Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis iš dalies panaikintas ir V. S. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 11 d.) dėl 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akto suklastojimo 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį V. S. išteisintas nesant nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS) tyrėjas, įgaliotas atlikti 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 punktuose, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.l-V-159 patvirtinto pareigybės aprašymo 12 punkte ir 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr.l-V-43 patvirtintos Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos (toliau - Tikrinimo tvarka) 1 punkte nurodytas funkcijas - atlikti ūkio subjektų ar asmenų ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos patikrinimą, susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos dokumentus, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 9 punktų nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, esančiose Vilniuje, T. Kosciuškos g. 8 a, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1150 1 punktą, Tikrinimo tvarkos 4, 5, 6 punktų nuostatas, surašė pavedimą (duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo atlikimo (toliau – pavedimas) UAB (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikoje, esančioje Vilniuje (duomenys neskelbtini), pavedime nenurodė tikslaus UAB (duomenys neskelbtini) įmonės pavadinimo, viršydamas įgaliojimus, įrašė patikrinimo atlikimo terminą ir pavedimą pateikė pasirašyti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui. Vėliau, tą pačią dieną, apie 16 valandą, jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. l150 1 punktą, Tikrinimo tvarkos 6, 7, 8, 9 punktų nuostatas, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, Vilniuje (duomenys neskelbtini), prieš atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tikrinimą, nesant šios bendrovės direktorei K. L., neatspauduotą pavedimą (duomenys neskelbtini) pateikė susipažinti gydytojai-odontologei L. M., neužpildė patikrinimo akto anketinės dalies ir pasirašytinai neišaiškino UAB (duomenys neskelbtini) direktorei ar jos įgaliotam asmeniui jų teisių ir pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos, po ko, tuo pačiu metu atlikęs UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ir nenustatęs ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, užantspaudavo UAB (duomenys neskelbtini) seifą, nesant pagrindo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnio 1 dalį, 269 straipsnio 3 dalies nuostatas, paėmė UAB (duomenys neskelbtini) 469 pacientų korteles, dėl šių kortelių paėmimo nesurašė paėmimo protokolo, nesupažindino su paėmimo protokolu ir nepaliko jo nuorašo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, dėl šio patikrinimo rezultatų nesurašė patikrinimo akto ir nepateikė jo pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktorei ar jo įgaliotam asmeniui, nepaliko vieno patikrinimo akto egzemplioriaus šios bendrovės vadovui ar įgaliotam asmeniui, per vieną darbo dieną nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui ir neatidavė į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę saugoti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr.l 150 1 punktą, Tikrinimo tvarkos 4, 7.2 punktų nuostatas, 2006 m. sausio 17 d. Vilniuje telefonu nurodė direktorei K. L. 2006 m. sausio 18 d. pateikti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. 2006 m. sausio 18 d. ryte Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, Vilniuje, T. Kosciuškos 8a, pasibaigus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimo atlikimo terminui, neturėdamas teisėto pagrindo, informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtą ūkinę, komercinę, finansinę veiklą ar kitokius pažeidimus bei Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininko ar jį pavaduojančio asmens pasirašyto pavedimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, jis peržiūrėjo K. L. pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, po to, tą pačią dieną, apie 10-11 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, Vilniuje (duomenys neskelbtini), patikrino UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kasą, šios įmonės kasoje nustatė 4 000 Lt trūkumą, nustatęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, pareikalavo K. L. pasiaiškinti dėl trūkstamų piniginių lėšų, grasindamas K. L. priešingu atveju negrąžinti 2006 sausio 16 d. paimtų UAB (duomenys neskelbtini) 469 pacientų kortelių, pažeisdamas 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Tikrinimo tvarkos 8.1.6, 8.1.7, 8.5., 9 punktų nuostatas, dėl nustatyto teisės pažeidimo surašė direktorei K. L. vieną 2006 m. sausio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) nustatyto pažeidimo akto egzempliorių, kuriame nurodė melagingus, neatitinkančius tikrovės, duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, Vilniuje (duomenys neskelbtini), patikrinimas buvo atliktas 2006 m. sausio 17 d., ir taip suklastojo tikrą dokumentą, šio 2006 sausio 18 d. pažeidimo akto egzemplioriaus neįteikė K. L., per vieną darbo dieną nepateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui, neišsiuntė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, neatidavė į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę saugoti ir jį suplėšė, t. y. nuslėpė nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti minėtą administracinį teisės pažeidimą, jis 2006 m. sausio mėnesį, nuo 2006 m. sausio 16 d. Vilniuje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrus dokumentus, kuriuose nurodė žinomai melagingus, neatitinkančius tikrovės duomenis, t. y. 2006 m. sausio 16 d. data surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad šis patikrinimo aktas surašytas 2006 m. sausio 16 d., kad 2006 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas atliktas dalyvaujant K. L., kad prieš pradedant šį patikrinimą K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu bei Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją Nr. 2746, leidimą – higienos pasą, trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, taip pat 2006 m. sausio 16 d. pavedime (duomenys neskelbtini) surašė pažymą, kad patikrinimo metu odontologijos kabinete, Vilniuje (duomenys neskelbtini) pažeidimų nenustatyta. Vėliau, 2006 m. sausio mėnesį, Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, Vilniuje (duomenys neskelbtini) jis šį suklastotą 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą pateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui ir kartu su suklastotu 2006 m. sausio 16 d. pavedimu (duomenys neskelbtini) atidavė į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę saugoti. Tokiais savo veiksmais V. S. diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS autoritetą ir padarė didelės žalos valstybės, UAB (duomenys neskelbtini) ir K. L. interesams.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas 2006 m. sausio 16 d. data surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, kad 2006 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas atliktas dalyvaujant K. L., kad prieš pradedant šį patikrinimą K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu bei Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją (duomenys neskelbtini), leidimą–higienos pasą, trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, ir taip suklastojo tikrą dokumentą, kurį vėliau, 2006 m. sausio mėnesį, Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, esančiose Vilniuje T. Kosciuškos 8 a, šį suklastotą 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą panaudojo – pateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui ir atidavė į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę saugoti.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį V. S. išteisintas nesant nusikalstamos veikos.

Nuteistasis V. S. ir prokuroras apskundė nuosprendį apeliacine tvarka. Nuteistasis prašė nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, o jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras prašė nuosprendžio dalį dėl V. S. nuteisimo pakeisti, nurodant dokumento suklastojimo laiką ir vietą ir sugriežtinant paskirtą bausmę; nuosprendžio dalį dėl V. S. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – nuteisti V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už kitus du dokumentų suklastojimo atvejus ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nuteistojo apeliacinį skundą patenkino, o prokuroro apeliacinį skundą atmetė.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendis naikintinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Prokuroras skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akto suklastojimo, nurodė, kad šis patikrinimo aktas nelaikytinas dokumentu ir nėra BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akto forma patvirtinta Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. vasario 16 d. įsakymu Nr. l-V-43. Pasak teismo, šia tvarka nesiekiama įtvirtinti teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymų, juridinių faktų ar turinčią juridinę reikšmę aplinkybių įrodymų, tai patvirtina minėtos tvarkos preambulė. Taigi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. l-V-43 patvirtintos Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos (toliau - Tikrinimo tvarka) nuostatos detaliai numato ūkio subjektų ūkinės finansinės veiklos patikrinimo pagrindus, tikslus bei tvarką, ūkio subjektų vadovų ar įgaliotų asmenų teises ir pareigas patikrinimo metu, nustatytų pažeidimų fiksavimo tvarką bei būdus. Šia tvarka siekiama užtikrinti ne tik ENTS veiklos skaidrumą, bet ir asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Remiantis Tikrinimo tvarkos 8.5 punktu, patikrinimo akto pagrindu asmenims taikoma administracinė atsakomybė. Taigi Tikrinimo tvarkos nuostatos numato teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo akte fiksuoti duomenys sukuria teisines pasekmes, darytina išvada, jog patikrinimo aktas priskirtinas dokumento sąvokai, įtvirtintai BK 300 straipsnyje.

Kasatoriaus teigimu, BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu. Tačiau vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. Taigi darytina išvada, kad įrodymai negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito. Tačiau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija šio įrodymų vertinimo reikalavimo nepaisė ir pripažindama, jog V. S. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito ir tai lėmė, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Šis pažeidimas yra esminis, nes BPK 20 straipsnio reikalavimų nepaisymas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak prokuroro, teismas padarė išvadą, kad 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo metu buvo pateikti dokumentai. Tai patvirtina 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akto duomenys, kad K. L. buvo išaiškintos teisės, kad K. L. pateikė dokumentus. Tačiau teismas neatsižvelgė į bylos duomenis, kurie galėjo paveikti teismo išvadas, nevertino duomenų kaip visumos. Neatsižvelgta į K. L. parodymus, kad 2006 m. sausio 16 d. nukentėjusioji jokių dokumentų nepasirašinėjo, jų nepateikė; į liudytojų K. L., L. M., E. B. parodymus, 2006 lapkričio 10 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto rašte (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, kad K. L. 2006 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti. Be to, pats teismas, padaręs kitas išvadas vertindamas V. S., liudytojų V. P., V. M. ir kitų proceso dalyvių parodymus, nurodė, jog su patikrinimo aktu direktorė prieš patikrinimą nebuvo supažindinta, nes jos nebuvo. Teismas nurodė, jog duomenis, kad K. L. pateikė dokumentus, V. S. 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akte įrašė dėl aplaidumo, suklydo, tai laikytina technine klaida, kuri galėjo atsirasti dėl didelio panašaus pobūdžio darbo krūvio. Taigi teismas šią išvadą grindė prielaidomis ir spėlionėmis, neatsižvelgė į bylos duomenis, kurie turėjo įtakos teismo išvadoms, vertino bylos duomenis atskirai vieną nuo kito. Duomenų apie K. L. dalyvavimą 2006 sausio 16 d. patikrinimo metu nėra. Teismas, konstatuodamas, kad dokumento klastojimas paneigiamas V. S. argumentais, nenurodė, kokie būtent jo argumentai paneigia šią kaltinimo dalį, ir spręsdamas klausimą dėl V. S. parodymų nuoseklumo, detaliai neįvertino visų V. S. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Vien analizuojant V. S. parodymus apie 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akto surašymo aplinkybes, pažymėtina, kad viso proceso metu V. S. šią savo parodymų dalį nuolatos keisdavo, todėl, sprendžiant klausimą dėl dokumento suklastojimo, remtis V. S. parodymais negalima.

Prokuroras nurodo, kad iš V. S., liudytojų K. L., L. M., E. B. parodymų matyti, kad 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo UAB (duomenys neskelbtini) stomatologijos klinikoje metu V. S. buvo žinoma, jog patikrinime direktorė K. L. nedalyvauja. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo metu V. S. užplombavo įmonės seifą, nes raktus nuo seifo turėjo tik K. L. V. S. 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akte nurodė ne tik K. L. pavardę, bet ir pažymėjo K. L.veiksmus, kuriuos nukentėjusioji neva atliko 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo metu: pateikė licenciją, leidimą-higienos pasą, trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, t. y. nurodė K. L. veiksmus, kurių nukentėjusioji negalėjo atlikti 2006 m. sausio 16 d. arba atliko tik po 2006 m. sausio 16 d. Tai rodo, kad V. S. atliko valingą veiksmą, t. y. sąmoningai, turėdamas duomenų, jog K. L. patikrinime nedalyvauja, į patikrinimo aktą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad prieš patikrinimą K. L. buvo išaiškintos jos teisės ir kad nukentėjusioji patikrinimo metu pateikė įmonės dokumentus, pagal savo pareigas žinodamas, jog patikrinimo aktas bus perduotas patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui. Duomenis, užfiksuotus 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akte, V. S. naudojo rinkdamas įrodymus, aiškindamasis, ar K. L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo požymių, kartu klaidindamas kitus asmenis, kurie šiuo suklastotu dokumentu turėjo naudotis. Iš šių bylos duomenų matyti, kad V. S. nesuklydo, įrašydamas duomenis apie K. L. dalyvavimą 2006 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinime, o suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį sąmoningai suklastojo dokumentą ir norėjo taip veikti. Todėl, pasak prokuroro, darytina išvada, kad V. S. 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą suklastojo veikdamas tiesiogine tyčia.

Prokuroro teigimu, teismas neatsižvelgė į liudytojų K. L., D. N., V. Š., J. D., P. D. parodymus, byloje esančias UAB (duomenys neskelbtini) kasos ataskaitas, duomenis, esančius 2006 m. liepos 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus raštu (duomenys neskelbtini) pateiktame 2006 m. liepos 24 d. specialisto paaiškinime, bei Tikrinimo tvarkos nuostatas. Šie duomenys leidžia manyti, kad V. S. 2006 m. sausio 18 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, įmonės kasoje nustatė 4000 Lt trūkumą, t. y. teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, dėl šio pažeidimo surašė pažeidimo aktą, tačiau šio akto egzemplioriaus neįteikė K. L., nepateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui, neišsiuntė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, neatidavė saugoti į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę, jį suplėšė, t. y. nuslėpė nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

Tikrinimo tvarkos 8.1.7, 9 punktuose nurodyta, kad ENTS pareigūnas, atlikęs patikrinimą, nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, informuoja apie tai viršininką ir pateikia viršininkui patvirtinti patikrinimo aktą, patikrinimo aktas atiduodamas į raštinę saugoti. Įstatymai, norminiai aktai nediferencijuoja patikrinimo aktų ar kitų dokumentų, kuriais įforminami patikrinimo rezultatai, užfiksuojami ar neužfiksuojami teisės pažeidimai, nenumato galimybės tyrėjui savo nuožiūra spręsti dėl akto registravimo ar neregistravimo ENTS apskaitoje. Taigi V. S. privalėjo užregistruoti K. L. surašytą aktą Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS apskaitoje, o šiuo atveju, nustatęs teisės pažeidimą, užregistruoti ir perduoti jį institucijai, įpareigotai nagrinėti administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad prokuroro apeliacinio skundo dalį, jog pirmosios instancijos teismas sutiko, kad pareigūnai neprivalo patikrinimo akto registruoti tuo atveju, kada pažeidimas nenustatytas, tačiau tai prieštarauja Tikrinimo tvarkos nuostatoms, paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, jog 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktas buvo viršininko patvirtintas ir priduotas ENTS raštinei.

Kasaciniame skunde pažymima, kad teismas netinkamai vertino bylos duomenis, išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nes V. S. ir nebuvo kaltinamas tokių veiksmų padarymu. V. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. sausio 18 d. akto, kurio suplėšyta dalis yra byloje, neperdavė ENTS viršininkui patvirtinti, neužregistravo jo ENTS raštinėje.

Teismas nurodė, kad V. S. kaltinamas dėl 2006 m. sausio 16 d. pavedimo suklastojimo, t. y. kad jis, pažeisdamas tikrinimo tvarkos nuostatas, surašė pavedimą, kuriame nenurodė tikslaus įmonės pavadinimo, neanspauduotą jį pateikė susipažinti L. M.

Tačiau V. S. nebuvo kaltinamas, kad šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. V. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. sausio 16 d. pavedime (duomenys neskelbtini) surašė pažymą, jog patikrinimo metu odontologijos kabinete, Vilniuje (duomenys neskelbtini), pažeidimų nenustatyta. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šią kaltinimo dalį. Tačiau teismas dėl šios apeliacinio skundo dalies nepasisakė ir, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, nuostatas, išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo.

Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius nusikalstamos veikos, nes V. S. veiksmuose įžvelgiama tarnybinio nusižengimo, bet ne nusikalstamos veikos požymių. Teismas nurodė, kad V. S. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Šią išvadą teismas motyvavo ir tuo, kad dėl V. S. galimų veiksmų nebuvo didelio rezonanso, galimo UAB (duomenys neskelbtini) nenubaudimo už ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bauda siekia nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Taigi apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingus bylos duomenis, netinkamai juos vertino ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Prokuroro teigimu, bylos duomenys, esantys liudytojų parodymuose, rašytinėje bylos medžiagoje, leidžia manyti, kad V. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Tai, kad V. S., turėdamas Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjo įgaliojimus, susipažinęs su ūkio subjektų tikrinimo tvarka, asmeniškai rengė dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimui, atliko bendrovės ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimą, tyrė nustatytus pažeidimus ir dėl jų surašė dokumentus, priėmė sprendimus, leidžia teigti, kad V. S. kaltinime nurodyti veiksmai yra tyčiniai.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. BK 228 straipsnyje įtvirtinta didelė žala yra ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Šių teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esminiai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. S., rengdamas dokumentaciją UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimui, atlikdamas patikrinimą, įformindamas dokumentus, tiesiogine tyčia padarė daugybinius Tikrinimo tvarkos reikalavimų pažeidimus. Bylos duomenys leidžia manyti, kad V. S., vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, suklastojo 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą, pažymą pavedime dėl patikrinimo atlikimo, 2006 m. sausio 18 d. aktą, t. y. piktnaudžiaudamas darė ir kitus nusikaltimus, grasino nukentėjusiajai neigiamomis pasekmėmis – negrąžinti paimtų medicininių kortelių. Todėl darytina išvada, kad V. S. veiksmais buvo iš esmės iškreipta ūkio subjekto tikrinimo tvarka. V. S. veiksmai, grasinant, pažeidžiant ūkio subjektų tikrinimo tvarkos reikalavimus ir darant kitas nusikalstamas veikas, iš esmės nesuderinami su valstybės tarnautojui keliamais reikalavimais, Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS funkcijomis ir užduotimis. Taigi, vertinant šiuos veiksmus kaip visumą, darytina išvada, kad V. S., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, viršydamas įgaliojimus, sumenkino policijos, valstybės tarnybos, valstybės autoritetą, padarydamas didelės žalos valstybės interesams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus tyrė ir vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

Iš prokuroro pirmosios instancijos teisme pakeisto kaltinimo V. S. turinio matyti, kad jam BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminuotos kaip ideali sutaptis. Visi kaltinime nurodyti nusikalstami veiksmai laikomi piktnaudžiavimu, greta to dalis į piktnaudžiavimo sudėtį įeinančių veiksmų įvardijami dar ir kaip dokumentų suklastojimas, tačiau pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuojami kaip vienas nusikaltimas.

Tai reiškia, kad visi inkriminuoti veiksmai turi būti nagrinėjami tuo aspektu, ar jie atitinka piktnaudžiavimo sudėtį, o dalis inkriminuotų veiksmų turi būti vertinami dviem aspektais. Jeigu įvardijami kaip dokumentų klastojimas veiksmai teismo tokiais nepripažįstami, tai neatpalaiduoja teismo nuo pareigos tuos pačius veiksmus įvertinti tuo aspektu, ar jie atitinka piktnaudžiavimo sudėtį. Kita vertus, teismo pripažintas nusikaltimas dokumentų suklastojimas reikalauja tų pačių veiksmų įvertinimo piktnaudžiavimo aspektu.

Pirmosios instancijos teismas kaip nusikaltimą įvertino 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akto suklastojimą ir jo panaudojimą, pateikiant patvirtinti skyriaus viršininkui ir atiduodant raštinei saugoti. Dėl piktnaudžiavimo šis teismas pažymėjo, kad kaltinimas nenurodė, kokius V. S. veiksmus laiko piktnaudžiavimu tarnyba. Minėta, kad tokia teismo išvada yra klaidinga. Tuo pačiu kaltinamojo V. S. išteisinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, argumentuojant tuo, kad kaltinimas neįrodė, kokiais veiksmais pasireiškė piktnaudžiavimas ir įgaliojimų viršijimas, kokią konkrečiai žalą jis padarė ir kuo konkrečiai pasireiškė jo tyčia dėl pasekmių, padaryta nesupratus ir tinkamai neišnagrinėjus paties kaltinimo. Tuo aspektu, ar paties teismo pripažintas dokumento suklastojimas kartu nėra ir piktnaudžiavimas, teismas nepasisakė.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Prokuroras apeliaciniame skunde, be kita ko, ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį neaiškumo bei prašė nuosprendį dėl V. S. išteisinimo pagal šį straipsnį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Pagal BPK 331 straipsnį tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas naujo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymui taiko pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio surašymo taisykles ir nurodo motyvus, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmeta ar kitaip įvertina įrodymus. Šios nuostatos taikomos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio daliai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies nuteisti V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinimo ir V. S. išteisinimo.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atmetus prokuroro apeliacinį skundą, pagal BPK 330 straipsnio nuostatas šiai nuosprendžio daliai taikomi BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai aprašomojoje dalyje išdėstyti apskųstame nuosprendyje nurodytas apelianto ginčijamas bylos aplinkybes ir nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis išteisinti V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pripažįstamas teisingu.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas išteisino V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, padaręs klaidingą išvadą dėl jam pareikšto kaltinimo neaiškumo. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas suponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą pagal prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėti pareikštą kaltinimą iš esmės ir taip ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas iš viso neišdėstė kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, dėl kurio pirmosios instancijos teismas išteisino V. S., esmės, o darydamas išvadas apsiribojo fragmentiška atskirų kaltinimo dalių analize. Dėl to kasacinės instancijos teismas sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir neišnagrinėjo bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, taip padarydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kuris laikomas esminiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad byla jau buvo nagrinėjama kasacine tvarka ir analogiškas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, pasireiškusio neišsamiu prokuroro apeliacinio skundo išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas nenustato išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, tačiau kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis), o jų neįvykdymas ar nevisiškas įvykdymas pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (kasacinės bylos Nr. 2K-7-629/2006, 2K-228/2009). Apeliacinės instancijos teismas kasacinės instancijos teismo nurodymus įvykdė tik iš dalies, atskirai įvertindamas V. S. veiksmus paimant medicinines korteles, nustatant 4000 Lt trūkumą UAB (duomenys neskelbtini) kasoje bei kitus jam inkriminuotus veiksmus, tačiau kasacinės instancijos teismo akcentuoto BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymus vertinti kaip visumą, o ne atskirai vieną nuo kito, pažeidimai, apeliacinės instancijos nuosprendžio formos ir turinio neatitikimai BPK 331 straipsnio 1 dalies, pateikiančios nuorodą į BPK XXIII skyrių, reikalavimams neištaisyti.

Fragmentiškai įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nepadarė išvados esminiu BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties klausimu – ar V. S. inkriminuoti veiksmai, kaip visuma, rodo jo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimą, ar ne. Tik tuo atveju, jeigu yra nustatomas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, iškyla klausimas dėl kito būtino šio nusikaltimo objektyviosios pusės elemento – didelės žalos – nustatymo.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas reikalavimas įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu, be kita ko, reiškia tai, kad teismo išvados dėl nusikaltimo požymių buvimo ar nebuvimo inkriminuojamoje veikoje turi atitikti BK straipsnio dispoziciją. Apeliacinės instancijos teismo išvados šio kriterijaus neatitinka.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalyje išdėstytą piktnaudžiavimo dispoziciją žalos dydis nustatomas įvertinus tuos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus, kuriais reiškiasi piktnaudžiavimas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas apie tai, kad nukentėjusiajai K. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo padaryta didelė žala, sprendė ir iš to, kad atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus jis buvęs mandagus. Teismo išvada dėl didelės žalos valstybei nebuvimo prieštaringa. Teigiama, kad įvertinama kaltininko einamų pareigų svarba, tačiau didelė žala paneigiama, argumentuojant tuo pačiu mandagiu elgesiu ir rezonanso visuomenėje nebuvimu bei nedidele bauda dėl galimo UAB (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo, kurį pats teismas kitoje nuosprendžio dalyje laikė nenustatytu.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties rezoliucinė dalis turi tiksliai atitikti BPK 326 straipsnyje nurodytų sprendimų formuluotes. Teismas vadovavosi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, numatančia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimą ir naujo nuosprendžio priėmimą BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais. Nusprendęs išteisinti V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teismas papildomai nurodė panaikinantis už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, tuo įnešdamas tam tikrą painiavą. Pats išteisinimo faktas rodo, kad bausmė neskiriama, o įstatyme nenumatytas sprendimas panaikinti bausmę gali būti suprantamas kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, galimas panaikinant nuosprendį ir nutraukiant bylą BPK 327 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išdėstyti BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikinamas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl nenagrinėtino kasacinio skundo argumento

Prokuroro kasacinis skundas paduotas abiem apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, prašant panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tenkinant prašymą, kasacinio skundo argumentas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nelaikant 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akto dokumentu ir nepripažįstant jo BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku, paliekamas nenagrinėtas, nes pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.