Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi nuteistojo G. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-249 netaikyti G. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. Č. nuteistas 2015 m. lapkričio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnį, 180 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. vasario 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 23 d., neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2018 m. lapkričio 29 d.) buvo 5 mėnesiai 24 dienos.

6. Nuteistasis pabrėžia, kad būdamas pataisos įstaigoje jis negali išlaikyti šeimos, keturių mažamečių vaikų, jiems reikalingas tėvas namuose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Č. skundas atmetamas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo netaikyti pastarajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra išsamiai motyvuota, pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta

9. BVK 157 straipsnyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Būtent šias aplinkybes, susijusias su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, akcentavo tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek ir Komisija, nutarimu atsisakiusi taikyti nuteistajam G. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kitaip vertinti nustatytų aplinkybių aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Bylos duomenimis, nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas jau trečią kartą, visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo atsisakyta. Tiek iš 2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos nutarimo, tiek ir ankstesnių (2018 m. birželio 18 d., 2017 m. rugsėjo 28 d.) nutarimų matyti, kad nustatyta vidutinė G. Č. nusikalstamo elgesio rizika (60 balų), kuri per visą bausmės atlikimo laikotarpį nekinta. Iš nuteistojo skundo argumentų matyti, kad pastarasis neteisingai suvokia šios rizikos nustatymo metodą, jos esmę bei įtaką lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui. Šis dydis, priešingai nuteistojo įsitikinimui, priklauso ne nuo jo atlikto bausmės laiko (t.y. nedidėja proporcingai įstaigoje praleistų metų skaičiui), jis yra nustatomas pagal OASys metodiką bei padeda vertinti, prognozuoti asmens būsimą elgesį. Aptariamoje bausmių vykdymo įstatymo normoje yra aiškiai nurodoma, kad siekiant lygtinio paleidimo ši rizika turi būti arba žema (nuo 0 iki 40 balų), arba, jei yra vidutinė, kaip nustatyta šiuo atveju, turi būti matoma pažanga ją mažinant. Tuo tarpu, kad G. Č. dėtų aktyvias pastangas, siekdamas keisti savo elgesį pozityvia linkme, atitinkamai ir mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, duomenų nėra. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, reikšminga yra tai, kad nuteistasis nėra įvykdęs Komisijos rekomendacijų, t.y. nelankė socialinės reabilitacijos programų, taip pat neatliko gerbūvio darbų. Be to, asmens bylos duomenimis, penkis kartus baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, iš kurių keturi padaryti jau po pirmojo Komisijos nutarimo priėmimo. Šiuo metu galioja nuobaudos, paskirtos už fizinio smurto panaudojimą ir už rūkymą neleistinoje vietoje. Bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo skatintas. Tokios aplinkybės rodo, kad G. Č. visgi nededa maksimalių pastangų tinkamai atlikti laisvės atėmimo bausmę.

11. Vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių 25 balus sudaro statiniai, kurių nėra galimybės sumažinti, ir 35 balai – dinaminiai veiksniai. Prie pastarųjų veiksnių priskirtinas menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresui, emocijų (pykčio) valdymo sunkumai, tarpasmeninių įgūdžių stoka, impulsyvumas, agresyvus elgesys konfliktinėse situacijose, problemų įžvalgos stoka, įžvalgos apie savo elgesį ir jo pasekmes stoka, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka. Nuteistasis, turėdamas galimybę šiuos veiksnius mažinti, to nedaro, kaip minėta, socialinės reabilitacijos programose, kurios padėtų nuteistajam koreguoti savo elgesį, jis nedalyvavo. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas atkreipė dėmesį į dar vieną reikšmingą aplinkybę, kad dinaminiai veiksniai bausmės atlikimo metu ne tik nemažėjo, bet ir didėja (2017 m. rugsėjo 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad dinaminiai veiksniai sudarė 25 balus, o šiuo metu – 35 balus). Nagrinėjamo klausimo kontekste buvo įvertintos ir aplinkybės, susijusios su veikų, dėl kurių padarymo jis šiuo metu nuteistas, padarymu, taip pat ankstesnių veikų pobūdis, jų modelis bei kitos reikšmingos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės.

12. Aukštesnės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistojo socialinių ryšių palaikymą su savo sugyventine, norą rūpintis judviejų keturiais mažamečiais vaikais, planus dirbti bei grąžinti paskolą bankui, tačiau šios aplinkybės neatsveria visų aukščiau nurodytų ir savaime nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, kai kitų įstatyme numatytų reikalavimų pastarasis neatitinka. Kalbant apie šią konkrečią situaciją, atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, jo mąstymą ir elgesį, pagrįstai spręsta, kad būdamas laisvėje asmuo nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals.

13. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, padarė motyvuotą išvadą, jog nuteistasis nepadarė pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam G. Č. neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo G. Č. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.