- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- ATP-271-133/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05600-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Romualdas Lincevičius
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. R. (toliau – Pareiškėja) už tai, kad ji 2011-07-21, apie 13 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo 5-o aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje įžeidžiamai kibo prie kaimynės L. K., iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais girdint aplinkiniams kaimynams, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir piliečių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-09 nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekse (toliau – ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą skyrė N. R. 100 Lt baudą. Nors dėl pateiktų kaltinimų pareiškėja kalta neprisipažino, nurodydama, jog 2011-07-21 jokio konflikto namo koridoriuje nebuvo ir necenzūriniais žodžiais L. K. ji nevadinusi, teismas sprendė, jog jos kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų L. K., B. D., D. A. parodymais, kita surinkta bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, kad liudytojai N. U., A. A. P., J. C., J. K., A. L., A. K. 2011-07-21 konflikto, įvykusio tarp N. R. ir L. K. nematė, tačiau jie charakterizavo pareiškėją kaip pažįstamą, kaimynę, giminaitę. Teismas nurodė, jog viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis ir šių padarinių norėtų. Dėl to teismas sprendė, jog būtent tokiais neteisėtais veiksmais ir pasireiškė N. R. veika, nes ji, būdama viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo koridoriuje, įžeidžiamai kibo prie kaimynės L. K., iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais girdint aplinkiniams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. R. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, jog iš tiesų buvo padarytas pažeidimas, išskyrus melagingus liudytojų parodymus, kurie visi be išimties yra prieš ją nusistatę. Apeliantė teigia, jog liudytoja D. A. įžūliai melavo, jog matė konfliktą tarp jos ir L. K., ir pažymi, jog tai nesunkiai įrodytų ekspertai. Apeliantės nuomone, D. A. kartu B. D. ir B. B., grubiai pažeidžia bendrojo naudojimo patalpų naudojimą reglamentuojančias teisės normas, nes jie nuolat geria kavą laiptinės aikštelėje. Be to, liudytoja L. K. grubiai pažeidžia Triukšmo valdymo įstatymą, nes visais įmanomai decibelais leidžia menkavertę muziką, apie kurią taikliai kalbėjo menininkas R. E. 2011-09-03 „Kultūros savaitėje“. Jos nuomone, sklinda garsai, kurie žmogų veikia žudančiai. Gyvūnus taip pat, nes jų klausa dešimt kartų jautresnė. Skundo autorės nuomone, taip minima kaimynė pažeidžia Gyvūnų globos ir laikymo įstatymą, nes kambaryje ji laiko naminius gyvūnus, bei apeliantėss „akustinę erdvę“. Liudytos L. K. parodymai, kad nuo apeliantės patiria stresą ir jos mažametis vaikas, taip pat melagingi. Jeigu taip būtų buvę, apeliantės teigia, kad agresyvusis, įžūlusis, neišauklėtas, ir nepraustaburnis keikūnas S. K. ją būtų primušęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu N. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinėn atsakomybėn patraukta N. R. apeliaciniame skunde neigia padariusi minėtą pažeidimą, iš esmės argumentuodama tuo, kad visi devyni liudytojai, jos kaimynai ir giminaitis, melagingai ją apkalba.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. R. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 174 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, t.y., necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Įvertinus byloje surinktų įrodymų turinį bei apeliacinio skundo argumentus, aukštesniajam teismui nekyla abejonių, jog N. R., būdama viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo koridoriuje, įžeidžiamai kibo prie kaimynės L. K., iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais girdint aplinkiniams kaimynams. Vien tik iš nemandagių, niekuo nepagrįstų ir kaimynus kaltinančių įvairiausių įstatymų pažeidimais apeliacinio skundo argumentų, galima spręsti apie apeliantės prieštaraujantį etikai ir teisei elgesį su kaimynais. Teismo nuomone, N. R. yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl sprendžiant šią bylą jos iškelta versija, kad ji nepadarė pažeidimo, o net 8 kaimynai ir jos giminaitis ją apkalba, yra vertinama kaip apeliantės siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.