Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-09-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1416-173/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
2A-1416-173/2014
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00565-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Ieškovas
BUAB „Gesolita“
Atsakovas
UAB „Balmepa ir ko“
Civilinė byla Nr. 2A-1416-173/2014Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00565-2013-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.4.; 40.20.; 121.21.;
KAUNO APYGARDOSTEISMASSprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 25d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Gesolita“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-633/2014 pagal ieškovės BUAB „Gesolita“ ieškinį atsakovei UAB „Balmepa ir ko“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Gesolita“ pateikė teismui ieškinį atsakovei UAB „Balmepa ir ko“, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 3941,74 Lt skolos, 856,37 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 4-6).

Nurodė, kad šalys 2008-2009 metais turėjo prekinių santykių, kurių metu ieškovas pateikė atsakovui prekių už 5798,99 Lt. Tai patvirtina PVM sąskaitos- faktūros (duomenys neskelbtini). 2008-06-10 atsakovas sumokėjo 1000 Lt, tačiau prievolės visiškai atsiskaityti už prekes neįvykdė.

2013-02-19 BUAB „Gesolita“ ir MB „Finansų valdymo biuras“ sudarė įsiskolinimo išieškojimo pavedimą-įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4799 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo. 2013-02-23 elektroniniu paštu atsakovas paaiškino, kad jo bei atsakovo valdoma įmonė (E. B. firma „(duomenys neskelbtini)“) yra pateikusi prekių didesnei sumai bei nurodė, kad reikia atlikti suderinimus. Atsakovas 2013-02-15 pateikė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą Nr. 2010-12-09, kuriuo trišaliu susitarimu yra užskaitoma 857,25 Lt skolos dalis. Iš atsakovo pateiktų dokumentų tik užskaitymo dokumentas atitiko požymiu, numatytus CK 6.131 str. Atsakovo atsiųstos priešpriešinės PVM sąskaitos faktūros savaime prievolės apmokėti skolą bankrutuojančiai įmonei nepanaikina. Likusių dokumentų dėl jų vienašališkumo negalima laikyti dokumentais, nes negalima nustatyti jų atsiradimo datos, nėra įrodymų dėl pranešimo kitai šaliai.

2013-04-19 atsakovui pakartotinai išsiųstas pranešimas dėl 3941,74 Lt skolos sumokėjimo. Tačiau atsakovas skolą mokėti atsisakė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Balmepa ir ko“ prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 35-40). Nurodo, kad šalių verslo santykių laikotarpiu 2008-2009 metais vyko ne tik prekių/paslaugų tiekimas ieškovo atsakovui, bet ir atsakovas tiekė prekes/paslaugas ieškovui. Ieškovas iš atsakovo įsigijo prekių už 4312,26 Lt sumą (PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini). Ieškovas šių sąskaitų faktūrų neginčija, o tai reiškia, jog pripažįsta ieškovo prievolę pagal šias sąskaitas-faktūras. Kad ieškovas turi pretenzijų atsakovui atsakovas sužinojo tik 2012 metais spalio mėnesį, gavęs 2012-10-04 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas paragino įvykdyti piniginę prievolę, kuri atsakovo teigimu yra įvykdyta 2008-06-27, 2009-09-10 įskaitymais ir 2010-12-09 trišaliu skolų užskaitymo aktu. Atsakovas ginčą bandė išspręsti taikiai, tačiau ieškovas savo veiksmais tam kliudė.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 28d. sprendimu ieškinį atmetė (t.1, b.l. 139-145). Atsakovei iš ieškovės priteisė 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, jas išieškant iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2008-2009 m. m. laikotarpiu ieškovė pardavė prekių atsakovei už 5798,99 Lt (PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), - b. l. 7-10), atsakovė už jas sumokėjo 1000 Lt 2008-06-10 (t.1, b. l. 11), todėl neapmokėta dalis liko, - 4798,99 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu atsakovė pardavė prekių ieškovei už 4312,26 Lt (PVM sąskaitos faktūros BI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (t.1, b. l. 41-45). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Ginčo taip pat nėra ir dėl to, jog 2010-12-09 Trišaliu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu Nr. 2010-12-09 buvo įformintas atsakovės skolos, suma - 857,25 Lt, ieškovei užskaitymas (įskaitymas) už tokią dalį pastarosios skolos trečiajam asmeniui, – E. B. firmai „(duomenys neskelbtini)“ (t.1, b. l. 16).

2008-10-07 pajamuodama iš ieškovės nupirktą metalinį tinklą 150x150 (nom. Nr. 186, 100 kv. m.), atsakovė per apsirikimą, nepagrįstai užpajamavo jo dvigubą kiekį, t.y. 200 kv. m., dėl ko atsakovės apskaitoje buvo nepagrįstai atvaizduota jos 370,52 Lt (628+113,04):2) skola ieškovei (2008-10-07 PVM sąskaita faktūra GES Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-07 pajamavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), - b. l. 114 ir 115). Šios sąskaitybos klaidos fakto ieškovė neginčijo. Dėl šios klaidos atsakovės apskaitoje jos skola ieškovei buvo atvaizduota ne 4798,99 Lt, kaip turėtų būti, o 5169,51 Lt (4798,99+370,52). Dėl to 2010-12-09 Trišaliame tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akte Nr. 2010-12-09, faktiškai įskaitoma suma, kaip atsakovės skolos likutis ieškovei, turėtų būti ne 857,25 Lt, kaip užrašyta, o 486,73 Lt (857,25-370,52). Dėl ko faktinė skola 4312,26 Lt (4798,99-486,73=4312,26 Lt).

2013-02-19 bankroto administratoriaus sutartimi įgaliota MB „Finansų valdymo biuras“ pateikė atsakovei pretenziją B-30219-03 sumokėti ieškovei 4798,99 Lt skolą (t.1, b. l. 13). 2013-02-25 elektroniniu laišku atsakovė pareiškė, kad pati ieškovė yra skolinga (skolos pagrindas ir suma nenurodyta) ir išreiškė nuomonę, kad reikėtų atlikti skolų suderinimus (b. l. 15). Be to, atsakovė2013-02-25, 2013-02-26 ir 2013-03-16, - ieškovės vardu pretenziją pareiškusiai MB „Finansų valdymo biuras“, 2013-05-02, - bankroto administratoriui, bei 2013-06-26 – bylą nagrinėjančiam teismui, pateikė jos vadovo E. B. pasirašytus ir patvirtintus įmonės antspaudu 2008-06-27 ir 2009-09-10 ginčo įskaitymų aktus, taip pat 2008-06-27, 2009-09-11 ir 2010-12-09 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (b. l. 35-40, 46 ir 47, 49, 71-73, 76-78). Ginčo įskaitymais 2008-06-27 įskaityta 740 Lt skolos ir 2009-09-10, - 3572,26 Lt, kas bendroje sumoje sudaro 4312,26 Lt (740+3572,26=4312,26 Lt) ir tai tiksliai atitinka teismo aukščiau pakoreguotą dėl sąskaitybos atsakovės apskaitoje klaidos faktinę šios skolą ieškovei. Atsiskaitymų suderinimo aktuose po pirmojo įskaitymo fiksuota 299,98 Lt atsakovės skolos ieškovei likutis, po antrojo, - 857,25 Lt (neįvertinus vėliau paaiškėjusios sąskaitybos klaidos), po trečiojo (kai buvo atliktas trišalis užskaitymas), - 0,00 Lt (įmonės viena kitai skolų neturi).

Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl įskaitymų aktų, jų galiojimo. Teismas sprendė, kad įrodinėjimo priemonės, kurias byloje panaudojo atsakovė (šalies paaiškinimai, liudytojo parodymai, jo rašytiniai paaiškinimai atsakovei iki bylos pradėjimo teisme, ginčo įskaitymų ir skolų suderinimo aktai), atitinka įrodymams civiliniame procese keliamus sąsajumo ir leistinumo kriterijus. Pranešimas ir aktai, kaip privatūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 str. 1 d.), neturi nei turinio, nei valios trūkumų. Įstatymu nenustatyta, jog tokie aktai turi būti būtinai pasirašyti abiejų prievolės šalių (ir kreditoriaus, ir skolininko). Teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo A. R. parodymais.

Kad buvo atlikti ginčo įskaitymai patvirtina ir aplinkybės, jog žinodama apie bankroto bylos ieškovei iškėlimą, kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai ieškovei pareiškė E. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepareiškė atsakovė, kurios vadovu yra tas pats E. B. (b. l. 83). 2013-02-25 elektroniniame laiške nurodytas aplinkybes teismas laikė klaida.

Teismas nustatė, kad ginčo įkaitymai atitiko teisės normas, jie atlikti teisėtu, įstatyme nustatytu pagrindu. Ginčo įskaitymai buvo sudaryti abipusiais žodiniais prievolės šalių susitarimais, o po to, kad tinkamai tai atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje ir atskaitomybėje, papildomai sudubliuoti vienašališkai vienos atsakovės surašytais aktais, kurie buvo iš karto išsiųsti ieškovei ir jos gauti (jai žinomi). Aplinkybė, kad buvusiam ieškovės vadovui ir savininkui dėl nusikalstamo aplaidumo neišsaugojus visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir bankroto administratoriui jų perdavus tik dalį, tarp pastarųjų nebuvo ginčo įskaitymų aktų, nenuneigia patvirtinimų apie jų faktinį gavimą pas ieškovę A. R. 2013-04-11 raštu bei jo parodymais teisme. Dokumentai galėjo būti tarp tos dalies ieškovės dokumentų, kurie buvo prarasti, bankroto administratoriui neperduoti ir nėra išlikę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą- priteisti ieškovės BUAB „Gesolita“ naudai iš atsakovės UAB „Balmeka ir ko“ 3741,74 Lt skolos už prekes, 856,37 Lt palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 149-151).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Teismas netinkamai taikė teisės aktus.

2) Ginčo laikotarpiu BUAB „Gesolita“ pardavė atsakovei prekių už 5798,99 Lt. Atsakovei sumokėjus už jas 1000 Lt ir ištaisius klaidą atsakovės sąskaityboje, liko 4312, 26 Lt skola, kurią atsakovė pripažino.

3) Atsakovės kviestas liudyti buvęs ieškovės vadovas ir savininkas A. R. galėjo turėti asmeninį suinteresuotumą ginčo baigtimi, kadangi yra priešiškai nusistatęs ieškovės bankroto administratoriaus atžvilgiu, visiškai nebendradarbiauja ieškovės bankroto procese. Tuo tarpu, liudytojo ir atsakovės santykiai yra ne tik dalykiški, bet ir paremti asmeniniais draugystės ryšiais. Ieškovė yra bankrutuojantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl liudytojui, kaip ieškovės savininkui, sankcijos negresia.

4) Teismui pateikti skolų suderinimo aktai yra pasirašyti tik atsakovės, todėl neatitinka nei turinio nei formos reikalavimų ir negali būti pripažįstami galiojančiais ar tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Dokumentai yra pateikti tik po to, kai ieškovės bankroto administratorius iš atsakovės nusprendė pareikalauti prievolių įvykdymo, taip pat po to, kai atsakovės buhalterija aiškiai ir nedviprasmiškai raštu nurodė, kad nors ir yra likęs įsiskolinimas, bet prievolės vykdomos nebus, nes ieškovė taip pat turi įsiskolinimų atsakovei.

5) Nurodyti dokumentai egzistuoja tik atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Nepateikta įrodymų, kad ginčijami aktai buvo pateikti ieškovei, su ja derinti. Vienasmeniškai surašyti ir su kita šalimi neaptarti bei jos nepasirašyti skolų suderinimo aktai negali būti laikomi galiojančiais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 2-6).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) įskaitymo buvimo faktą patvirtino byloje ištirti įrodymai: 2008-06-27 dvišalis ieškovo ir atsakovo tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, 2009-09-10 dvišalis ieškovo ir atsakovo tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, 2010-12-09 trišalis ieškovo, atsakovo ir E. B. firma "(duomenys neskelbtini)" tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas. Šias aplinkybes patvirtino ir buvęs ieškovo BUAB „Gesolita“ vadovas A. R..

2) A. R. ir atsakovo vadovas nėra giminaičiai, draugai, jų nesieja svainystės ryšiai. A. R. ir atsakovo vadovas buvo pažįstami tik dėl prekybinių santykių. Todėl nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais. Be to, A. R. yra ieškovo BUAB Gesolita“ vienintelis akcininkas, todėl negali būti suinteresuotas ieškovo finansines padėties pabloginimu.

3) A. R. vadovaudamas ieškovui UAB „Gesolita“ per visą laiką iki bankroto bylos iškėlimo nereiškė jokių pretenzijų atsakovui UAB „Balmepa ir ko“ dėl neapmokėtų skolų. Tai patvirtina, kad ieškovas jau nuo 2010 m. nelaikė atsakovo UAB„Balmepa ir ko“ savo skolininku.

4) Dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, tarp jų ir ginčo įskaitymo aktai, buvo prarasti, o ieškovo bankroto administratorius ieškinį pateikė neįsigilinęs į aplinkybes.

5) Atsakovas BAUB „Gesolita“ bankroto byloje niekada nebuvo pareiškęs finansinių reikalavimų BUAB „Gesolita“.

6) 2008-06-27, 2009-09-10 ir 2010-12-09 atlikti ieškovo ir atsakovo tarpusavio prievolių įskaitymai yra atitinkantys visus įstatymo keliamus reikalavimus. Buvęs ieškovo vadovas ginčo laikotarpiu A. R. 2013-04-11 raštu ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad visi ginčo įskaitymai buvo atlikti prieš tai abejoms pusėms dėl to sutarus žodžiu, o po to atsakovė atsiuntė ieškovui įskaitymų ir skolų likučių suderinimo aktus. A. R. šiuos aktus buvo gavęs iškart po to, kai jie buvo surašyti, tai yra 2008 ir 2009 metais. Todėl įskaitymas yra tinkamas ir galiojantis, o visos atsakovo prievolės ieškovui yra pasibaigusios ir reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, jog 2008-2009 metais šalys bendradarbiavo. Ieškovas pateikė atsakovui prekių už 5798,99 Lt sumą. Buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 7-10). 2008-06-10 atsakovas sumokėjo 1000 Lt (t.1, b. l. 11). Minėtu laikotarpiu atsakovas ieškovui suteikė prekių/paslaugų už 4312,26 Lt sumą. Buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 41-45). Ginčo, kad šalys buvo skolingos viena kitai byloje nekilo. 2010-12-09 trišaliu susitarimu buvo užskaityta 857,25 Lt skolos dalis (t.1, b. l. 16, 48). Bylosa nagrinėjimo metu nustatyta, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) suma apskaitoje buvo įvesta netiksli, todėl netiksli suma nurodoma ir minėtame užskaitymo akte (2014-02-18 posėdžio 44 minutė, t.1, b. l. 113-115). Todėl šia suma ieškovas sumažino reikalavimą atsakovui. Ginčo šioje dalyje taip pat nekilo. Ieškovas šio įskaitymo neginčija, jį pripažįsta.

Byloje pateiktas 2008-06-27 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas 740 Lt sumai (t.1, b. l. 46) bei 2009-09-10 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas 3572,26 Lt sumai (t.1, b. l. 47).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar tarp šalių buvo atliktas įskaitymas. Apeliaciniu skundu taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas.

CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į įrodymų leistinumo, pakankamumo kriterijus. Išvadą, kad atsakovė tikrovėje (faktiškai) atliko ginčo įskaitymus ir tai padarė būtent dokumentuose (aktuose) nurodytu laiku, pirmos instancijos teismas padarė remdamasis ne tik liudytojo A. R. parodymais, bet ir atsakovo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, A. R. rašytiniais paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais. Taip pat įvertino ir aplinkybę, jog atsakovė nepareiškė kreditorinio reikalavimo UAB „Gesolita“ bankroto byloje. Šios aplinkybės ieškovas nepaneigė. T.y. pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į įrodymų visumą, padarė pagrįstas išvadas. Įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovas nepateikė. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo abejoti liudytojo A. R. parodymais, nes juos pagrindžia rašytiniai įrodymai. Vien tik aplinkybė, kad jis yra pažįstamas su atsakovo vadovu negali būti pagrindu nesiremti šio liudytojo parodymais.

Pažymėtina, kad remiantis 2010-12-09 trišaliu susitarimu, galima daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo, nes jis atliktas suėjus visų šalių išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminams, po jo šalys neliko skolingos viena kitai. Tai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nelaikė ieškovo savo skolininku, nes ieškovo bankroto byloje nepareiškė kreditorinio reikalavimo.

Pirmos instancijos teismas detaliai nurodė įskaitymui taikomus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Kaip ir nurodyta, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui). Aplinkybių, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, byloje nebuvo nurodyta, Kad įskaitymai buvo atlikti, kad apie juos tinkamai buvo pranešta ieškovui, nustatyta aukščiau pateiktais įrodymais.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismui pateikti skolų suderinimo aktai yra pasirašyti tik atsakovės, todėl neatitinka nei turinio nei formos reikalavimų ir negali būti pripažįstami galiojančiais ar tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Nepateikta įrodymų, kad ginčijami aktai buvo pateikti ieškovei, su ja derinti ir t.t.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas ar nagrinėjamu atveju buvo atlikti ginčo įskaitymai. Aplinkybės, susijusios su skolų suderinimo aktais nebuvo nagrinėjamos, nes byloje nebuvo ginčo dėl šalių įsipareigojimų sumų. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad aktai dėl tarpusavio skolų suderinimo yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su skolų suderinimo aktais nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės teismo padarytų išvadų teisingumui. Tarp šalių buvusių įsipareigojimų sumos, kurių šalys neginčija, nustatytos remiantis pateiktomis PVM sąskaitomis- faktūromis, papildomai pateiktu pajamavimo aktu, papildomais paaiškinimais (t.1, b. l. 113-116).

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino šiai bylai reikšmingus įrodymus, teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius