Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos N. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo N. V. pripažinta kalta ir nubausta: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir N. V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. V. nubausta už tai, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 11.40 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančiame namo kieme vairavo V. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama iš automobilio stovėjimo vietos nepaliko saugaus tarpo iki priekyje stovinčio automobilio ir į jį atsitrenkė, iš įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 234 punktų reikalavimus.

Apeliantė savo skunde atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu ištirtos nuotraukos nepatvirtina teismo teiginių. Pažymi, kad automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimo kontakto vietoje yra tik nežymiai įlenktas sparno kamputis ir priekinės panelės kampas, nei automobilio žibintas, nei radiatoriaus grotelės nėra išdaužti ar įtrūkę, todėl esant tokiems sugadinimams, nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilio sugadinimai yra žymūs. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo P. S. parodymus, kuris nurodė, jog automobilio gabaritinių šviesų stikliukas buvo seniai suskilęs ir automobilio „VW Golf“ gabaritai niekaip negalėjo kontaktuoti su automobiliu „Honda Acord". Apeliantės nuomone, L. R. yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas jos parodymus turėjo atmesti, tuo labiau, kad jos (L. R.) parodymai prieštarauja objektyviems bylos duomenims – nukentėjusioji teigė, kad ji ant žemės rado sulūžusių automobilio „VW Golf“ radiatoriaus grotelių dalis, jas surinko, o nuotraukose nėra užfiksuota, kad „VW Golf“ automobilio radiatoriaus grotelės buvo sulaužytos.

Taip pat apeliantė savo skunde pažymi, kad teismas, darydamas išvadas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nukrypo nuo suformuotos ir paties teismo pacituotos teismų praktikos. Akcentuoja, kad ji prisipažino ir neginčijo padaryto eismo įvykio, tačiau teismui aiškino, jog apie kito automobilio kliudymą sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kai nuvyko į policijos komisariatą. Mano, kad byloje nėra jokių duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos. N. V. atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje buvo pateikta įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti tik du automobiliai, todėl iš to galima buvo susidaryti klaidingą nuomonę, jog ji tyčia įvažiavo į vienintelį kieme stovėjusį automobilį. Atkreipia dėmesį, kad šias aplinkybes paneigia į bylą pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios, kad iš kiemo išvažiavimas yra sudėtingas, nes kieme nuolat būna pristatyta daug automobilių, o taip pat paneigia liudytojo E. J. parodymai, kad įvykio vietoje buvo daug automobilių, tačiau braižydamas schemą jis pažymėjo tik vieną automobilį. Apeliantės teigimu, liudytojas E. J. patvirtina jos nurodytas aplinkybes, bet ne jos kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir tyčinio pasišalinimo iš jo vietos.

Be to, apeliantė skunde reiškia manymą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 093185 yra surašytas su esminiais trūkumais, kas neleidžia nustatyti tikslaus kaltinimo turinio. Pažymi, kad protokole nėra nurodyta, kokį automobilį ji vairavo ir į kokį automobilį atsitrenkė, darant prielaidas apie tai, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas. N. V. teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nutarime pats įrašė, kad ji, vairuodama V. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, tuo išeidamas už kaltinimo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, tesimo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje, ir apeliantė nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų netyręs ir neįvertinęs apylinkės teismas, pateikdama savitą jų vertinimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą.

Skundu apeliantė atkreipia dėmesį į tariamą jos procesinių teisių pažeidimą, kad ji negalėjo tinkamai gintis nuo jai pareikšto kaltinimo, kad teismas savo iniciatyva į skundžiamą nutarimą įrašė tai, jog N. V., vairuodama V. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, tuo išeidamas už kaltinimo ribų. Dėl tokių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad prieš pradedant bylą nagrinėti teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – N. V., buvo supažindinta su savo teisėmis (ATPK 272 str.), pati patvirtino, kad savo teises suprato (37 b. l.), pasikvietė į teismo posėdį savo gynėją advokatą (36 b. l.). Visa tai, kas paminėta, nerodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje būtų pažeistos proceso dalyvių teisės.

Pasak apeliantės, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R093185 neatitikimo šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, ji negalėjo tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Tokie deklaratyvūs N. V. teiginiai neatitinka objektyvios tikrovės ir yra ne kas kita, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Aptariamo administracinio teisės pažeidimo protokolo (1A b. l.) penktoje grafoje aiškiai nurodyta, kokį automobilį vairuodama N. V. padarė jai inkriminuojamus teisės pažeidimus – ,,VW Golf“, šeštoje grafoje nurodytas to automobilio valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini) ir identifikacinis numeris, septintoje atskleista inkriminuojamų pažeidimų esmė, kitose nurodyta, kokius Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) punktus apeliantė pažeidė ir pagal kokius ATPK straipsnius asmeniui kyla administracinė atsakomybė konkrečiu atveju. Teismas sprendžia, kad protokole nurodyti administraciniai teisės pažeidimai aprašyti tinkamai, pakankamai aiškiai, su protokolu pasirašytinai supažindinta N. V.. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtais kitais dokumentais (pvz. tarnybiniais pranešimais, asmenų paaiškinimais ir kt.), tą visumoje ir įvertino apylinkės teismas. Pati N. V. ant atskiro lapo pateikė savo paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, nurodydama, kad 2012 m. lapkričio 17 d. pasiskolino automobilį, išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės kliudė kitą mašiną, sutriko ir išvažiavo, dėl to deklaravo savo apgailestavimą, žadėjo atlyginti nuostolius (9 b. l.), teismo posėdyje davė parodymus apie inkriminuojamas aplinkybes (38 b. l.) ir klausimų, kokią transporto priemonę vairavusi ir kokią transporto priemonę apgadinusi, iš kokios eismo įvykio vietos kaltinama pasišalinusi – nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nei jo gynėjui nekilo (37–39; 49–52 b. l.).

Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėjus bylą buvo priimtas nutarimas, kuriame aiškiai atskleista pažeidimų esmė, nurodyti administracinę atsakomybę už jų padarymą numatantys ATPK straipsniai, įvardyti KET 9 p., 231.1 p., 234 p. reikalavimų pažeidimai, todėl apeliantės kritika dėl to, kad teismas nesiaiškino, kokius KET pažeidimus ji padarė, ar pažeidimai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – visiškai nepagrįsta, o keliami klausimai – ,,...ar šie pažeidimai atitinka pažeidimo esmę, ar jie ar ji yra kalta dėl šių pažeidimų padarymo, ar jie pagrįstai jai inkriminuoti...“, yra deklaratyvūs ir nelogiški. Skundžiamas nutarimas su kai kuriais patikslinimais savo turiniu iš esmės atitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį. N. V. šį nutarimą apskundė aukštesnės instancijos teismui ir išdėstė aiškią savo gynybinę poziciją dėl jai inkriminuotų teisės pažeidimų. Visa tai rodo, kad apeliantei nebuvo jokių trukdžių pasinaudoti visomis ATPK 272 str. nustatytomis teisėmis bei gintis nuo jai pareikšto administracinio kaltinimo, kuris buvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole ir patvirtintas pirmosios instancijos teismo nutarimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimu N. V. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria susijusi. Iš apeliacinio skundo turinio sudėtinga suprasti, su kokiomis apylinkės teismo nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir kokia dalimi apeliantė nesutinka su priimtu nutarimu jos administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš daugiareikšmių skunde deklaruojamų versijų neaišku, kaip pati apeliantė suvokia administracinio teisės pažeidimo bylos esmę, iš vienos pusės teigdama, kad byloje nėra surinkta neginčijamų jos kaltės dėl padarytų pažeidimų įrodymų ir prašydama administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, iš kitos – prašydama taikyti jos atžvilgiu jos teisinę padėtį lengvinantį institutą (ATPK 30¹ str.) ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Bet kuriuo atveju, aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo ir nuobaudos skyrimo aspektais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Skunde iš esmės teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, klaidingai nustatė faktines aplinkybes. Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, konstatuoti aptartų nuostatų nesilaikymą nėra teisinio pagrindo.

Jau minėta, kad N. V. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagal du ATPK straipsnius, tarp jų – pagal ATPK 127 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šioje byloje nustatyta, kad automobilis ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas apeliantės, įvykio dieną važiuodamas atsitrenkė į kitą automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai (6-8; 23 b. l.). Iš esmės apeliantė neginčija minėtų aplinkybių, tvirtindama, kad apie sukeltą eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų, nejuto kliudžiusi kitą automobilį ir pastarajam padaryti apgadinimai nėra tokie dideli, kaip skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas. Tai, kokią juridinę kvalifikaciją savo veiksmams teikia pati apeliantė, deklaruodama įsitikinimą, kad eismo įvykio nesukėlė, šios bylos esmės nekeičia. Atsakant į apeliantės argumentus, pažymėtina, kad ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nėra įvardyta, kokio mąsto turto sugadinimai (apgadinimai) turi būti padaryti, kad asmeniui kiltų atsakomybė pagal minėtą administracinį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir teisingai nustatė, kad važiuodama automobiliu apeliantė kliudė kitą automobilį, taip abu automobilius apgadindama ir padarydama žalą, kurią, be kita ko, atlygino (24 b. l.). KET 9 p. numatyta bendroji eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tai reiškia, kad vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, privalo laikytis minėtų nuostatų ir, jeigu jų nesilaiko ir dėl to kyla eismo įvykis, kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo pripažįstamas tas vairuotojas, kuris pažeidė KET reikalavimus. Tai yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties požymis ir vertinti jį kitaip nėra jokio pagrindo.

KET 3.11 p. numatyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas apeliantės vairuotas automobilis – priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, ir automobilio ,,Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis. Eismo įvykio aplinkybes tiesiogiai matė nukentėjusioji L. R. ir apie jas parodė teismo posėdžio metu ir būtent ji užsirašė N. V. vairuoto automobilio, kuriuo pastaroji sukėlė eismo įvykį, valstybinius numerius ir apie įvykį pranešė policijai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejones dėl L. R. parodymų neobjektyvumo, jokių argumentų šiuo klausimu savo skunde nenurodė ir apeliantė, deklaratyviai tvirtindama, kad L. R. yra suinteresuota bylos baigtimi. Teismui nekyla abejonių nei dėl L. R., nei dėl liudytojų policijos parodymų E. J., R. P. objektyvumo ir joks šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jo neįvardijo nei apeliantė.

Tai, kas paminėta, leidžia spręsti, kad eismo įvykis iš tikrųjų buvo, ir jį sukėlė ne kas kitas, o N. V., tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Apeliantės teiginiai, kad apie kilusius padarinius ji sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kad nepajuto automobilių susidūrimo ir nepastebėjo apgadinimų ant jos vairuoto automobilio, yra grįsti tik jos pačios subjektyviais išmąstymais ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, jų nepaneigė nei teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. S., teigęs, kad automobilis ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis jo motinai, galėjo būti apgadintas ir anksčiau.

ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 5 metų <...>“.

Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde N. V. kelia versiją, kad nepajuto sukėlusi eismo įvykį ir todėl likti eismo įvykio vietoje pareigos neturėjo. Tokius savo parodymus siūlo laikyti nuosekliais ir teisingais, tačiau jie neatitinka jos pirminių paaiškinimų, kuomet nurodė – ,,...truputį kliudžiau kitą mašiną.“ (9 b. l.). Bet kuriuo atveju objektyviai nustatyta, kad N. V. vairuojamas automobilis priekine dalimi kontaktavo su kitu automobiliu, todėl, įvertinus tai ir abiejų automobilių padarytų sugadinimų pobūdį, manyti, kad apeliantė nesuvokė atsitrenkusi į kitą automobilį ir sukėlusi eismo įvykį, nėra jokio pagrindo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad N. V. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Nekyla abejonių, kad apeliantė suvokė sukėlusi eismo įvykį, tačiau tikslingai rinkosi elgesio variantą, įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė, nukentėjusiojo kito asmens net nebandė ieškoti ir pasišalino iš įvykio vietos. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad N. V. automobilį, kuriuo sukėlė eismo įvykį, pastatė kitoje vietoje – aikštelėje prie parduotuvės, ir tik nukentėjusios L. R. pastangomis apeliantės vairuotas automobilis buvo surastas, apie tai pranešta policijai. Visos paminėtos aplinkybės, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų pobūdis, paneigia N. V. versiją, kad ji automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į tą patį kiemą nebestatė, nes jame nebuvo vietos. Iš visumos aptartų ir skundžiamame nutarime išdėstytų aplinkybių galima spręsti, kad apeliantė tikslingai siekė nuslėpti patį eismo įvykio faktą ir savo dalyvavimą jame. Nustatytos objektyviosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad N. V. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdama KET 231.1. p. reikalavimus, apie eismo įvykį ir kilusią situaciją policijai nei iš karto, nei vėliau nepranešė ir pažeidė KET 231.4. p. reikalavimus. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai N. V. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). N. V. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra formalūs neigiami poelgiai. Apeliantės veikoje nustatyti visi būtini ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų sudėties požymiai, už tokių pažeidimų padarymą įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė atitinkamą ir griežtą atsakomybę. Eismo įvykio sukėlimas, o tuo labiau pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, yra pavojingi administracinės teisės pažeidimai, sukeliantys pavojų transporto eismo saugumui, žmonių turtui, kartu siekiant apsunkinti faktinių aplinkybių ir įvykį sukėlusių asmenų nustatymą. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl teismas pritaria apylinkės teismo pažeidėjai paskirtoms nuobaudoms ir jų dydžiams. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantei nuobaudas ir galutinę subendrintą nuobaudą, atsižvelgė į visumą šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, tinkamai individualizavo nuobaudas ir bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė.

Apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma taikyti N. V. atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Dėl to pažymėtina, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas aiškiai, išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo konkrečiu atveju ir teismų praktikos kontekste, todėl dar sykį pasisakyti apie tai šioje nutartyje netikslinga. Aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (neatimant teisės vairuoti transporto priemones) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Būtina pažymėti, kad neigiamos pasekmės kils apeliantei tik dėl jos pačios netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tai, kad N. V. teisė vairuoti transporto priemones labai reikalinga slaugant savo neįgalią tetą ir pan., savaime nelaikytina išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. kovo 29 d. nutarimą N. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas tiek dėl apeliantės kaltės, tiek dėl jos atžvilgiu taikytinos atsakomybės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nuta r i a:

N. V. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.