- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2-2727/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-02074-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fotoblykstė“
- Ieškovas
- AB SEB lizingas
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fotoblykstė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fotoblykstė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Fotoblykstė“; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius tarp šalių 2006 m. kovo 7 d. sudarytos finansinio lizingo sutarties pagrindu, kurią 2012 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas vienašališkai nutraukė dėl netinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo; atsakovo skola sudaro 674 225,75 Lt. Taip pat nurodė, kad minėtos sutarties pagrindu tarp šalių kilęs ginčas yra sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau atsakovas jokiais veiksmais nesiekia sumažinti susidariusio įsiskolinimo, didina lizinguoto turto nusidėvėjimą, mažina turto vertę.
Atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė UAB „Fotoblykstė“ finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Fotoblykstė“ bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Teismas konstatavo, kad atsakovas savo pozicijos dėl pareikšto reikalavimo iškelti bankroto bylą nepateikė. Iš atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų teismas nustatė, kad pagal 2013 m. spalio 7 d. bendrovės balansą įmonės turtas sudarė 748 538 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 665 863 Lt; tokie duomenys suponuotų išvadą, kad įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams ir neatitinka nemokios įmonės statuso. Tačiau teismas pažymėjo, kad į balansą įtraukto 599 343 Lt vertės materialaus turto didžiąją dalį (pagal atsakovo pateiktą išrašą iš UAB „Fotoblykstė“ didžiosios knygos) sudaro 598 038,74 Lt vertės pastatai ir statiniai, tačiau VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Fotoblykstė“ nuosavybės teise nepriklauso jokie pastatai ar statiniai. Teismas nustatė, kad 598 038,74 Lt vertės nekilnojamas turtas – tai gyvenamasis namas, dėl kurio tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis ir nepaisant iš minėtos sutarties kilusių ir šiuo metu teismuose nagrinėjamų ginčų baigties, gyvenamasis namas nepriklauso atsakovui nuosavybės teise, todėl jis negali būti įtrauktas į įmonės balansą, kaip įmonės turtas, kuris šiai dienai gali būti panaudojamas įmonės kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Įvertinęs į bylą pateiktų atsakovo finansinę padėtį patvirtinančių duomenų visetą, teismas sprendė, kad atsakovas nevykdo rentabilios veiklos, jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kurių jis neginčija (53 911,90 Lt), viršija pusę atsakovo į balansą įrašyto turto vertės (8 045,65 Lt), todėl konstatavo, kad UAB „Fotoblykstė“ yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.), todėl yra pagrindas iškelti UAB „Fotoblykstė“ bankroto bylą ir paskirti administratorių (ĮBĮ 9 str. 7 d., 10 str. 4 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad ieškovas, reikalaudamas iškelti bankroto bylą, siekė pasipelnyti atsakovo sąskaita ir užkirsti kelią civilinės bylos Nr. 2-19460-779/2013 dėl lizingo sutarties nutraukimo fakto pripažinimo neteisėtu išnagrinėjimui; šioje byloje UAB „Fotoblykstė“ vadovas siūlė sumokėti susidariusį įsiskolinimą, jeigu bus atnaujinta lizingo sutartis, tačiau AB „SEB lizingas“ atstovas nesutiko, taip siekdamas iškelti bankroto bylą atsakovui. Pažymi, kad jau yra sumokėjęs didesnę dalį lizingo įmokų, todėl tokie ieškovo veiksmai neteisėti. Atsakovas turi tik du kreditorius – ieškovą ir atsakovo vadovą, todėl tik ieškovas nepagrįstai suinteresuotas bankroto bylos iškėlimu, taip užkertant kelią civilinės bylos dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui bankroto bylą iškėlė nustatęs, kad atsakovas nevykdo rentabilios veiklos, jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kurių jis neginčija, viršija pusę atsakovo į balansą įrašyto turto vertės, įmonė nemoki – šių aplinkybių apeliantas neginčija. Atskirojo skundo argumentai, dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos niekaip nesusiję su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).
Bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi ieškovas (ieškovai), kuris (kurie) yra kreditorius (kreditoriai), pateikęs (pateikę) pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas – skolininkas, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, t. y. kreditoriai, prisidėję prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijavo jo kreditorius AB „SEB lizingas“ (ieškovas).
Atskirasis skundas dėl nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla iš esmės argumentuojamas tik tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas šalių (AB „SEB lizingas“ ir atsakovo) ginčas dėl lizingo sutarties nutraukimo. Taigi iš esmės apeliantas teigia, kad ieškovas negalėjo inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-719/2007; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1015/2013, kt.). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, nes vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tuo tarpu aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1047/2013). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino, jog teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Fotoblykstė“, atsakovo skola ieškovui (neįskaičiuojant negrąžinto turto likutinės vertės) sudarė 57 755,81 Lt. Atskirajame skunde, pats apeliantas pripažįsta, kad ieškovas yra jo kreditorius. Todėl skundo argumentai, kad ieškovas nepagrįstai suinteresuotas bankroto bylos iškėlimu, taip užkertant kelią civilinės bylos dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovo mokumo/nemokumo klausimą.
Kitų argumentų dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo apeliantas nenurodo, neginčija teismo išvadų vertinant UAB „Fotoblykstė“ finansinę padėtį ir darant išvadą dėl nemokumo būsenos pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.