- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- Iv-2659-473/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00822-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant Vilniaus pataisos namų atstovei Miglei Einorytei, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti 10000 Lt ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), kuriuose atliko bausmę, administracijos veiksmų. Paaiškino, kad Vilniaus PN administracijos Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai R. U. ir A. Ž., nesiėmė veiksmų, kad paskirtą bausmę jis galėtų atlikti normaliomis sąlygomis, savo veiksmais jas tik apsunkino. Dėl neteisėtų Vilniaus PN administracijos darbuotojų veiksmų, jo perkėlinėjimo iš vieno būrio į kitą, taip apsunkinant jam gyvenimo sąlygas, pareiškėjas patyrė psichologinių išgyvenimų, dėl to sutriko jo miegas, sveikata, neteko 25 kg svorio. Nurodo, kad jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečio konstitucinės teisės, LR bausmių vykdymo kodeksas, taip pat nesilaikyta Europos Tarybos Ministro Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos Kalėjimų taisyklių“ priimtų 2006-01-11 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje, kurių 18.6 punktas numato, kad kaliniai kartu gali būti laikomi tik jei yra tinkamos sąlygos, ir jei kaliniai gali sugyventi vienas su kitu.
Atsiliepimas
Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 17-19) nurodė ir teismo posėdyje jų atstovė paaiškino, kad pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 straipsnis nustato, kad pataisos namuose skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi LR bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Vilniaus PN sudaryta drausmės komisija, laikydamasi šių reikalavimų paskiria į būrius ir gyvenamąsias patalpas į įstaigą atvykusius nuteistuosius, taip pat priima sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius ar gyvenamąsias patalpas. Į nuteistųjų pageidavimus būti paskirtam į konkretų būrį ar gyvenamąją patalpą yra atsižvelgiama, kai yra tam galimybė ir kai toks pageidavimas neprieštarauja minėtame Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 straipsnyje nustatytiems nuteistųjų paskirstymo reikalavimams. Visi pareiškėjo perkėlimai iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą buvo atlikti vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka, buvo visiškai teisėti bei pagrįsti bei tinkamai įforminti. Skiriant nuteistąjį į būrį ar gyvenamąją patalpą buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pareiškėjo elgesio ypatumai ir sprendimas priimtas atsižvelgiant į esamą situaciją. Esant galimybei buvo atsižvelgiama į paties pareiškėjo prašymus perkelti jį į gyvenamąją patalpą ir šie prašymai būdavo patenkinami, siekiant sudaryti pareiškėjui geresnes sąlygas. 2011-04-20 pareiškėjas perkeltas iš 6 būrio patalpos Nr. 1-411 į 3 būrį, patalpą Nr. 1-209. Šio perkėlimo pagrindas ? Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio tyrimo 2011-04-20 išvada Nr. 33-92. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011-04-13 įvyko konfliktas tarp pareiškėjo ir nuteistojo D. S., kuris kartu su juo gyveno 6 būrio patalpoje Nr. 1-411. Perkėlimas buvo atliktas siekiant išvengti tolimesnių konfliktų. Pareiškėjas atsisakė eiti į jam paskirtą 3 būrio patalpą Nr. 1-209, todėl 2011-04-21 buvo perkeltas į 5 būrį, patalpą Nr. 1-312. Į šią jam paskirtą patalpą pareiškėjas taip pat atsisakė eiti, teigdamas, kad ten gyvenantys nuteistieji jo nepriima. Dėl jo atsisakymo eiti į paskirtą būrį 2011-04-22 buvo atliktas tarnybinis tyrimas (išvada Nr. 33-96), nustatyta, kad pareiškėjo atsisakymas paklusti teisėtiems administracijos nurodymams eiti į jam paskirtą būrį yra nepagrįstas, ir už tai jam buvo paskirta nuobauda ? 15 parų baudos izoliatoriuje. Atlikęs nuobaudą 2011-05-06 pareiškėjas jo paties prašymu buvo perkeltas į 4 būrį, patalpą Nr. 1-304. 2011-06-15 pareiškėjas perkeltas į kitą korpusą, t. y. 8 būrį, patalpą Nr. 2-308. Šio perkėlimo pagrindas ? 2011-06-09 Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-134. Šio tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011-05-30 įvyko konfliktas tarp pareiškėjo ir nuteistojo A. P. ir perkėlimas atliktas siekiant išvengti galimų tolimesnių nuteistųjų konfliktų. 2012-03-16 pareiškėjas buvo paleistas į laisvę atlikęs jam skirtą bausmę. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. ir buvęs Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. neteisėtai perkėlinėjo jį iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą, siekdami jam pakenkti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nenurodo kaip ši žala jam pasireiškė, nepaaiškina kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Vilniaus PN administracijos veiksmų. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 91-93) nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo 2011-06-20 skundą, kuriame pareiškėjas teigė, kad nuteistasis A. P. grasino jam fiziniu susidorojimu, bei skundė Vilniaus PN administracijos veiksmus, perkeliant jį iš vieno nuteistųjų būrio į kitą, kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl informacijos apie skundžiamas aplinkybes pateikimo. Gavus Vilniaus PN 2011-07-15 raštą Nr. 9-3157(04), buvo nustatyta, kad 2011-04-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.03-1-00910-11 pagal LR BK 239 str. 1 d., kuriame dėl nuteistojo D. S. terorizavimo pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai, o D. S. šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat dėl šio įvykio Vilniaus PN buvo atliktas tarnybinis tyrimas Nr. 33-92, kurio išvadose, siekiant išvengti nuteistojo D. S. tolimesnio terorizavimo, buvo pasiūlyta perkelti pareiškėją į kitą nuteistųjų būrį, kadangi jis ir D. S. gyveno toje pačioje patalpoje. 2011-04-20 A. S. buvo perkeltas gyventi į nuteistųjų būrį Nr. 3. Jam atsisakius gyventi paskirtame būryje, 2011-04-21 jis buvo perkeltas į nuteistųjų būrį Nr. 5. Tačiau minėtame būryje jis gyventi taip pat atsisakėte, todėl 2011-05-06 pareiškėjas buvo perkeltas į nuteistųjų būrį Nr. 4. 2011-06-02 Vilniaus PN buvo gautas A. S. pareiškimas Nr. 49-624, kuriame pareiškėjas teigė, kad 2011-05-30 nuteistasis A. P. jam grasino ir įžeidinėjo. Dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių Vilniaus PN 2011-06-09 buvo atliktas tarnybinis tyrimas Nr. 33-134. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011-05-30 apie 22.00 val. lauke tarp pareiškėjo ir A. P. įvyko žodinis konfliktas. Pareiškėjas informuotas, kad tarnybinio tyrimo metu negauta pakankamai duomenų, kad A. P. realiai grasino jam fiziniu susidorojimu, nes įvykio liudininkų paaiškinimai skiriasi. Siekiant išvengti tolimesnių konfliktinių situacijų tarp pareiškėjo ir A. P., buvo pasiūlyta juos laikyti atskirai, todėl 2011-06-15 pareiškėjas buvo perkeltas į antrą korpusą, nuteistųjų būrį Nr. 8. Vilniaus PN administracija, perkeldama pareiškėją, vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 65 punkto nuostatomis ir teisės aktų nepažeidė, o perkeldama pareiškėją iš vieno nuteistųjų būrio į kitą, siekė užtikrinti įstaigos teritorijos apsaugą ir nuteistųjų priežiūrą. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą, nepateikė jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų priežasčių. Šio atveju nėra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų buvo imtasi, ar kokių teisėtų veiksmų buvo atsisakyta jo atžvilgiu, perkeliant jį iš vieno nuteistųjų būrio į kitą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento. Nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmė Vilniaus pataisos namuose buvo be pagrindo perkeliamas iš vieno būrio į kitą, taip apsunkinant jo gyvenimo sąlygas, todėl jis patyrė pažeminimą, buvo sutrikdyta jo psichologinė būsena ir sveikata. Kalėjimų departamentas ignoravo pareiškėjo skundą.
LR bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994 (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. LR teisingumo ministro 2003-07-07 įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 straipsnis nustato, kad pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi LR bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U., atlikęs tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo A. S. elgesio, surašė tarnybinio tyrimo 2011-04-20 išvadą Nr. 33-92. Remiantis šia išvada ir tarnybinio tyrimo dokumentais nustatyta, kad 2011-04-13 įvyko konfliktas tarp pareiškėjo A. S. ir kartu su juo 6 būrio patalpoje Nr. 1-411 gyvenančio D. S., kuris 2011-04-13 Vilniaus PN direktoriui pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškėjas jį terorizuoja, grasina susidorojimu. Vilniaus PN direktoriaus sprendimu 2011-04-20 pareiškėjas perkeltas iš 6 būrio patalpos Nr. 1-411 į 3 būrį, patalpą Nr. 1-209 (b. l. 20-32, 82). Jam nesutikus eiti į 3 būrio patalpą Nr. 1-209, Vidaus tyrimo skyriaus viršininko A. Ž. nurodymu 2011-04-21 ir Vilniaus PN direktoriaus 2011-04-27 įsakymu „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ Nr. 7-89 pareiškėjas buvo perkeltas į 5 būrį, patalpą Nr. 1-312 (b. l. 83, 84). Iš Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2011-04-21 tarnybinio pranešimo Nr. 43-1-585 ir pareiškėjo 2011-04-21 paaiškinimo, nustatyta, kad 5 būrio, patalpos Nr. 1-312 gyventojai pareiškėjo nepriėmė, todėl jis ten nepasiliko. Iš 2011-04-22 tarnybinio tyrimo išvados Nr. 33-96 nustatyta, kad A. S. nepagrįstai atsisakė paklusti teisėtiems administracijos nurodymams ir eiti į jam paskirtą būrį, ir už tai jam paskirta nuobauda ? 15 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 33-48, 85), kurią pareiškėjas 2011-04-22 apskundė Vilniaus PN administracijos direktoriui. Skundas išnagrinėtas ir atmestas 2011-05-04 raštu Nr. 42-1-202 (b. l. 49), kurį pareiškėjas 2011-05-05 apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 60-64). Pareiškėjo prašymu, 2011-05-06 jis perkeltas į 4 būrį, patalpą Nr. 1-304 (b. l. 33, 86). Iš Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus 2011-06-09 tarnybinio tyrimo išvados Nr. 33-134 nustatyta, kad pareiškėjas 2011-06-02 Vilniaus PN Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnams pateikė pareiškimą, kuriame skundėsi dėl nuteistojo A. P. įžeidinėjimo ir grasinimų. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad 2011-05-30 įvyko konfliktas tarp pareiškėjo ir A. P., todėl siekiant išvengti galimų tolimesnių konfliktų, 2011-06-15 pareiškėjas perkeltas į 8 būrį, patalpą Nr. 2-308 (b. l. 66-81, 87). Pareiškėjas 2011-06-20 padavė skundą Kalėjimų departamentui, kuriame nurodė, kad be pateisinamo pagrindo per pusantro mėnesio buvo keturis kartus perkeliamas iš vieno būrio į kitą, taip pat, kad nuteistasis A. P. nėra baudžiamas už padarytus nusižengimus. Kalėjimų departamentas 2011-07-19 sprendimu Nr. 2S-2335 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad Vilniaus PN administracija, perkeldama pareiškėją, vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-07-07 įsakymu Nr. 194, 65 punkto nuostatomis, taip pat nustatė, kad pareiškėjo teiginys dėl nuteistojo A. P. nebaudžiamumo neatitinka tikrovės (b. l. 94-104). 2011-09-22 skundu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Vilniaus PN pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, tačiau 2011-10-07 pateikė prašymą jo 2011-09-22 skundo nenagrinėti, nes klausimą jau išsprendė Vilniaus PN administracija. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimo departamento 2011-10-10 raštu Nr. 2S-3767 pareiškėjui pranešta, kad jo skundo nagrinėjimo procedūra nutraukta (b. l. 105-109)
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėjo perkėlimai jam atliekant bausmę iš vienos patalpos į kitą, t. y. 2011-04-20 ? iš 6 būrio patalpos Nr. 1-411 į 3 būrį, patalpą Nr. 1-209, 2011-04-21 ? į 5 būrį, patalpą Nr. 1-312, 2011-05-06 ? į 4 būrį, patalpą Nr. 1-304, 2011-06-15 ? į 8 būrį, patalpą Nr. 2-308, buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, siekiant išvengti konfliktų tarp pareiškėjo ir kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, įvertinant visas reikšmingas aplinkybes, bei atsižvelgiant į paties pareiškėjo prašymus perkelti jį į tam tikrą gyvenamąją patalpą. Sprendimai dėl perkėlimo priimti vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta tvarka, bei tinkamai įforminti. Su perkėlimo raportais ir Vilniaus PN direktoriaus 2011-04-27 įsakymu „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ Nr. 7-89 pareiškėjas supažindintas pasirašytinai (b. l. 82-87). Kalėjimų departamentas, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų ir sprendimų, pateikė pareiškėjui motyvuotus atsakymus, kurių pareiškėjas teismui neskundė. Pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus PN administracija, pareigūnai R. U. ir A. Ž., taip pat Kalėjimų departamentas atliko neteisėtus veiksmus, priėmė nepagrįstus sprendimus, dėl kurių jis patyrė pažeminimą, buvo sutrikdyta jo psichologinė būsena ir sveikata, nepagrįsti ir neįrodyti. Pareiškėjo skundai dėl konfliktų su kitais nuteistaisiais išnagrinėti, atliekant tarnybinius patikrinimus, nepažeidžiant tarnybinių patikrinimų atlikimo taisyklių.
LR civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiai žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos (CK 6.246-6.249 str.).
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (LR CK 6.249 str.). LR civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustatyti ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiškėjui. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti neturtinės žalos atlyginimą (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.