi Šiaulių Lieporių gimnazijoje (2 t., b. l. 94). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. G. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 108-109) – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 31 Eur dydžio civilinį ieškinį, tačiau 2018-03-14 kaltinamasis D. G. pateikė patvirtinimą apie žalos atlyginimą (1 t., b. l. 127-131, 133, 140-141, 143).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- dvi CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, esančios prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. G. bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. sumažintą bausmę nustatyti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. G. bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - nesumokėta 24 MGL (903,84 eurų) dydžio bauda, ir galutinę subendrintą bausmę K. G. skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. G. bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 24 MGL (903,84 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti K. G. likusią nesumokėtą baudą (903,84 Eur) sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į atliktą bausmę įskaityti K. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 23.50 val. iki 2017 m. gruodžio 24 d. 15.05 val. - 1 (vieną) parą ir laikyti, kad K. G. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

K. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti.

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. nustatyti sumažintą 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudą.

Į atliktą bausmę įskaityti D. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 23.50 val. iki 2017 m. gruodžio 24 d. 14.40 val. - 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL (75,32 eurų) dydžio baudą, nurodant, kad likusi nesumokėtos baudos dalis – 38 MGL dydžio (1 431,08 Eur).

Įpareigoti D. G. likusią nesumokėtą baudą (1 431,08 Eur) sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. G. bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. G. bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

M. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– dvi CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Išaiškinti K. G., D. G. ir M. G., kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Bronius Vinciūnas