- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-729-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- UAB „Baltva“
- Kategorijos
- 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-729-370/2008
Teisėja A. Maškevičienė Procesinio sprendimo kategorija 6.3; 11.9.8; 15.3; 11.9.10.8; 16.2.4; 17.4; 114.11; 99.1.5; 99.5 (S)
2008 m. lapkričio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei V. Z., ieškovės atstovei adv. Galinai Morozovai, atsakovės atstovui adv. Giedriui Mozūraičiui, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1151-460/2008 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei UAB „Baltva“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-07 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Baltva“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, grąžinti ją į buvusias pareigas, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2005-11-09 dirbo pas atsakovę plėtros vadove. Nuo 2006-01-12 iki 2006-04-26 jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, nuo 2006-04-27 iki 2007-08-31 – atostogos vaiko priežiūrai, o nuo 2007-09-03 iki 2007-09-14 – kasmetinės atostogos. 2007-09-03 pokalbio metu ieškovė UAB „Baltva“ direktoriui pranešė, kad po kasmetinių atostogų nori grįžti į darbą, dėl to direktorius jai pasiūlė nutraukti darbo sutartį. Ieškovė 2007-09-17 grįžo į darbą, tačiau savo darbo vietos nerado ir darbo negavo. 2007 m. rugsėjo 17, 18 dienomis buvo priversta sėdėti ant biuro lankytojams skirtos sofos ir laukti direktoriaus, kuris tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę. Ieškovė nežinojo, kaip šioje situacijoje elgtis, todėl 2007-09-17 konsultacijos kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių. 2007-09-18 pasirodžius UAB „Baltva“ direktoriui, ieškovei buvo suteikta vieta prie tuščio darbo stalo ir vietoj darbo pasiūlyta skaityti laikraščius. 2007-09-27 iš jos buvo pareikalauta pateikti raštiškus pasiaiškinimus dėl nebuvimo darbe 2007-09-17 nuo 9 iki 12 val., 2007-09-18 nuo 8.45 iki 9.30 val., 2007-09-20 nuo 13.40 iki 14.30 val., 2007-09-25 nuo 15.10 iki 15.40 val. bei dėl nepagarbaus elgesio su įmonės buhaltere. 2007-09-27 jai buvo pasiūlyta pasirašyti pareiginius nuostatus, pagal kuriuos ieškovė buvo įpareigota organizuoti įmonės Dažymo-smėliavimo padalinio darbą ir būti atsakinga už šio padalinio darbuotojų darbų kokybę ir jų atlikimą laiku. Kadangi pagal šiuos nuostatus ji privalėjo atlikti visiškai kitą darbą, nei dirbo iki nėštumo ir gimdymo atostogų, kuriam reikia specialaus techninio išsilavinimo, ieškovė su pareiginiais nuostatais nesutiko. 2007-10-02 ieškovė turėjo kreiptis į gydytoją dėl vaiko skiepijimo, todėl paprašė darbdavio suteikti jai tris dienas kasmetinių atostogų. Prašymas patenkintas nebuvo. Paprašė darbdavį suteikti jai atostogas vaiko priežiūrai. Šis prašymas taip pat buvo atmestas. Vadovas jai tik leido dėl vaiko skiepijimo nebūti darbe nuo 9.45 iki 13.00 val. Tą pačią dieną jai buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė mano, kad iš darbo atleista neteisėtai. 2007-09-27 ji nebuvo biure nuo 9.40 iki 12 val., 2007-09-18 nuo 9.10 iki 10.40 val., 2007-09-28 nuo 13 iki 15 val. Šiomis dienomis ji tam, kad apgintų savo pažeistas teises, kreipėsi į Darbo inspekciją ir į Klaipėdos miesto darbininkų sąjungą. 2007-09-20 ir 2007-09-25 ji iš įmonės teritorijos neišėjo, išėjo tik iš kabineto tam, kad nutrauktų iš krūtų pieno vaikui ir atliktų gamtinius reikalus. 2007-09-26 ieškovė neįsiveržė į buhalterijos kabinetą ir pateikti jai darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščio įžūliai bei pakeltu balso tonu nereikalavo. Buvo visiškai atvirkščiai – ji pati be pagrindo buvo apšaukta ir apkaltinta vien todėl, kad paprašė susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, nes ją domino, ar sėdint biure be darbo jai žymimas darbo laikas. Ieškovė buvo neteisėtai atleista iš darbo už pažeidimus, kurių nepadarė, ja buvo paprasčiausiai atsikratyta šiurkščiai pažeidžiant darbo įstatymų reikalavimus, dėl to ieškovė buvo įžeista ir pažeminta, dėl jaudinimosi patyrė ir neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei pagrįstai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už 2007-10-02 įsakyme Nr. Į-07.05 išvardytus ieškovės padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: nebuvimą darbo vietoje, šiurkštų bendravimą su kitais darbuotojais, jų garbės ir orumo įžeidimą, įgaliojimų viršijimą. Grįžusi iš atostogų ieškovė iškart ėmė manipuliuoti savo teisėmis ir pareiškė darbdaviui, kad nebedirbs su UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bei UAB „Multimedia“, nes ji turi mažą vaiką ir nesiruošia važinėti į Kretingą. Tuomet darbdavys nurodė vykdyti kitas suderėtas ieškovės darbo funkcijas – ruošti UAB „Baltva“ plėtros viziją, strateginį vystymo planą, tačiau ir šio darbo ieškovė atsisakė motyvuodama tuo, kad nesant pasirašytų pareiginių instrukcijų ji gali nieko neveikti, neturėti jokios atsakomybės ir gauti už tai atlyginimą. Galiausiai ieškovė darbdaviui pareiškė, kad norėtų nutraukti darbo sutartį vadovaujantis DK 129 str., ir kad jai būtų išmokėta šešių vidutinių mėnesio atlyginimų išeitinė kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-01 sprendimu ieškinį tenkino, perpus sumažindamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas nustatė, kad ieškovės nebuvimas darbo vietoje atsakovės nurodytu laiku pateisintas ieškovės teisių gynimu, jos nurodytomis aplinkybėmis dėl vaiko maitinimo, todėl nelaikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius konfliktinius santykius, darbo santykių aiškinimasis, netgi jei ir buvo atliekamas pakeltu balso tonu, taip pat nelaikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Dėl nurodytų priežasčių įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo laikytinas neteisėtu, ieškovė grąžintina į darbą ir jai priteistinas darbo užmokestis už visą pravaikštos laiką. Dėl neteisėto atleidimo ieškovė patyrė neturtinę žalą, bet kadangi ji prašo grąžinti ją darbą, todėl pripažintina, kad ji nesijaučia ypatingai pažeminta, todėl priteistinas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 10 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Ieškovė 2007-10-02 darbdavio įsakymu Nr. Į-07.05 iš darbo buvo atleista dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų: nebuvimo darbo vietoje, šiurkštaus bendravimo su kitais darbuotojais, jų garbės ir orumo įžeidimo, įgaliojimų viršijimo. Minėtas aplinkybes patvirtina darbuotojų tarnybiniai pranešimai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Teismas skundžiamame sprendime nepaneigė šių faktų, tačiau nė vieno iš darbdavio įsakyme išvardytų ieškovės darbo drausmės pažeidimų nepagrįstai nelaikė šiurkščiais, nors Darbo kodekse numatytų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų sąrašas nėra baigtinis, jais gali būti ir kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, taisyklėse nurodyti ir šiukščiais įvardyti pažeidimai. Teismas netinkamai įvertino ieškovės elgesį šalių konflikto metu. Nors jai buvo suteikta darbo vieta ir priemonės, pati ieškovė pripažino, kad iki pat atleidimo iš darbo dienos nieko neveikė ir darbo vietoje skaitė laikraščius. Teismas ignoravo aplinkybę, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių, neleidusių ieškovei naudotis visomis jai reikalingomis darbo priemonėmis. Ieškovė visomis priemonėmis siekė priversti darbdavį nutraukti su ja darbo santykius DK 129 str. pagrindu. Ieškovė neginčija pravaikštos, 2007 m. rugsėjo 17, 18, 29 dienomis išeidama iš darbo vietos net nebandė klausti darbdavio leidimo. Ieškovė savo reikalus Valstybinėje darbo inspekcijoje, Klaipėdos darbininkų sąjungoje ar kitoje įstaigoje galėjo spręsti ne darbo metu, telefonu arba paštu. Valstybinė darbo inspekcija 2007-10-03 rašte Nr. 16744 konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovei grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, jai nebuvo suteikta darbo vieta (pareigos). Teismas be pagrindo kritiškai neįvertino pateiktų medicininių dokumentų dėl ieškovės vaiko maitinimo. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad pagal ieškovės darbo tvarkos taisykles pavėlavimas (išėjimas iš darbo) be administracijos leidimo laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka protingumo ir teisingumo principų bei formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose. Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą neatsižvelgė į aplinkybes, į jos darbo trukmę, dėl darbo teisių pažeidimo priteistas negautas pajamas, ieškovės elgesį konflikto metu bei į aplinkybę, kad ji padarė darbo drausmės pažeidimų. Teismas pažeidė pareigą nagrinėti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, ir nepagrįstai grąžino ieškovę į darbą. Teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo tas pačias faktines aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad darbdavys darbo tvarkos taisyklėse gali numatyti ne bet kokį pažeidimą, kurį galima traktuoti kaip šiurkštų. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovės nebuvimas darbe niekaip negali būti priskirtas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Ieškovės nebuvimo darbe laikas pateisintas rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovė kreipėsi į Darbininkų sąjungą ir atsisakė apklausti tai galintį patvirtinti liudytoją. Kad ieškovė 2007 m. rugsėjo mėnesį dar maitino vaiką krūtimi, patvirtinta rašytiniais įrodymais, medicininių dokumentų išrašais. Teismo sprendimas ieškovę grąžinti į darbą yra pagrįstas, nes ieškovė sprendimo priėmimo dieną jau turėjo teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas. Neturtinės žalos atlyginimas ieškovei priteistas pagrįstai, nes neteisėti darbdavio veiksmai neigiamai atsiliepė ne tik ieškovės, bet ir jos būsimo vaiko sveikatai. Visi ieškovės reikalavimai yra tiesiogiai susiję ir išvestiniai iš pagrindinio – pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, visi jie buvo patenkinti, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atleidimo iš darbo pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškovę atleido iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Įstatymų leidėjas DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. DK 235 str. 2 d. nenustato šiurkščių darbo pareigų pažeidimų išsamaus sąrašo, pagal 11 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Šis punktas negali būti taikomas siekiant apeiti DK 235 str. 2 d. 9 p. apribojimą, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Teisėjų kolegija sutinka, kad galimi atskiri atvejai, kai pavėlavimas į darbą ar nebuvimas darbe ne visą darbo dieną gali būti pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, tačiau tokio pažeidimo šiurkštumas turi būti darbdavio įrodytas, teismo įvertintas visų bylos aplinkybių kontekste, o už pažeidimą skirta nuobauda – atleidimas iš darbo – pagrįsta ne vien formaliais darbuotojo darbo trūkumais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės trumpalaikis nebuvimas darbe byloje nagrinėjamu atveju nelaikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokią teismo išvadą patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai – nors ieškovės nebuvimo darbe laikas kasdien buvo kruopščiai fiksuojamas, ieškovės buvo prašoma rašyti pasiaiškinimus, tačiau atsakovė už šiuos pažeidimus neskyrė drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, nors pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, taip pat atsakovė už šiuos pažeidimus neskyrė ir kitų drausminių nuobaudų (DK 237 str. 1 d. 1, 2 p., 239 str., 241 str. 1 d.). Kadangi ieškovė iš esmės neginčijo laikino nebuvimo darbe fakto, sprendžiant dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, vertintinas priežasčių, dėl kurių ieškovė nebuvo darbe, svarbumas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės laikinas nebuvimas darbe nevertintinas kaip nebuvimas be svarbių priežasčių, nes iš dalies jis buvo nulemtas ir netinkamo atsakovės elgesio, jos pareigų sudaryti tinkamas darbo sąlygas nevykdymo, kas buvo konstatuota darbo inspektoriaus (t. I ,b. l. 51-53, t. II., b. l. 122). Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 17, 18, 28 dienomis ieškovė laikinai nebuvo darbe siekdama apginti savo darbo teises. Teisę įgyvendinti darbo teises nustato DK 35 straipsnis. Vienas iš jame nustatytų reikalavimų yra tai, kad darbo teisės būtų įgyvendinamos laikantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pagal DK 238 straipsnį darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Konstatavus, kad ieškovės elgesys iš dalies buvo nulemtas jos teisėto intereso, kurio įgyvendinimo darbdavys neužtikrino, yra pagrindas teigti, kad dėl tokio poelgio yra ir dalis darbdavio kaltės, taigi pažeidimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti pačios griežčiausios drausminės nuobaudos. Atsakovė neteigė, kad ieškovės neatvykimas į darbą būtų sukėlęs jai sunkių pasekmių, ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Nors apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė „iki pat atleidimo dienos nieko neveikė“, „realiai jokio darbo nedirbo“, „darbo metu jokių funkcijų neatliko“, tačiau tokio atsakovės elgesio darbo pareigų pažeidimu nelaikė ir įstatymo nustatytų priemonių nesiėmė.
Apeliantės teiginiai dėl teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė 2007-09-20 laikinai nebuvo savo darbo vietoje tam, kad nutrauktų iš krūtų pieno vaikui, grįsti spėlionėmis ir paneigti specialistų išvadomis, medicininiais dokumentais (t. II, b. l. 58, 100-106). Savo abejones dėl pateiktų rašytinių įrodymų patikimumo atsakovė galėjo išsklaidyti CPK 184 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės bendravimo su kitais darbuotojais pakeltu tonu, esant konkrečiai konfliktinei situacijai, taip pat nesudaro savarankiško pagrindo taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nereiškia, kad ieškovės laikinas nebuvimas darbe ar kalbėjimas pakeltu tonu pripažintinas teisėtu elgesiu. Pirmosios instancijos teismas tik pagrįstai konstatavo, kad atsakovės įsakymo pagrindu nurodyti ieškovės darbo drausmės pažeidimai konkrečiu atveju nelaikytini šiurkščiais.
Dėl grąžinimo į darbą.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą nagrinėti DK 297 str. 4 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai netaikė alternatyvaus darbuotojų teisių gynimo būdo, nors ieškovės santykiai su darbdaviu bei kitais darbuotojais yra konfliktiški.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) yra išaiškinęs, kad bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo nurodyto ieškinio dalyko. Teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo tenkinti visą pareikštą reikalavimą, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, tai savo iniciatyva gali keisti ieškinio dalyką (DK 297 straipsnio 4 dalis). Teismas reikšmingas šios normos taikymui aplinkybes nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors šalis jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesvarstė abiejų ieškovės, kaip darbuotojos, pažeistų teisių gynimo būdų ir taikė DK 297 str. 3 dalį, o ne 4 dalį, teisėjų kolegijos nuomone, ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl negali būti keistina (CPK 328 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 297 str. 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad DK 297 str. 4 daliai taikyti būtina atsižvelgti į darbdavio ir darbo kolektyvo interesus, kuriuos ieškovė pažeidinėja, taip pat kad apeliacinės instancijos teismas turėjo ginti atsakovės teises, netinkamai aiškina teisės normas. Apeliantės nurodytos aplinkybės nelaikytinos priežastimis, panašiomis į ekonomines, technologines ir organizacines, dėl kurių neteisėtai atleisto darbuotojo negalima grąžinti į pirmesnį darbą, nes jos objektyviai neatima darbuotojo galimybės pasinaudoti teise į darbą. Apeliantės nurodytų aplinkybių visuma galėtų atitikti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindą pagal DK 129 straipsnį, bet jos neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje ir yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje teismai sprendė šalių ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo visiškai kitu pagrindu, t. y. darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (LAT 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007).
Dėl neturtinės žalos.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes neatsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų, kuriuos būtina įvertinti priteisiant neturtinę žalą, visumą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais šiuo klausimu. Neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš darbo teisių gynimo būdų (DK 36 str. 2 d. 5 p., 248 str. 4 p., 250 str.). Žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Nustatant neturtinės žalos dydį, yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita. Atsižvelgiant į nuobaudos skyrimo aplinkybes, ieškovės trumpą darbo santykių trukmę, aplinkybę, kad ieškovės pažeistos teisės buvo apgintos ieškovės pasirinktu būdu – grąžinant ją į darbą, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisinis pagrindas sumažinti ieškovei priteistą neturtinės žalos atlyginimą perpus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, visi ieškovės reikalavimai, tarp jų ir reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės buvo patenkinti, todėl taikyti CPK 93 str. 2 dalies taisyklę dėl visų bylinėjimosi išlaidų nėra teisinio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl iš atsakovės valstybei priteisto žyminio mokesčio, kuris buvo apskaičiuotas nuo reikalavimo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CPK 96 str. 1 d.). Patenkinus šį reikalavimą iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo 5 000 Lt sumos – 150 Lt. Kadangi apeliantė už apeliacinį skundą privalėjo sumokėti žyminį mokestį tik nuo priteistos 10 000 Lt sumos, t. y. 300 Lt, ji permokėjo 297 Lt (t. II, b. l. 148), iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis įskaitytinas į jai grąžintiną (CP 97 str. 1 d. 1 p.) permokėtą žyminio mokesčio dalį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti:
ieškovei V. Z. iš atsakovės UAB „Baltva“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 5 000 Lt; valstybei iš atsakovės UAB „Baltva“ priteistiną žyminį mokestį sumažinti iki 150 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Valstybei iš atsakovės UAB „Baltva“, įmonės kodas 141293180, buveinė Šilutės pl. 4, Klaipėdoje, priteistą žyminį mokestį (150 Lt) įskaityti į atsakovei už apeliacinį skundą grąžintiną permokėtą žyminio mokesčio dalį (297 Lt) ir atsakovei UAB „Baltva“ grąžinti AB SEB banke 2008-05-26 sumokėto žyminio mokesčio dalį – 147 Lt.