Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (išnykę teistumai),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis I. P. 2023m kovo 9 d., apie 16.00 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini),name, D. M., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, tyčia rankomis suimdamas už abiejų rankų riešų ir juos stipriai spausdamas, po to pastumdamas, dėl ko ši nugara atsitrenkė į krosnį, savo veiksmais nukentėjusiajai šeimos narei D. M. sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis I. P. dėl jam pareikšto įtarimo kaltas prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. kovo 9 d. su D. M., jos namuose gėrė degtinę. Apie 16 val. D. M. pradėjo priekaištauti dėl kitų moterų, jį stumdė, buvo arši. Kad ji nusiramintų, suėmė jai abejomis rankomis už riešo, galėjo ir stipriau paspausti. Matė, kad tose rankose atsirado kraujosruvos. D. pastūmė, norėdamas, kad ji prie jo nebesikabinėtų, ir D. neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenkė į pečiaus sienelę. Supranta, kad ir tokiu būdu sukėlė D. fizinį skausmą. Dėl įvykio gailisi.

3.1. Nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2024 m. kovo 9 d. apie 16 val. savo namuose papriekaištavo sugyventiniui I. P. dėl alkoholio vartojimo ir išsirutuliojo žodinis konfliktas. Abu buvo išgėrę alkoholio. Konflikto metu I. suėmė už abiejų rankų riešų, spaudė labai stipriai, jai skaudėjo. Konfliktas vyko virtuvėje. Jai dėl rankų riešų suspaudimų atsirado didelės kraujosruvos. Dėl ligos jai greitai atsiranda mėlynės. Dešinėje rankoje kraujosruva išplito iki alkūnės, kairėje rankoje mažesnė. Jautė skausmą, kai spaudė riešus, bandė išsilaisvinti, buvo labai išsigandusi, šaukė, kad paleistų. Po išsilaisvinimo, susistumdė, I. P. ją pastūmė ir ji trenkėsi į pečių, iškart pajuto skausmą nugaros srityje.

3.2. Liudytoja policijos pareigūnė L. M.-R. parodė, kad 2024 m. kovo 13 d., 20 val. 03 min., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvyko į įvykio vietą, namuose buvo viena pranešėja D. M., matėsi, kad ji neblaivi. D. M. paaiškino, kad prieš ją smurtavo sugyventinis I. P.. Ant D. M. kūno matėsi smurto žymės, didelės kraujosruvos. Nurodė, kad I. P. abiem rankom stipriai spaudė rankų riešus, dėl to atsirado ant rankų daugybinės kraujosruvos, jai skaudėjo. Nusirengus D. M. megztinį, matėsi kraujosruvos krūtinėje ir nugaros srityse. Palietus nugaros sritį, D. M. sakė, kad jai labai skauda. Teigė, jog ją I. P. stipriai pastūmė link krosnies ir ji nugara atsitrenkė į pečiaus sienelę. Tikslint įvykio laiką, D. M. painiojosi dienose ir laike, todėl liudytoja nebuvo apklausta, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius smurtą artimoje aplinkoje faktą.

3.3. 2024 m. kovo 13 d. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK RS tyrėjos L. M. – R. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodoma, kad 2023 m. kovo 13 d., 20 val. 03 min., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), I. P. smurtavo prieš sugyventinę D. M..

3.4. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis Kupiškio (duomenys neskelbtini).

3.5. 2024 m. kovo 13 d. asmens apžiūros protokolas nurodyta, jog apžiūrėjus D. M. užfiksuoti odos paraudimai jos veido kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke, kaklo kairėje pusėje įvestas kateteris (dializėms), dešinėje kaklo pusėje stiprus odos paraudimas, violetinės spalvos poodinė kraujosruva. Krūtinėje dvi violetinės spalvos poodinės kraujosruvos. Kairėje rankos plaštakoje violetinės spalvos poodinė kraujosruva, ant kurios užklijuotas pleistras. Kairės rankos dilbyje violetinės spalvos poodinė kraujosruva, ant kurios yra užklijuotas pleistras. Kairės rankos alkūnėje besitęsianti į dilbį violetinės spalvos poodinė kraujosruva. Dešinėje rankoje nuo plaštakos iki žasto daugybinės besitęsiančios tamsiai violetinės spalvos poodinės kraujosruvos, ties alkūne užklijuotas pleistras. Nugaroje ir kairiame šone daugybinės violetinės spalvos poodinės kraujosruvos.

4. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis I. P. prieš savo šeimos narę, sugyventinę D. M., panaudojo fizinį smurtą, ši dėl smurto juto fizinį skausmą, I. P. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis I. P., suimdamas ir spausdamas nukentėjusiajai abiejų rankų riešus bei stumdamas ją į krosnį suprato savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis I. P., kad smurtas nebuvo stiprus (suėmęs už riešų juos spaudė norėdamas ją nuraminti), šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiosios parodymai, jog juto fizinį skausmą, paneigia ir nukentėjusiosios kūne užfiksuotos kraujosruvos.

6. Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam I. P. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, smurtauta prieš šeimos narę – sugyventinę, tačiau taip pat atsižvelgia ir į tai, jog abu, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tą dieną girtavo. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: yra baustas administracine tvarka, nors ir teistumai išnykę, tačiau kaltinamasis teistas už fizinio skausmo sukėlimą tai pačiai nukentėjusiajai D. M., yra viena jo atsakomybę aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veikas padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokuroro siūlomą bausmę - viešuosius darbus. Bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsniu, I. P. paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

8. BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas, kartu su bausme, gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens. BK 72¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali skirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus. I. P. trečią kartą teisiamas už smurto naudojimą savo sugyventinės D. M. atžvilgiu, nors ankstesni teistumai išnykę, pripažįstama, kad yra pagrindas skirti I. P. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą artintis prie nukentėjusiosios D. M. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje, nustatomas 6 mėn. terminas bei atstumas, kurio jis turi laikytis (BK 72¹ straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios poveikio priemonės pradžios terminas skaičiuojamos nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

9. Pripažinus I. P. kaltu padarius smurtinę nusikalstamą veiką prieš šeimos narę, taip pat jam skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Kaltinamajam I. P. išaiškinamos šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir BK 72¹ straipsniu, kaltinamajam I. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios D. M. ir jos gyvenamosios vietos arčiau kaip 30 (trisdešimties) metrų atstumu 6 mėn. (šešių mėnesių) laikotarpiui nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti kaltinamajam I. P., jog iki teismo nustatyto termino pabaigos jam yra draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. M., lankytis jos namuose, esančiuose Kupiškio r., (duomenys neskelbtini).

Remiantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam I. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam I. P., jog asmuo, kuris vengia atlikti jam skirtas baudžiamojo poveikio priemones, atsako pagal BK 243 straipsnį.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų – ir laisvės atėmimo bausmę. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.