- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-365-594/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35365-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. B. (toliau – V. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 93-159 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. B. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas subendrinta 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. B. paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu) jam paskirtomis bausmėmis, paskiriant V. B. galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 10 MGL dydžio baudą.Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi nuteistojo V. B. gynėjo advokato E. L. apeliacinis skundas buvo atmestas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį paliekant nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis buvo pakeisti: panaikinta nuosprendžio ir nutarties dalis, kuria V. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, šią bylos dalį nutraukiant, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; V. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą V. B. paskiriant 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, jas apimant, paskiriant V. B. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši V. B. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu bei Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu) paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis (62 paros arešto, 10 MGL bauda, laisvės atėmimas keturiems mėnesiams), paskiriant V. B. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 10 MGL (376 eurų) dydžio baudą.Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 20 d.2018 m. kovo 9 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-159 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam V. B., tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, patvirtinant 2018 m. kovo 3 d. Komisijos nutarimą. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas vertino jo padarytą nusikaltimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi įvykdytas nusikaltimas jau buvo įvertintas apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant jam bausmę. Skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai vis dar nėra pasiekti bei apylinkės teismo atliktu V. B. likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vertinimu. Nuteistojo įsitikinimu, jis jau yra atlikęs tokią laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriai esant asmuo gali būti paleidžiamas lygtinai iš pataisos įstaigos, todėl neturėtų būti vertinama, kiek bausmės nuteistajam vis dar liko atlikti. Pasak V. B., apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Skundu pabrėžiama, kad V. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, todėl visiškai neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog būdamas laisvėje jis gali nusikalsti. Nesutinkama ir su nuteistajam nustatyto kriminogeninio veiksnio vertinimu, kadangi jis iš esmės susijęs su jo praeitimi, o turėtų būti vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu. Akcentuojama, kad V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas po paskutiniojo vertinimo sumažėjo net 18 balų, tuo tarpu Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-1140-340/2016 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo sumažėjimas 8 balais jau buvo pripažintas akivaizdžiu ir pakankamu nuteistojo lygtiniam paleidimui. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Jurgita Baltrūnienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo V. B. skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti.Prokurorės įsitikinimu, spręsdamas V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius atliekant laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į praeityje buvusius nuteistojo teistumus, įvertino tai, kad praeityje V. B. buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jokio teigiamo poveikio nuteistajam jos neturėjo, jokių išvadų iš savo negatyvaus elgesio V. B. nedarė ir vėl nusikalto, padarydamas iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimą. Be to, buvo įvertintas ir iš nuteistojo priteistas civilinis ieškinys, kiti jo finansiniai įsipareigojimai. Šių aplinkybių visuma, pasak prokurorės, leidžia pagrįstai teigti, jog nors nuteistasis ir daro tam tikrą pažangą, tačiau ji vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo V. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 39 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien tik šios aplinkybės, priešingai nei savo skundu tai traktuoja nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Įvertinus tai, kad analizuojamu atveju V. B. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas vis dar yra artimas vidutinei rizikos grupei (41-99 balai), būtina įvertinti ir V. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Įvertinus V. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. B. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis jis baustas nebuvo, 4 kartus skatintas, pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“, išėjęs į laisvę bus įdarbintas UAB „T.“ transporto vadybininko pareigose. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šioje V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriamas vienas jo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, neabejotinai galintis paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jo įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pirmasis nuteistojo teistumas siekia dar 2013 metus (Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendis), šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Juo labiau, jog remiantis 2018 m. kovo 1 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nusikaltimai, už kurių padarymą V. B. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš nuteistojo atžvilgiu priimtų nuosprendžių, nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai ir gan ilgą laikotarpį, kas nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis negeba bei pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju.Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia V. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė V. B. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis 2018 m. kovo 1 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriama kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei savo skundu tai traktuoja nuteistasis, nekvestionuotinas. Teigti, jog tokiu būdu nuteistasis yra baudžiamas antrą kartą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, todėl toks vertinimas, priešingai nei tai teigia nuteistasis, nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas V. B. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą, statybos inžinerijos bei tarptautinio verslo specialybes, dirbo pagal individualios veiklos pažymą, tačiau, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad gaunamų pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako, kas ir paskatino jo nusikalstamumą. Šiame kontekste, sprendžiant V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis tik pažymėtina, kad pataisos namuose nuteistojo vardu buvo gauta net septyniolika vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo 173815,89 eurų sumai, iš nuteistojo išieškota tik 339,48 eurų. Remiantis paties nuteistojo teiginiais, nors pataisos namuose jis ir dirba, už ką gauna ir darbo užmokestį, tačiau neapsieina ir be artimųjų finansinės paramos, kas leidžia pagrįstai teigti, jog net ir būnant laisvės atėmimo vietoje, nuteistojo asmeniniai poreikiai viršija jo galimybes, o tai, įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju V. B. bus įdarbintas, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis siekė tiesioginio atlygio, kuris nuteistąjį ir privedė prie teisės pažeidimų, tuo tarpu sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, praeityje jis turėjo ir nedarbo laikotarpių. Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą bei elgesį. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, kalbėdamas apie nusikaltimus, už kurių padarymą V. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis teigia, jog elgdamasis nusikalstamai jis nesitikėjo tokių pasekmių ir nors šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų jis pripažįsta, tačiau jo požiūris į savo nusikalstamumą leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo metu jis vis dar nevertina savo neteisėtų veiksmų kritiškai, nesistengia pasitaisyti, o tai nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis suvokia, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimų strategijas, net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, kas itin svarbu įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nustatytą aplinkybę, jog V. B. nuolat užsiima veikla, skatinančia jo nusikalstamumą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 57 (2017 m. spalio 12 d.) iki 39 balų, kadangi statinių balų suma siekia 25 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juo labiau, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo nuoseklus. Kaip nustatyta 2018 m. kovo 1 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2016 m. lapkričio 3 d. V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama 69 balais, tačiau 2017 m. kovo 6 d. ji atitiko jau 80 balų, t. y. padidėjo. Šių duomenų kontekste atsakant į nuteistojo skundo argumentus, jog tam tikrais atvejais (teismų praktikoje) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas vos 8 balais buvo pripažintas akivaizdžiu ir pakankamu lygtinio paleidimo instituto taikymui, vis tik pažymėtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Ši formuluotė, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, nėra susijusi su drausminių nuobaudų paskyrimu nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Šios aplinkybės įvertinimas yra būtinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje.Ir nors, kaip teisingai pažymima nuteistojo skundu, jis jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui, tačiau, aukščiau aptarti duomenys aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bei tikimybės, jog paleistas į laisvę jis gali ir vėl nusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.