Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1124-634/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-08
Bylos Nr.
1S-1124-634/2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00801-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
M. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1124-634/2014
Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00801-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12.; 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, išnagrinėjęs kaltinamojo M. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo M. L. prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo ir nustatytas terminas šių apribojimų terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. L. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (sukčiavimas R. K. atžvilgiu), 182 str. 2 d. (sukčiavimas I. Z. Ž., V. Ž. atžvilgiu), 202 str. 1 d. padarymu.

Kauno apylinkės teismo 2013-10-11, 2013-10-15 nutartimis, siekiant užtikrinti pareikštus nukentėjusiųjų I. Z. Ž. ir V. Ž. civilinius ieškinius, iki baudžiamosios bylos Nr. 1-1691-668/2013 išnagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. L. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ne didesnei kaip 51462,44 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms, priklausančioms kaltinamajam, esančioms bankų sąskaitose ne didesnei kaip 51462,44 Lt sumai.

Kauno apylinkės teismo 2014-06-03 nutartimi atmestas kaltinamojo M. L. 2014-05-27 prašymas dėl 2013-10-11 ir 2013-10-15 nutartimis paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo ir turto arešto panaikinimo, nustatant, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam M. L. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 51462,44 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, į pinigines lėšas, priklausančias kaltinamajam, esančias bankų sąskaitose ne didesnei kaip 51462,44 Lt sumai, skiriamas 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas nurodė, kad nukentėjusiųjų V. Ž. ir I. Z. Ž. pareikšti civiliniai ieškiniai yra pakankamai dideli, todėl laikinai apribojant M. L. nuosavybės teises proporcingumo principas nepažeidžiamas. Be to, pažymėjo, kad M. L. kaltinamas trijų nusikaltimų padarymu, kurių vienas sunkus, o tokiu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Dėl taikomų procesines prievartos priemonių galimi nepatogumai ir yra tokios priemonės tikslas, nes kitaip jos beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų negatyviais padariniais. Atkreipė dėmesį, kad baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, įrodymai nėra ištirti, todėl teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas yra neproporcingas, šiai dienai nėra pagrindo. Nurodė, kad nukentėjusiesiems per 14 dienų nuo nutarties priėmimo nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, panaikinamas atitinkamas įrašas Turto arešto aktų registre, tačiau tai savaime nepanaikina pačios teismo nutarties galiojimo bei jos pagrindu galinčių atsirasti teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

Kaltinamasis M. L. skundžia 2014-06-03 Kauno apylinkės teismo nutartį, prašo panaikinti kaltinamajam taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą bei kaltinamojo turtui taikomą areštą. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116 str., numato, jog proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, t.y. surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Atkreipė dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje kaltinamajam priklausantį turtą surasti paveda nukentėjusiesiems, kurie turėtų kreiptis į antstolį dėl turto aprašymo, tačiau nei pats teismas, nei prokuroras kaltinamajam priklausančio turto suradimui priemonių nesiima. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems sudaromos prielaidos piktnaudžiauti procesu ir nesikreipti į antstolį dėl kaltinamojo turto aprašymo, jog arešto mastas neapsiribotų ieškinių suma. Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje teismas tiksliai nenurodo kokios priemonės kaltinamojo atžvilgiu yra taikomos, ar laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar laikinosios apsaugos priemonės. Teigia, kad visas kaltinamajam priklausantis nekilnojamasis ir registruotas kilnojamasis turtas yra areštuotas, jo vertė ženkliai viršija sumą, kuri buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje. Tokiu būdu pažeidžiamos kaltinamojo teisės, kadangi pastarasis negali laisvai disponuoti dalimi savo turto. Mano, kad taikoma procesinė prievartos priemonė nėra adekvati nukentėjusiųjų pareikštiems civiliniams ieškiniams, kadangi apribojant nuosavybės teises turi būti įvertinama kokia apribojimo apimtis būtina tikslui pasiekti, ar būtina visiškai apriboti nuosavybės teises, ar pakaktų apriboti tik dalį jų, kartu užtikrinant savininko galimybę naudotis kitomis teisėmis iki bus priimtas galutinis sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog M. L. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 202 str. 1 d. 2013-06-14 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji V. Ž. ir I. Z. Ž. pateikė civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 110-112, 115-117). V. Ž. civiliniu ieškiniu iš M. L. prašo priteisti 35731,22 Lt žalą, o I. Z. Ž. 15731,22 Lt žalą. Pirmosios instancijos teismas, imdamasis priemonių civiliniams ieškiniams užtikrinti, 2013-10-11, 2013-10-15 nutartimis paskyrė, o 2014-06-03 nutartimi pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Tiek paskirdamas, tiek pratęsdamas procesinę prievartos priemonę, teismas nurodė tik sumą – 51462,44 Lt, kuriai turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todėl kiekvienoje baudžiamojoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad buvo padaryta žala (turtinė ar neturtinė) ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 116 str.). BPK 151 str. nuostatos numato, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Konstatuotina, kad laikinasis nuosavybės teisių apribojimas taikytas esant įstatyme numatytiems pagrindams, todėl šioje dalyje skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ne visuomet žinoma kokiu turtu disponuoja žalą padaręs asmuo, todėl priimant nutartį gali būti nenurodyta konkreti informacija apie turtą (ar jį apibūdinančius duomenis). Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tokiu atveju numato, jeigu nėra žinoma konkreti turto sudėtis, jo vertė, turto buvimo vieta, privalo būti imamasi priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, vertei, jo buvimo vietai nustatyti, o tai padarius turi būti priimtas papildomas nutarimas (nutartis) (BPK 152 str. 4 d.) Kitu atveju (apribojus nuosavybės teises į visą turtą nenustačius jo sudėties ir vertės) būtų suvaržytos asmens, kurio nuosavybės teisės apribojamos, teisės daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimant Kauno apylinkės teismo 2013-10-11, 2013-10-15 nutartis M. L. laikinai apriboti nuosavybės teises nebuvo imamasi priemonių M. L. turto sudėčiai, jo vertei ir buvimo vietai nustatyti. Šių priemonių teismas nesiėmė ir 2014-06-03 nutartimi pratęsdamas laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą. Tokiu atveju kai nėra aiški kaltinamojo turto sudėtis, buvimo vieta, vertė, esami apribojimai (jeigu tokių yra), teismas turėjo įpareigoti prokuratūrą (ar ikiteisminio tyrimo instituciją) skubiai pateikti duomenis apie M. L. priklausantį turtą, jo vertę, buvimo vietą, esamus apribojimus turtui (ar tai padaryti pats) ir tuomet priimti papildomą nutartį.

Skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltinamajam priklausantį turtą surasti ir aprašyti pavedė nukentėjusiųjų pasirinktam antstoliui, o pats teismas ar prokuroras kaltinamajam priklausančio turto suradimui priemonių nesiėmė, yra pagrįsti. Laikino nuosavybės teisių apribojimo procedūrą detaliai reglamentuoja BPK 151 – 153 straipsniai. Tuo tarpu apylinkės teismas minėto reglamentavimo nesilaikė, nepagrįstai konstatavo, kad BPK šių procedūrų nereglamentuoja ir nepagrįstai rėmėsi Civilinio proceso kodekso 147 straipsniu, tai yra sutapatino laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taikomomis civiliniame procese.

Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis keistina ją papildant - prokuroras įpareigotinas pateikti Kauno apylinkės teismui duomenis apie M. L. priklausantį turtą, jo vertę, buvimo vietą, esamus apribojimus turtui. Tuomet, kai bus išsiaiškinta M. L. turto sudėtis ir buvimo vieta, apylinkės teismas turi priimti papildomą nutartį, joje numatant, kokiam konkrečiai turtui taikoma ši procesinė prievartos priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Kaltinamojo M. L. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą skubiai nustatyti ir Kauno apylinkės teismui pateikti duomenis apie M. L. priklausantį turtą, jo vertę, buvimo vietą, esamus apribojimus turtui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis