- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- eI2-1298-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03833-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT), 250 Eur dydžio turtinę žalą pareiškėjos naudai; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pateikė prašymą išsinuomoti žemės ūkio paskirties sklypą, kuris nebuvo suprojektuotas, adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris ribojasi su jos nuosavybės teise valdomu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančiu (duomenys neskelbtini). Remiantis pareiškėjos prašymu, 2018 m. liepos 18 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-1313.(14.48.2.) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas 0,03 ha ploto (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajono savivaldybėje. 2018 m. rugpjūčio 20 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius raštu Nr. 48SD-8662-(14.48.104) informavo pareiškėją apie tai, kad ji privalo pasirašyti Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį, o po Sutarties pasirašymo sumokėti 133,10 Eur dydžio sumą už projektavimo darbus. 2018 m. rugpjūčio 30 d. tarp pareiškėjos (sutartyje vadinama Mokėtoja) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus atstovės J. L. buvo pasirašyta Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis. Šios sutarties pagrindu Vilniaus rajono skyriaus vedėja įsipareigojo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai, skirti suprojektuoti 0,03 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) parduoti ar nuomoti, taip pat perduoti neatlygintinai ar patikėjimo teise naudoti mokėtojai, bus tinkamai įvykdyti. Vykdant pasirašytos sutarties įsipareigojimus, tą pačią dieną pareiškėja atliko 133,10 Eur dydžio sumos mokėjimą.
Siekiant žemės sklypą įsigyti ar nuomoti, yra reikalinga atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus po to, kai bus pabaigti žemės sklypo projekto rengimo darbai, atliekami NŽT atitinkamo skyriaus. Dėl šios priežasties pareiškėja 2018 m. rugsėjo 17 d. pasirašė Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų rengimo sutartį Nr. PRTT 2018/09/17 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėjo 100 Eur dydžio avansą. Atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų darbus, įskaitant kadastrinių duomenų bylos parengimą, žemės sklypo ribų žymėjimą, buvo sumokėta likusi 150 Eur dydžio suma. Tokiu būdu pareiškėja savo lėšomis sumokėjo bendrą 250 Eur dydžio sumą už atliktus žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengus kadastro duomenų bylą, buvo kreiptasi į NŽT. 2019 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. J. žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo tikrinama NŽT darbuotojų ir konstatuota, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą buvo nustatyti, kad duomenys užpildyti teisingai. 2020 m. vasario 17 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius raštu Nr. 48SD-2325-( 14.48.104) informavo, kad buvo išnagrinėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. J. parengta žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad suprojektuotame žemės sklype yra statinys, plane pažymėtas indeksu lJl/m, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl šios priežasties pareiškėja tuo pačiu raštu buvo informuota, kad klausimas dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo (žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo) ir įregistravimo Nekilnojamojo turto register bus sprendžiamas tik pateiktus dokumentus, patvirtinančius apie žemės sklype esančio statinio valdymą nuosavybės teise.
Vykdydama rašte nurodytą įpareigojimą, pareiškėja 2020 m. kovo 9 d. pareiškimu informavo, kad neturi informacijos apie tai, kokiam asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantis statinys. 2020 m. balandžio 23 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius raštu Nr. 48SD-5467-(14.48.104) informavo pareiškėją, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-694-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo", pakeitimo“ pakeistas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo" patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemės sklypų sąrašas, išbraukiant žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šis žemės sklypas buvo pervestas į laisvos žemės fondą. Pareiškėja, siekdama naudotis/nuomoti žemės sklypą, patyrė išlaidas (133,10 Eur už projektavimo darbus ir 250,00 Eur už žemės sklypo kadastrinius matavimus), todėl kreipėsi dėl šių išlaidų atlyginimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius raštu Nr. 48SD-13927-(14.48.136E.) patvirtino, kad tik po to, kai buvo pateikti žemės sklypo (projektinis NR. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo’’ buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkto nuostatas, t. y. žemės sklypui neatitinkant keliamo minimalaus ploto reikalavimo. Taip pat šiuo raštu pareiškėja buvo informuota, kad asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose projektuojami valstybės išnuomojami žemės sklypai rengimo darbus - suprojektavimą žemės reformos projektuose ir už įgyvendinimo darbus - paženklinimą vietovėje, nustatant sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimą.
NŽT Vilniaus rajono skyrius rašte laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo grąžinti (kompensuoti) pareiškėjos patirtų nuostolių, susijusių su žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų atlikimu ir kadastro duomenų bylos parengimu, kadangi šie mokėjimai buvo vykdomi pagal pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)” pasirašytą sutartį. Kita sumokėta suma, sudaranti 133,10 Eur už 0,03 ha ploto žemės sklypo projektavimo darbus, sumokėta NŽT, 2020 m. lapkričio 11 d. buvo grąžinta pareiškėjai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus darbuotojų kaltės pareiškėjai buvo padaryta 250 Eur dydžio turtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Pareiškėja vykdė NŽT Vilniaus skyriaus darbuotojų reikalavimus, siekdama, kad jai būtų suformuotas žemės sklypas, kurį galėtų naudoti savo poreikiams. Taigi pareiškėja, vykdydama nurodytus reikalavimus, patyrė išlaidų už žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylos parengimą. Tuo tarpu atsakovė, pripažino, kad buvo padarytos klaidos jau nuo pat 2018 m. liepos 18 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus įsakymo dėl konkretaus žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įtraukimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą priėmimo. Po dviejų metų pati atsakovė, anuliavo priimtą įsakymą, pripažindama padarytas klaidas ir savo veiksmų neteisėtumą. Dėl tokių atsakovės veiksmų pareiškėjai buvo užkirstas kelias, sąžiningai veikiant ir vykdant sutartis, išsinuomoti žemės sklypą, o vietoje to pareiškėja patyrė tik turtinius praradimus. Dėl NŽT specialistų padarytos klaidos 2018 m. priimant įsakymą ir įtraukiant į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėja turėjo papildomų išlaidų, kadangi turėjo sudaryti sutartį su darbų vykdytojais ir atlikti mokėjimus pagal pasirašytas Sutartis. Pareiškėja nesutinka su 2020 m. spalio 26 d. rašte Nr. 48SD-13927-(14.48.136E.) atsakovės atsisakymu atlyginti patirtą žalą.
Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kadastro vietoje buvo projektuojamas nuomai žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas sudarė tik 0,03 ha ploto, kuris ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Darytina išvada, kad atsakovei ši nuostata buvo žinoma 2018 m. įsakymo priėmimo metu, tačiau dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, buvo priimtas įsakymas dėl žemės sklypo įtraukimo į projektuojamus žemės sklypus, žinant aplinkybę, kad toks žemės sklypas ateityje negalės būti suformuotas. Darytina pagrįsta išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame nurodytas pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo plotas, o siekiant įgyti sklypą nuomai, pareiškėja buvo įpareigota savo lėšomis sumokėti ne tik už žemėtvarkos projektų rengimo darbus, tačiau ir už įgyvendinimo darbus (paženklinimą vietoje, kadastro duomenų bylos parengimą). Atliekami mokėjimai už šių veiksmų atlikimą ir sudarė pareiškėjos žalą, patirtą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Aukščiau nurodyti atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais, nes buvo pažeistas Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkto nuostatos (šį faktą pati atsakovė pripažino, priimdama 2020 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 48VĮ-694-(14.48.2) ir šias aplinkybes pakartodama 2020 m. spalio 26 d. rašte Nr. 48SD.13927-(14.48.136E.)). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė turtinę žalą, t. y. NŽT už projektavimo darbus sumokėjus 133,10 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos parengimą, sklypo ribų paženklinimą - 250 Eur. Atsakovei pripažinus atliktus veiksmus neteisėtais, iš dalies patirta žala buvo atlyginta, t. y. po pareiškėjos pakartotinio kreipimosi į NŽT 2020 m. lapkričio 11 d. grąžinta 133,10 Eur dydžio suma, tačiau atsisakant atlyginti likusią 250 Eur dydžio žalą. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kadangi pareiškėja siekdama, kad būtų suprojektuotas sklypas, o vėliau siekdama jį išsinuomoti iš valstybės, privalėjo savo lėšomis vykdyti įgyvendinimo darbus. Kaip vėliau paaiškėjo, kad jau patys pirmieji žemės sklypo projektavimo darbai, kuriuos atliko NŽT atstovai, buvo atlikti neteisėtai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, yra pagrindas pareiškėjos patirtas išlaidas už suprojektuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kadastro bylos parengimą pripažinti žala, kurią privalo atlyginti atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo skundą tenkinti.
Nurodo, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – Projektas), pareiškėjai buvo suprojektuotas 0,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomai. Šiuo įsakymu patvirtintame Pretendentų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąraše (duomenys neskelbtini) eiliškumo grupėje (duomenys neskelbtini) eilės numeriu buvo nurodyta pareiškėja.
NŽT Vilniaus rajono skyrius (toliau – Vilniaus rajono skyrius) 2018 m. rugpjūčio 30 d. parengė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 48AL-143. Pagal šią sutartį už 0,03 ploto žemės sklypo projektavimo darbus pareiškėja turėjo sumokėti 133,10 Eur į NŽT sąskaitą. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 30 d. nurodytą sumą, t. y. 133,10 Eur, sumokėjo į NŽT banko sąskaitą. Taip pat pareiškėjos užsakymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko minėto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų coordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), ir parengė kadastro duomenų bylą. Pagal Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų rengimo sutartį Nr. PRTT 2018/09/17 už minėtų darbų atlikimą pareiškėja sumokėjo 250 Eur. Nustačius, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas pažeidžiant Metodikos 46 punkto nuostatas, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-694-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ pakeitė Projektą, išbraukiant pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus rajono skyriaus duomenimis, Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjai kompensavo 133,10 Eur sumokėtus už projektavimo darbus, tačiau už žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų darbus kompensuoti atsisakė. Atsižvelgdami į tai, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas pažeidžiant Metodikos 46 punkto reikalavimus ir pareiškėjai nepagrįstai buvo nurodyta atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl mano, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti patirtas žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo išlaidas, yra pagrįstas.
Pažymi, kad pareiškėja prašymu atsisakė skundo reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl administracinė byla Nr. eI2-1298-809/2021 šio reikalavimo dalyje turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 250 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, patirtos dėl atliktų žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 48 SD-8662-(14.48.104.) ,,Dėl žemės sklypo suformavimo“ informavo pareiškėją, kad asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), taip pat perduodami neatlygintinai ar patikėjimo teise naudoti žemės sklypai rengimo darbus - suprojektavimą. Pažymėjo, kad 2018 m. liepos 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėįo Įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai suprojektuotas 0,03 ha ploto (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini). Šiuo raštu pareiškėja buvo kviečiama atvykti į NŽT Vilniaus rajono skyrių pasirašyti Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį, o po jos pasirašymo, pareiškėja turės sumokėti 133,10 Eur sumą į NŽT sąskaitą.
Pareiškėja ir NŽT Vilniaus rajono skyrius, atstovaujamas Vilniaus rajono skyriaus vedėjos J. L., veikiančios pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 22 d. įgaliojimą Nr. 1Į-116-(1.9.), 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 48AL-143. Pagal šios sutarties 2 punktą, darbų kaina, apskaičiuota pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje Nr. lDPS-3048-(4.27) nustatytą kainą, yra 133,10 Eur.
Pagal AB ,,(duomenys neskelbtini)” 2018 m. rugpjūčio 30 d. nurodymą pareiškėja sumokėjo NŽT 133,10 Eur sumą.
Pareiškėja ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų regimo sutartį Nr. PRTT 2018/09/17 pagal kurią buvo užsakyti kadastrinių darbų matavimai. Pagal priedą prie sutarties PRTT 2018/09/17 Nr. 1, pareiškėja įsipareigojo sumokėti 250 Eur UAB ,,(duomenys neskelbtini)” už žemės sklypo kadastrinių matavimų paruošimą.
Pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 18031 pareiškėja sumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 100 Eur sumą.
Pagal 2019 m. rugsėjo 18 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 180614 pareiškėja sumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 150 Eur sumą.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. vasario 17 d. raštu Nr. 48SD-2325-(14.48.104.) ,,Dėl informacijos pateikimo” informavo pareiškėją ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” apie tai, kad iš 2019 m. balandžio 16 d. matininko T. J. parengto žemės sklypo plano M 1:500 matyti, kad žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statinys - pastatas, tačiau kadastro duomenų lentelės formoje nurodyta, kad šiame žemės sklype esantis statinys, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų apie žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, informavo, kad klausimą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo (žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo) ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre NŽT Vilniaus rajono skyrius galės spręsti pareiškėjai pateikus dokumentus, patvirtinančius apie šiame žemės sklype esančio statinio valdymą nuosavybės teise.
Pareiškėja ir V. G. 2020 m. kovo 9 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis statinys nuosavybės teise jiems nepriklauso.
NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 48VĮ-694-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo”, pakeitimo” 1 punktu pakeitė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo", išbraukė žemės sklypą projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį žemės sklypą pervedė į laisvos žemės fondą.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 48SD-5467-(14.48.104.) ,,Dėl informacijos pateikimo” informavo pareiškėją ir V. G., kad vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo44, 46 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” 2.6 papunkčiu, Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-694-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo”, pakeitimo”, pakeistas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo” patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemės sklypų sąrašas, išbraukiant žemės sklypą projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2020 m. liepos 9 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių reikalaudama grąžinti/kompensuoti jos patirtas išlaidas, t. y. atlyginti patirtą žalą, kuri sudaro 383,10 Eur dydžio sumą ir kurios susidarė dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas nepagrįstai žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) jtraukė į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o vėliau jį išbraukdamas ir pervesdamas į laisvos žemės fondą.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 48SD-11174-(14.48.136.E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo” informavo pareiškėją, kad 2020 m. liepos 17 d. ir pakartotinai 2020 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyrių su prašymu prisiimti atsakomybę už atliktus veiksmus dėl pareiškėjos patirtos žalos ir už atliktus projektavimo darbus pareiškėjos sumokėtą 133,10 Eur sumą grąžinti į NŽT atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau mokėjimo iki šiol negavo. Pažymėjo, kad tik gavus minėtą sumą galės būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos sumokėtos 133,10 Eur sumos už atliktus projektavimo darbus grąžinimo į pareiškėjos nurodytą sąskaitą.
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakartotinį prašymą nurodydama, kad iki šiol atsakymas apie 383,10 Eur dydžio sumos grąžinimą ar negrąžinimą near gautas atsakymas. Jei yra priimtas sprendimas negrąžinti piniginių lėšų, prašė motyvuotai nurodyti, dėl kokių priežasčių buvo priimtas tokio pobūdžio sprendimas. Taip pat prašė nurodyti, dėl kokių priežasčių projektinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išbrauktas iš žemės reformos žemėtvarkos projekto buvo išbrauktas projektuojamas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir šis žemės sklypas buvo pervestas į laisvos žemės fondą.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. spalio mėn. raštu ,,Dėl informacijos pateikimo” informavo pareiškėją, kad nustačius, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo", suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas pažeidžiant Metodikos 46 punkto nuostatas, t. y. neatitinka minimalaus ploto reikalavimo, Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 48V]-694-( 14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo" (toliau - Įsakymas), pakeitimo" buvo išbrauktas iš suprojektuotų žemės sklypų sąrašo. Apie minėto įsakymo priėmimą pareiškėja jau buvo informuota Vilniaus rajono skyriaus raštu. Pagal 2018 m. rugpjūčio 30 d. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį (toliau - Sutartis), sudarytą tarp Tarnybos ir pareiškėjos, už suprojektuoto 0,03 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) projektavimo darbus pareiškėja Tarnybai sumokėjo Sutartyje nurodytą sumą - 133,10 Eur. Nustačius, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas pažeidžiant Metodikos 46 punkto nuostatas ir Įsakymu žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukus iš suprojektuotų žemės sklypų sąrašo, informavo, kad Vilniaus rajono skyrius inicijavo pareiškėjos sumokėtų pinigų už žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektavimo darbus grąžinimą. Atsižvelgiant į Jūsų pateiktus duomenis, pareiškėja (užsakovas) su pasirinkto matininku (vykdytojas) - UAB „(duomenys neskelbtini)" sudarė sutartį dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų ir, juos atlikus, sumokėjo vykdytojui sutartą pinigų sumą. Informavo, kad grąžinti (kompensuoti) už atliktus kadastrinius matavimus pareiškėjos sumokėtus pinigus nėra teisinio pagrindo, kadangi už žemės sklypo kadastrinius matavimus sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, t. y. pagal pareiškėjos ir trečiojo asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)” sudarytą sutartį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. sausio 7 d. pateikė teismui prašymą dėl skundo reikalavimo atsisakymo, kuriame nurodė, kad pareiškėja, pateikusi skundą, teismo prašė: a) priteisti iš atsakovės 250 Eur dydžio turtinę žalą pareiškėjos naudai; b) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; c) priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas su pateiktu skundu sutinka. Atsižvelgiant į atsakovo užimtą poziciją, pareiškėja nusprendė patikslinti skundo reikalavimus, atsisakydama nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus skundo reikalavimus pareiškėja palaiko ir prašo teismo juos patenkinti, t. y.: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 250 Eur dydžio turtinę žalą pareiškėjos naudai; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos prašymas teisėjos 2021 m. sausio 7 d. rezoliucija priimtas. Atsakovė 2021 m. vasario 1 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja prašymu atsisakė skundo reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl administracinė byla Nr. eI2-1298-809/2021 šio reikalavimo dalyje turi būti nutraukta, likusioje skundo dalyje teismo prašo pareiškėjos skundą tenkinti.
Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas bylą nutraukia. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Pareiškėja pasinaudojo įstatymo nustatyta teise ir atsisakė skundo reikalavimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, jog pareiškėjos interesus nagrinėjamoje byloje atstovauja advokato padėjėja G. D., todėl teismas vertina, jog pareiškėjai yra žinomos šio reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos atsisakymas nuo skundo reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, administracinė byla Nr. eI2-1298-809/2021 dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 1 punkte nustatyta, kad metodika reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektas) ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – projektui prilyginamas planas), turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką.
Metodikos 114 punkte nustatyta, kad projekto autorius arba matininkas kiekvienam pretendentui, kuriam buvo suprojektuoti ir paženklinti vietovėje žemės sklypai, komplektuoja kadastro duomenų bylas, reikalingas paženklintiems žemės sklypams nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti.
Metodikos 119 punkte nustatyta, kad projekto autorius arba matininkas parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas spausdintine forma su lydraščiu perduoda žemėtvarkos skyriui, jei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nenustatyta kitaip.
Metodikos 120 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius patikrina kadastro duomenų bylą ir suderina kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus ir kadastro duomenų lenteles Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatyta tvarka.
Pagal Metodikos 46 punktą, žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Jeigu už išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio nurodytą vertę nėra galimybės suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto žemės sklypo, pretendentų prašymu vienas žemės sklypas gali būti projektuojamas keliems pretendentams. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis. Žemės sklypų ribos ir dydžiai taip pat nustatomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus (atskirais žemės sklypais gali būti projektuojami žemės plotai su natūraliomis žemės naudmenomis – pelkėmis, krūmais, šaltinynais, akmenynais ir kt.), žemės dirbimo sąlygas (lygumose – tiesiomis linijomis, kalvotose vietovėse – atsižvelgiant į reljefo pobūdį), kultūros paveldą (atsižvelgiant į buvusių dvarų, jų parkų, palivarkų ir kitų kultūros paveldo objektų teritorijų ar kultūros paveldo vietovių ribas) ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), 2 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo pretendentų susirinkimo, kuriame Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka aptariami žemės sklypų išdėstymo klausimai, sušaukimo parengia pagal šių Taisyklių priedą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties (toliau – Sutartis) projektą asmeniui, kuris pasirinko žemės sklypą, ir tai patvirtina parašu susirinkimo protokole. Sutarties projekte nurodoma žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų (toliau – darbai), nurodytų šio Nutarimo 2.1.1 punkte, kaina. Sutartyje darbų kaina nustatoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo ir asmens, rengiančio ir įgyvendinančio žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – projekto autorius), nurodytą kainą. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys sutarties projektą per 5 darbo dienas nuo jo parengimo įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui, nurodydamas, kur ir kada jis turi atvykti pasirašyti sutarties. Sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas ir asmuo.
Pateiktame skunde pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 250 Eur patirtą turtinę žalą, kadangi turėjo apmokėti už kadastrinius žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus, atliktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Kadangi NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 48VĮ-694-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo”, pakeitimo” 1 punktu pakeitė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1313-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo", išbraukė žemės sklypą projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį žemės sklypą pervedė į laisvos žemės fondą, todėl susidarė tokia situacija, jog pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo atlikti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bei už juos apmokėti savomis lėšomis, tačiau juos atliko bei už juos apmokėjo. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, šio pareiškėjos skundo reikalavimo neginčija, priešingai, nurodo, jog su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo sutinka, bei nurodo, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas pažeidžiant Metodikos 46 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjai nepagrįstai buvo nurodyta atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 250 Eur sumą pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų regimo sutartį Nr. PRTT 2018/09/17 už atliktus aukščiau nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus, t. y. pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 18031 pareiškėja sumokėjo 100 Eur sumą, bei pagal 2019 m. rugsėjo 18 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 180614 pareiškėja sumokėjo 150 Eur sumą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas pažeidžiant Metodikos 46 punkto nuostatas. Įvertinus tai, kad pareiškėja apmokėjo už žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kurių pareiškėja neturėjo atlikti, kadangi minėtas žemės sklypas suprojektuotas pažeidžiant Metodikos 46 punkto reikalavimus, taip pat tai, kad pareiškėjai nepagrįstai atsakovė buvo nurodžiusi atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 250 Eur patirtai žalai atlyginti.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-638-624/2017, 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-48-575/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1017-756/2017).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal į bylą pateiktą 2020 m. lapkričio 23 d. atstovavimo sutartį matyti, jog pareiškėją atstovavo advokato padėjėja G. D. Taip pat į bylą pateiktas 2020 m. lapkričio 24 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1062536 pagal kurį, pareiškėja sumokėjo advokato padėjėjai 200 Eur sumą už dokumento surašymą. Pažymėtina, jog pareiškėja nedetalizavo kitų galimai patirtų išlaidų nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja pateikė skundą teismui 2020 m. lapkričio 25 d. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą, taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 289 Eur. Kadangi pareiškėjos skundą pateikė advokato padėjėja, todėl šiuo atveju maksimali galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 2 578 Eur už skundo parengimą. Pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų už suteiktas teisines paslaugas suma – 200 Eur, neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių skundo surašymui, minėtas išlaidas pareiškėja realiai patyrė, todėl šis jos prašomas priteisti išlaidų dydis laikytinas pagrįstu bei tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Administracinę bylą Nr. eI2-1298-809/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03833-2020-4) dalyje dėl pareiškėjos V. G. reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti.
Pareiškėjos V. G. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti pareiškėjai V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlginimą, patirtų administracinėje byloje Nr. eI2-1298-809/2021.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.