Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2775-1155/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-23
Bylos Nr.
1-2775-1155/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28557-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
S. P., E. P.
Nukentėjusysis
E. Č., E. J.
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis, Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2775-1155/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28557-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.5; 1.2.26.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Martynai Lukauskaitei,kaltinamajam S. P., jo gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,vertėjai Svetlanai Minakovai,nedalyvaujant nukentėjusiesiems E. Č. ir E. J. (E. J.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį (3 veikos) – galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskiros bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 10 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutraukta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. ir E. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:

jie, 2024 m. liepos 24 d. apie 23.45 val., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, bare „B.“, (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, priėjo prie nukentėjusiųjų E. Č. bei E. J. ir be jokios priežasties provokavo žodinį konfliktą bei sukėlė muštynes, o būtent E. P. priėjo prie baro pavėsinėje sėdinčio E. Č. ir sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį pastarajam į dešinės pusės veido sritį. Po to, E. Č. ir E. J. bandant išvengti konflikto ir nuėjus į baro vidų, S. P. kartu su E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu priėjo prie jų ir tęsė įžūlius veiksmus, o būtent sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias E. Č. ir E. J. kūno dalis, tokiu būdu iš viso ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarydami E. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje, gleivinės nubrozdinimais viršutinėje ir apatinėje lūpose, odos nubrozdinimais dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, o E. Č. sukeldami fizinį skausmą. Tokiais bendrais veiksmais, akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais S. P. ir E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. P. savo kaltę pagal pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 24 d. buvo konfliktas. Jis buvo su broliu. Neatsimena, ar dar kažkas buvo. Ilsėjosi po darbo bare, vartojo alkoholį, gėrė alų. Jie sėdėjo baro terasoje ir atėjo nukentėjusieji, atsisėdo jam už nugaros. Niekas su tais žmonėmis nebendravo. Jie patys ar ta kita kompanija pradėjo stipriai juoktis, po ko ta kita kompanija pradėjo ant jų „varyti“, todėl jo brolis atsistojo ir nuėjo prie jų, prašė neįžeidinėti aplinkinių žmonių. Konfliktas neišaugo į fizinius veiksmus. Jis davė vienam per galvą. Po to kitas išbėgo į kitą kambarį, slėpėsi už merginos. Jis per merginą apsuko, kad ne jai trinktelėtų, ir vaikinui pataikė į galvą vieną kartą. Barmenas pasakė „stabdykite arklius, kviečiame policiją“. Jie nenorėjo problemų ir išėjo savais keliais. Tos kompanijos niekas daugiau neauklėjo. Brolis jam padėjo, pasakė „užsičiaupkite, neprovokuokite“. Fizinius smūgius jis su broliu pirmi pradėjo naudoti.

Jam pačiam buvo suduota 2 kartus į galvą, dar iš galo mergina trinktelėjo. Jam trenkė tas, kuris už merginos pasislėpė, o tam kitam, kuriam trenkė, nė vieno smūgio nesudavė. Nesupranta, kodėl baudžia tuos žmones, kurie išėjo, o tie, kurie liko, policiją išsikvietė. Jis sutinka su viskuo, kad trenkė, bet įvyko provokacija. Brolis iš viso gulėjo ant žemės.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. P. savo kaltę pagal pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino visiškai ir parodė, kad jie ramiai sėdėjo bare, gėrė. Barmenas nukentėjusiesiems nunešė alaus, nors jiems buvo (duomenys neskelbtini) m. Barmenas buvo pavartojęs narkotikų. Pasakė jiems, kad jiems nėra ką veikti, gali išeidinėti iš čia. Nukentėjusieji pardėjo jį provokuoti, prasidėjo muštynės, prieš jį atsistojo mergina, jis ją patraukė ir pradėjo muštis su vaikinu. Dar po vieną alaus išgėrė ir išeidinėjo iš baro, kai nukentėjusieji pasakė, kad jie tokie ir tokie, kad jie bijo nuo jų gauti „pizdi“. Tą dieną mušėsi vieną kartą lauke. Jie pirmi pradėjo naudoti fizinį smurtą. Jis sudavė E. Č. smūgį. Matė tai, kas vyko bare. Sutiktų su bausmės – viešųjų darbų – paskyrimu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamieji, jų gynėjai ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami nukentėjusieji ir liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2025 m. vasario 26 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis S. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2024 m. liepos 24 d., tikslaus laiko neatsimena, bet tai buvo tamsus paros laikas, mano, kad apie 23.00 val., jis su savo pažįstamais, kurių dabar visiškai neatsimena, ar buvo su savo broliu E. P., irgi nepamena, buvo bare „B.“, (duomenys neskelbtini), kur jie lauke, baro pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus – alų, kiek išgėrė, neatsimena. Lauke pavėsinėje taip pat sėdėjo du vaikinai ir mergina, kurie atrodė labai jaunai. Minėti vaikinai pradėjo juos pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „pydarastai“. Kažkas iš jo pažįstamų bandė paaiškinti, kad taip nekalbėtų. Galimai dėl to, kad buvo neblaivus, pradėjo žodinį konfliktą. Jis, kaip jau minėjo, neatsimena, ar su juo buvo brolis E. P., todėl negali nurodyti, ar jis kam nors trenkė, ar apskritai dalyvavo susistumdyme. Paskui minėti du vaikinai ir mergina nuėjo į baro vidų. Atsimena, kad jie nuėjo visi su savo kompanija palydėti kažkokios merginos, kuri buvo su jais, į stotelę. Nuėję iki „RIMI“ parduotuvės, vienas iš vaikinų atidarė baro duris ir pradėjo rėkti „Lochai, pydarai, pabandykit čia dabar ką nors padaryti“. Jis pradėjo bėgti į baro vidų, paskui atbėgo ir jo kompanija, jie jiems sakė „Ko išsidirbinėjat, ar nematot, kad mūsų daugiau?“ Tarp jų įvyko apsistumdymas, vienas iš vaikinų nubėgo į kitą baro patalpą kartu su mergina, jis nubėgo jiems iš paskos. Pamena, kad jis pajuto smūgį kumščiu į galvą, tada jis tam vaikinui trenkė kumščiu atgal, galimai pataikė į galvos sritį. Merginos, kuri buvo su dviem vaikinais, niekas nelietė. Visų fizinio konflikto detalių nepamena, nes praėjo daug laiko ir viskas vyko staiga, tikslaus smūgių skaičiaus šiuo metu irgi nepamena. Akivaizdžių sužalojimų ant minėtų vaikinų nepastebėjo. Kas konkrečiai dalyvavo apsistumdyme, nepamena ir nurodyti negali. Su jais buvusi mergina konflikte nedalyvavo, ji buvo nuėjusi link autobuso. Kai minėti vaikinai atsiprašė, jie pasišalino iš baro. Ar bare dar buvo kitų lankytojų, nepamena. Fizinis konfliktas įvyko, nes minėti vaikinai juos įžeidinėjo. Iš dalies dėl įvykio gailisi, bet mažai ką atsimena. Neatsimena, kad minėtą įvykį su juo kas kada iš pažįstamų aptartų (t. 2, b. l. 14–18).

2025 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamasis S. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Prieš tai savo kaltę pripažino iš dalies, nes manė, jog du vaikinai su mergina, su kuriais bare „B.“ įvyko konfliktas, išprovokavo šį fizinį konfliktą savo elgesiu ir pasisakymais, o dėl to, kad jie buvo išgėrę, konfliktas peraugo į fizinį. Dėl įvykio labai galisi (t. 2, b. l. 21–23).

2025 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamasis S. P. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2025 m. kovo 31 d. apklausos metu (t. 2, b. l. 32–33).

2025 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. liepos 24 d. apie 22.00 val., tikslaus laiko neatsimena, jis su savo broliu S. P. ir pažįstamais, kurių dabar visiškai neatsimena, buvo bare „B.“, (duomenys neskelbtini), kur jie lauke, baro pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus – alų, kiek suvartojo, neatsimena. Lauke pavėsinėje taip pat sėdėjo du vaikinai ir mergina, kurie atrodė labai jaunai, ir jam pasirodė, kad jie nepilnamečiai. Minėti vaikinai pradėjo juos pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „čiortai“ ir pan. Jis prašė jų nusiraminti, bandė paaiškinti, kad taip nekalbėtų. Galimai dėl to, kad buvo neblaivus, pradėjo žodinį konfliktą. Konflikto metu jis priėjo prie dviejų vaikinų ir merginos kompanijos ir žodinio konflikto metu vienam iš minėtų vaikinų, kuris buvo aukštesnis, trenkė kairės rankos kumščiu vieną smūgį pastarajam į dešinės pusės veido sritį. Paskui minėti du vaikinai ir mergina nuėjo į baro vidų. Atsimena, kad jie išgėrę alų išeidinėjo visi su savo kompanija iš „B.“, ir tada tie vaikinai pradėjo rėkti „Lochai, duchai, ateikit čia, mes jus vis tiek supisim“. Tada jie su broliu S. P. ir pažįstamų kompanija grįžo į baro vidų ir pradėjo mušti minėtus vaikinus. Kiek kartų trenkė jis, brolis ar su jais buvęs pažįstamas, tiksliai nurodyti negali, nes viskas vyko staiga ir neilgai. Minėti vaikinai irgi bandė jiems trenkti atgal, galų gale tarp jų įvyko apsistumdymas. Merginos, kuri buvo su dviem vaikinais, niekas nelietė. Visų fizinio konflikto detalių nepamena, nes praėjo daug laiko ir viskas vyko staiga, tikslaus smūgių skaičiaus šiuo metu irgi nepamena. Akivaizdžių sužalojimų ant minėtų vaikinų nepastebėjo. Kas konkrečiai, išskyrus jį ir brolį S. P., iš jų pažįstamų dalyvavo apsistumdyme, nepamena ir nurodyti negali. Fizinis konfliktas įvyko, nes minėti vaikinai juos įžeidinėjo ir provokavo. Dėl įvykio gailisi, bet mažai ką atsimena (t. 1, b. l. 159–162).

2025 m. balandžio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamasis E. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, daugiau apie minėtą įvykį nieko pasakyti negali. Supranta, kad jie pasielgė neteisėtai, ir dėl to labai gailisi (t. 1, b. l. 175–177).

2024 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. Č. parodė, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 23.45 val., jis kartu su savo seserimi G. Č. ir draugu E. J. atvažiavo prie baro „B.“, (duomenys neskelbtini). Kai jie atėjo į barą, pastebėjo pavėsinėje sėdinčią kompaniją. Jie nuėjo į baro vidų užsisakyti atsigerti. Jis alkoholio nevartojo. Jo sesuo ir draugas padarė užsakymą. Kol jie laukė prie baro, prie jų priėjo vaikinai iš kompanijos, kuri buvo pavėsinėje. Jie buvo neblaivūs ir pradėjo juos pravardžiuoti. Jie jo paklausė, ką jis čia daro, nes yra dar nepilnametis. Jie jiems atsakė, kad visi yra pilnamečiai, tačiau vaikinai vis tiek juos užgauliojo, pravardžiavo. Pasiėmę užsakymą, jie nuėjo atsisėsti į patį baro galą. Sėdėdami ten, jie pamatė, kad nurodyti vaikinai vėl grįžo į pavėsinę. Jie toliau tęsė pravardžiavimus ir užgauliojimus. Nė vieno iš jų jis nepažįsta, tačiau jie elgėsi labai įžūliai, bandė provokuoti, tačiau jie problemų nenorėjo ir stengėsi juos ignoruoti. Vienas iš jų buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo, apsirengęs pilkos spalvos „maikute“ trumpomis rankovėmis ir pilkos spalvos šortais. Šis vaikinas, kurį vadins vaikinas Nr. 1, jam sėdint prie stalo pavėsinėje, kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į dešinį skruostą. Nuo šio smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Nenorėdamas, kad kiltų rimtesnis konfliktas, pasistengė visus nuraminti. Kai šie visi vaikinai nuėjo iš pavėsinės į gatvę prie baro, jie su draugu ir seserimi nusprendė geriau eiti į baro vidų, tikėdamiesi, kad ten šie vaikinai daugiau prie jų nesikabinės. Kai nuėjo į vidų, su draugu nusprendė, kad dėl savisaugos reikėtų nueiti į automobilį ir paimti pipirinį dujų balionėlį. Jis nuėjo į automobilį, paėmė balionėlį ir, kai ėjo atgal, jie vėl pradėjo jį keikti ir užgaulioti. Jis kažką tyliai pasakė, ir jie iš karto agresyviai paklausė, ką jis pasakė, ir paskui jį įbėgo į barą bei visus puolė mušti. Jis negali tiksliai nurodyti, kuris iš jų ir kiek smūgių jam sudavė. Iš pradžių vienas iš tų vaikinų, tačiau jis negali paaiškinti kuris, trenkė E. J., jis prišoko prie jo, norėdamas jį patraukti, ir tada pats sulaukė smūgių. Žino tik tai, kad jam buvo trenkta ne mažiau nei 4 kartus į pakaušio sritį ir ne mažiau nei 12 smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, šonus. Sužalojimų nuo šių smūgių nepatyrė, tačiau šiuo metu jam skauda pakaušį ir nugarą. Apibūdindamas vaikinus, gali pasakyti, kad antrasis iš jų buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, trumpų plaukų, su pilkais šortais ir rožine „maikute“ trumpomis rankovėmis. Jis buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, sportiško kūno sudėjimo. Be barzdos ir ūsų. Kitų jo požymių neįsidėmėjo. Trečiasis vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, su pilkos spalvos megztiniu su gobtuvu, ant kurio matėsi galimai kraujo dėmės. Jis buvo su smėlio spalvos šortais. Buvo dar vienas aukštas, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vaikinas, kuris buvo su pilkos spalvos „maikute“, kelnėmis, šviesių plaukų, tačiau jis tik stovėjo šone, nieko nedarė ir nesimušė, tiesiog buvo su ta kompanija. Taip pat su jais buvo mergina, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, su tamsiai raudonais plaukais. Ji buvo apsirengusi tamsiai raudonos spalvos džemperį, užsegamą priekyje, ir šviesios spalvos plačiomis kelnėmis. Ji taip pat nieko nemušė, bet viską matė (t. 1, b. l. 68–70).

2025 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis E. Č. parodė, kad papildomai nori pasakyti, jog 2024 m. liepos 24 d. įvykusio smurtinio konflikto metu, kai vaikinas, kurį atpažino pagal nuotrauką, jam sėdint prie stalo pavėsinėje, kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į dešinį skruostą, jis pajuto fizinį skausmą, kurį nuo 1 iki 10 balų vertina 6 balais. Paskui jam grįžtant iš automobilio į barą, vaikinų kompanija puolė mušti jį ir E. J., kai jis norėjo patraukti asmenį, trenkusį E. J., tuomet jis sulaukė ne mažiau nei 4 smūgių į pakaušio sritį ir ne mažiau nei 12 smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, šonus. Dėl suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą. Skausmą nuo 1 iki 10 balų vertina 8 balais. Kurį laiką, apie savaitę, jam dar skaudėjo pakaušį ir nugarą nuo suduotų smūgių. Kai atvyko policija, pareigūnai jo pasiteiravo, ar jam reikia greitosios pagalbos, jis atsisakė. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė, dėl sužalojimų niekur nesigydė, nedarbingume nebuvo, nes jis (duomenys neskelbtini), niekur nedirbo, civilinio ieškinio nereikš. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą buvo nuvykęs, kur jį apžiūrėjęs specialistas nenustatė išorinių mechaninių sužalojimų. Nori, kad jį užpuolę asmenys įstatymų nustatyta tvarka būtų patraukti atsakomybėn (t. 1, b. l. 92–95).

2024 m. liepos 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 23.30 val., kartu su drauge G. Č. ir jos broliu E. Č. atvažiavo prie baro „B.“, (duomenys neskelbtini). Tik užėjus į barą, išgirdo iš kitų asmenų grupės žodžius „per jauni jūs čia būti“, tačiau jie nekreipė dėmesio ir nuėjo prie baro užsisakyti vieną alaus ir vieną alkoholinį kokteilį „Šprits“. Kol jie laukė, kol baro darbuotojas patieks alų ir alkoholinį kokteilį, vienas asmuo iš kitos kompanijos priėjo prie jų ir pradėjo prašyti asmens tapatybės dokumentų, sakė, kad jie yra per jauni, „malalietkos“. Jis šiam asmeniui atsakė, kad jie neprivalo rodyti asmens dokumentų, nes tai baristos darbas, ir išėjo į lauko terasos galą, kuo toliau nuo tos grupės, kad nebūtų konflikto. Po kelių minučių tas pats prieš tai minėtas asmuo atėjo į lauko terasą ir pradėjo toliau aiškintis situaciją bei juos provokavo. Jis bandė raminti, po ko asmuo kaip ir nusiramino, pradėjo tiesti jam ir jo draugui E. bei jo merginai G. ranką atsiprašyti. Asmuo grįžo prie savo kompanijos , o jie toliau sėdėjo lauko terasoje, tačiau nepraėjus nė kelioms minutėms, vėl prasidėjo provokavimai iš kitų asmenų grupės. Vienas iš asmenų, turintis (duomenys neskelbtini), pradėjo sakyti „kaip čia galit kalbėti su mano broliu“, bei vadino juos necenzūriniais žodžiais. Po to prisijungė kitas iš kitos kompanijos asmenų, pradėjo jiems grasinti, kad atvažiuos jų „draugeliai“ ir iš šio baro jie šiandien neišeis. Vienas iš provokatorių trenkė E. į galvą, po smūgio provokatorius atsitraukė ir nuėjo su savo draugų grupe link „RIMI“ parduotuvės. Jo merginai po šios situacijos prasidėjo panika, todėl jie nusprendė užeiti į baro vidų, kad nebūtų daugiau konflikto su kitų asmenų grupe, kad jaustųsi saugiau, nes viduje yra vaizdo stebėjimo kameros, jeigu kitų asmenų grupė grįžtų atgal į barą. Užėjus į barą, po kokios minutės vėl atėjo kita kompanija ir vienas iš vaikinų, su žalios spalvos marškinėliais, pradėjo jam šaukti į veidą, sakyti rusiškai necenzūrinius žodžius, tokius kaip „ko tu jį pavadinai suka“ ir t. t. Nori paminėti, kad jis jų neįžeidinėjo. Kai tas asmuo šaukė ant jo, prieš jį stovėjo trys asmenys. Konflikto metu gavo iš kumščio į veido sritį, mano, kad trenkė vaikinas, nešiojęs pilką megztinį. Po šio smūgio į veidą, prisijungė kitos kompanijos draugai ir pradėjo jį pulti, bandė atsistumti, atstumta kompanija nubėgo į kitą baro pusę, kur buvo jo mergina G. bei merginos brolis E. Jis atsistojo ir pamatė, kad vienas iš kitos kompanijos asmenų gulėjo po stalu, pamatęs, kad yra mušamas merginos brolis E. ir prie pat yra jo mergina G., jis nubėgo skirti muštynių, bandė nusistumti vaikiną su pilkos spalvos megztiniu, kad jis nustotų mušti E., tačiau nepavyko. Po to vaikinas, vilkintis pilkos spalvos megztinį, pradėjo jį pulti, jis gynėsi, bandė apsisaugoti nuo smūgių. Viskas labai greitai praėjo, jie grįžo prie staliuko, prie kurio viskas ir prasidėjo, o kitų asmenų grupė greitai pasišalino iš baro „B.“. Tik pabėgus kitų asmenų grupei, labai greitai atvažiavo apsaugos tarnyba bei policijos pareigūnai. Jam yra padaryta moralinė ir fizinė žala. Medikų pagalbos jie atsisakė. Taip pat nori paminėti, kad, kai asmuo jam trenkė, jis pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 6 balais iš 10 (t. 1, b. l. 101–103).

2024 m. gruodžio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis E. J. parodė, kad pirminėje savo apklausoje minėjo, jog vienas iš vaikinų, kuris dalyvavo muštynėse, ant dešinės (duomenys neskelbtini) pusės turėjo (duomenys neskelbtini) su kažkokiais (duomenys neskelbtini). Pareigūnei parodžius jam pateiktą (duomenys neskelbtini) nuotrauką, atpažįsta, kad tai yra ta pati (duomenys neskelbtini), kurią turėjo asmuo, kuris provokavo konfliktą, agresyviai bendravo, rėkė, pastoviai kartojo „kaip jūs kalbat su mano broliu“, vartojo įvairius keiksmažodžius, trenkė kumščiu, neatsimena iš kurios rankos, E., ar daugiau kartų, būtent tas pats asmuo su (duomenys neskelbtini). Trenkė jam ar E., tiksliai negali pasakyti, nes viskas vyko gana greitai, trys asmenys juos puolė, todėl sunku įvertinti, kas būtent kokius smūgius atliko. Žino, kad smūgiavo asmuo su (duomenys neskelbtini), asmens brolis ir trečias vaikinas, tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, stambesnis už minėtus du vaikinus (t. 1, b. l. 121, 122–124, 125).

2024 m. spalio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. Č. parodė, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 23.45 val., buvo su broliu E. Č. ir E. J. bare „B.“, (duomenys neskelbtini). Kartu su minėtais asmenimis užėjo į barą ir pradėjo užsisakinėti gėrimus. Netrukus priėjo 4 vaikinai ir 1 moteris, jai nepažįstami, ir pradėjo prie jų kabinėtis. Jie prašė jų parodyti savo pasus, nes manė, kad jie yra nepilnamečiai ir jiems neturėtų pardavinėti gėrimų. Kai nusipirko gėrimus, kartu su draugais išėjo į lauką. Paskui juos išėjo ir konfliktuojantys asmenys. Jie ir vėl pradėjo akcentuoti, kad jie neturėtų gerti, nes esą nepilnamečiai. Vienas iš nepažįstamų asmenų (kuris tiksliai, ji įvardinti negali) trenkė jos broliui į veido sritį. Smūgis nebuvo stiprus, nes trenkė delnu. Tuomet nepažįstami asmenys nuo jų nuėjo. Ji su broliu ir draugu nusprendė įeiti į baro vidų, nes ten yra vaizdo kameros. Nepažįstami asmenys įėjo iš paskos. Jie iš karto pradėjo daužyti jos brolį E. Č. ir draugą E. J.. Kiek smūgių buvo suduota, ji pasakyti negali, nes ji bandė asmenis atskirti. Kiek prisimena, minėta nepažįstama moteris buvo lauke. Po kelių minučių ji pamatė, kaip visi asmenys išbėgo iš baro. Po kelių minučių į barą įėjo apsauga. Jie teigė, kad matė, kaip iš baro išbėgo konfliktuojantys asmenys. Kas iškvietė policiją, tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad tai buvo barmenas. Vėliau į barą atvažiavo policija ir greitoji. Kiek prisimena, vienas iš nepažįstamų asmenų buvo su apykoje. Kitas buvo jos ūgio ((duomenys neskelbtini) cm), su šiek tiek atlėpusiomis ausimis, beveik plikai nusiskutęs, veidas kvadrato formos. Kiek prisimena, visi asmenys buvo neblaivūs. Daugiau išskirtinių asmenų bruožų nepastebėjo (t. 1, b. l. 54–57).

2024 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. L. parodė, kad jis dirba bare „B.“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose apie (duomenys neskelbtini) mėn. Šiandien, t. y. 2024 m. liepos 24 d., jis pradėjo savo darbo pamainą apie 12.00 val. Maždaug apie 23.45 val. į barą atėjo trys asmenys, du vaikinai ir viena mergina, minėti asmenys elgėsi normaliai, buvo geranoriškai nusiteikę, vienas iš vaikinų buvo blaivus ir į barą atvyko su automobiliu. Visi trys asmenys priėjo prie baro ir užsisakė vieną bokalą alaus, vieną kokteilį „Šprits“ ir dvi dešreles. Taip pat nori paminėti, kad bare iki prieš tai paminėtų asmenų atvykimo, sėdėjo apie šešių asmenų kompanija (galimai penki vaikinai ir viena mergina, šiuo metu tiksliai neatsimena). Minėta kompanija bare praleido apie 3–4 val. ir nuolat vartojo alkoholinius gėrimus (alų). Maždaug apie 00.00 val., kai trijų asmenų kompanija nueidinėjo nuo baro, prie jų „prisikabino“ vienas iš kitos kompanijos asmenų, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo šortus ir šviesios spalvos „maikę“, jis buvo tamsių plaukų. Minėtas asmuo pradėjo prašyti (trijų asmenų kompanijos) asmens dokumentų, aiškindamas, kad jie yra nepilnamečiai ir negali vartoti alkoholinių gėrimų. Tuomet jis paaiškino asmeniui, kad jam niekas neprivalo rodyti dokumentų ir kad jis nusiramintų, ir po jo žodžių abi kompanijos išėjo iš baro į lauką. Lauke jie pradėjo aiškintis santykius dėl tos pačios priežasties (dėl asmens dokumentų). Vienu momentu jis išėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kaip prieš tai minėtas žemo ūgio asmuo trenkė į veidą (ar jis trenkė su kumščiu, neatsimena) asmeniui, kuris buvo blaivus. Jis pamatė, kad prasideda didesnis konfliktas, todėl nusprendė abi kompanijas nuraminti ir tuo pačiu iškvietė UAB „A.“ apsaugos darbuotojus. Iki kol atvyko apsaugos darbuotojai, abi kompanijos pradėjo ramintis, iš lauko į baro vidų grįžo trijų asmenų kompanija, tačiau, prieš užeidamas į vidų asmuo, kuris buvo blaivus, kažką pasakė rusiškai (šiuo metu tiksliai neatsimena ką, bet galimai tai buvo frazė, kad šešių asmenų kompanija yra bailiai, nes puola mažesnę kompaniją). Po minėtos frazės į baro vidų įbėgo trys arba keturi asmenys, tarp kurių buvo prieš tai minėtas žemo ūgio asmuo, su juo buvo aukšto ūgio vyras, apie (duomenys neskelbtini) m., šviesių plaukų, vilkintis rožinius marškinėlius, šortus, ant jo kojos buvo apykojė, bei turėjo tatuiruočių ant rankų. Taip pat su jais įbėgo žemesnio ūgio vyras, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkėjo šviesios spalvos megztinį ir šortus, bei buvo praskeltas pakaušis. Kitas asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, ilgesnių, šviesių plaukų (daugiau bruožų neatsimena). Asmenys, įbėgę į barą, iš karto pradėjo mušti du vaikinus (kompanija iš trijų asmenų), viskas įvyko labai greitai, todėl jis spėjo tik pamatyti, kad visi asmenys mušė tuos vaikinus. Veiksmas bare vyko apie 2 min., po ko į barą įbėgę asmenys išėjo į lauką ir pabėgo nežinoma kryptimi. Baro vidus ir lauko teritorija yra filmuojami vaizdo stebėjimo kameromis. Po to, kai asmenys pabėgo, atvyko apsaugos darbuotojai. Jo žiniomis, policijos pareigūnus iškvietė klientai, kurie nukentėjo. Taip pat, jo žiniomis, užpuolikai yra vietiniai ir dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60–62).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2024 m. liepos 25 d. 00.06 val. buvo gautas skambutis, jog (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako mušasi 4–5 asmenys. Skiltyje dėl patikslintų aplinkybių nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 24 d. apie 23.45 val. iki 2024 m. liepos 25 d. apie 00.11 val., (duomenys neskelbtini), bare „B.“, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, 4 nepažįstami ir nenustatyti vaikinai įžūliais veiksmais ir elgesiu pradėjo konfliktą su baro pavėsinėje sėdėjusiu blaiviu E. Č., E. J., kuriam nustatytas 0,57 prom. neblaivumas, ir G. Č., kuriai nustatytas 1,76 prom. neblaivumas. Po ko, tęsdami konfliktą baro viduje, trenkė E. J. į veido sritį, jį pargriovė ir ne mažiau nei 4 kartus spyrė jam į veido sritį, taip pat ne mažiau nei 12 kartų sudavė E. Č. į įvairias kūno vietas, taip sukeldami jiems fizinį skausmą (t. 1, b. l. 14–15).

Iš 2024 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas baras „B.“, (duomenys neskelbtini) g. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 23–31).

Iš 2024 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta 11 vaizdo įrašų iš įvykio vietos. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 35–40).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2024 m. spalio 31 d. rašto dėl asmens identifikavimo nustatyta, kad nuo 2024 m. liepos 24 d. 23.45 val. iki 2024 m. liepos 25 d. 00.11 val., (duomenys neskelbtini), buvo S. P., kuris dėvėjo elektroninio stebėjimo įrangą – apykoję (t. 1, b. l. 44–45).

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenų nustatyta, kad 2024 m. liepos 25 d. 00.23 val. E. Č. nustatytas 0,00 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 63).

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenų nustatyta, kad 2024 m. liepos 25 d. 00.21 val. E. J. nustatytas 0,57 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 93).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2337/2024 (01) nurodyta, kad E. Č. išorinių mechaninių sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 81).

2024 m. liepos 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas E. J., siekiant užfiksuoti nuo 2024 m. liepos 24 d. apie 23.45 val. iki 2024 m. liepos 25 d. apie 00.11 val. muštynių metu patirtus sužalojimus. Apžiūrint asmenį, ant dešinės alkūnės matomas paviršinis odos nubrozdinimas. Apžiūrint asmens veidą, matomas patinimas iš kairės pusės (po akimi), asmeniui pakėlus viršutinę lūpą (asmuo pakėlė lūpą savo pirštų pagalba), matomas viršutinės lūpos sumušimas, analogiškas sumušimas matomas ir ant apatinės lūpos. Taip pat matomas sumušimas iš kairės pusės (po nosimi) (t. 1, b. l. 94–98).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2338/2024 (01) nurodyta, kad E. J. nustatyta: 1.1 poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje, gleivinės nubrozdinimai viršutinėje ir apatinėje lūpose, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, padaryti kietu buku daiktu (-ais), linijinis odos nubrozdinimas dešiniame žaste, labiausiai tikėtina padarytas ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais) arba jo kraštu. Sužalojimai padaryti iki paros laikotarpiu iki apžiūros. 1.2 poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje vidiniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu (-ais), 2–5 paros laiko iki apžiūros. Sužalojimai, nustatyti 1.1 punkte, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai, nustatyti 1.2 punkte, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas. Sužalojimai, nustatyti 1.1 punkte, padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas, nustatytas 1.2 punkte, padarytas 1 trauminiu poveikiu iki užduotyje nurodyto įvykio. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu (t. 1, b. l. 113–114).

Iš 2024 m. gruodžio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis E. Č. iš jam pateiktų atpažinimui nuotraukų atpažino vyrą, kuris yra nuotraukoje Nr. 3 (S. P.). Šis asmuo yra apklausoje įvardinto, kaip vaikinas Nr. 1, brolis. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Asmuo iš nuotraukos Nr. 3 provokavo konfliktą, agresyviai bendravo, rėkė, jeigu gerai atsimena, šis vaikinas, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3, laikė jį už kaklo. Kiek ir kokių tiksliai smūgių atliko asmuo, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3, jo ar E. J. atžvilgiu, nurodyti negali (t. 1, b. l. 84–86).

Iš 2024 m. gruodžio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis E. Č. iš jam pateiktų atpažinimui nuotraukų atpažino vyrą, kuris yra nuotraukoje Nr. 2 (E. P.). Šis asmuo yra apklausoje įvardintas kaip asmuo Nr. 1, kuris, jam sėdint prie stalo pavėsinėje, kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į dešinį skruostą. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, veido išraiškos. Tačiau įvykio dieną asmens plaukai buvo trumpesni negu nuotraukoje. Asmuo, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 2, buvo pagrindinis iniciatorius, buvo agresyvus, kabinėjosi. Jis buvo vienas iš asmenų, kuris smūgiavo jam ir jo draugui E. J.. Tačiau kiek ir kokius smūgius atliko, negali tiksliai nurodyti (t. 1, b. l. 87–89).

Iš 2024 m. gruodžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis E. J. iš jam pateiktų atpažinimui nuotraukų atpažino vyrą, kuris yra nuotraukoje Nr. 3 (S. P.). Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, akių, nosies. Asmuo iš nuotraukos Nr. 3 turėjo (duomenys neskelbtini) ant dešinės (duomenys neskelbtini) pusės su (duomenys neskelbtini). Provokavo konfliktą, agresyviai bendravo, rėkė, pastoviai kartojo „kaip jūs kalbat su mano broliu“, vartojo įvairius keiksmažodžius, trenkė kumščiu, jeigu gerai atsimena, iš kairės rankos E. Č. į veido sritį. Kiek ir kokių tiksliai smūgių atliko asmuo, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3, jo ar E. Č. atžvilgiu, nurodyti negali (t. 1, b. l. 114–116).

Iš 2024 m. gruodžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis E. J. iš jam pateiktų atpažinimui nuotraukų atpažino vyrą, kuris yra nuotraukoje Nr. 2 (E. P.). Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, akių, nosies, lūpų. Asmuo, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 2, buvo pagrindinis iniciatorius, provokavo konfliktą, buvo agresyvus. Buvo vienas iš asmenų, kuris smūgiavo jam ir jo draugui E. Č.. Tačiau kiek ir kokius smūgius atliko, negali tiksliai nurodyti (t. 1, b. l. 117–119).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėjos D. J. 2024 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atliekant papildomą liudytojo E. J. apklausą, asmuo paminėjo, jog vienas iš vaikinų ant (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini). Tikrinant galimo įtariamojo S. P. duomenis POLIS II naršyklėje sulaikytų asmenų registre, buvo rastas įrašas. Sulaikant S. P. buvo fotografuojamas. Peržiūrėjus pateiktas nuotraukas, matoma (duomenys neskelbtini), kuri buvo pateikta nukentėjusiajam E. J. atpažinimui. E. J. nurodė, kad konflikte dalyvavo asmens su (duomenys neskelbtini) brolis, kuris atrodė jaunesnis už asmenį su (duomenys neskelbtini). Todėl buvo patikrinti S. P. gyventojų registro duomenys. Tarp pateiktų duomenų matoma, kad S. P. turi jaunesnį brolį E. P. (t. 1, b. l. 120).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamųjų S. P. ir E. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklausti kaltinamieji S. P. ir E. P. savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir parodė, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 23.45 val., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, bare „B.“, (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, priėjo prie nukentėjusiųjų E. Č. bei E. J. ir be jokios priežasties provokavo žodinį konfliktą bei sukėlė muštynes, o būtent E. P. priėjo prie baro pavėsinėje sėdinčio E. Č. ir sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį pastarajam į dešinės pusės veido sritį. Po to, E. Č. ir E. J. bandant išvengti konflikto ir nuėjus į baro vidų, S. P. kartu su E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu priėjo prie jų ir tęsė įžūlius veiksmus, o būtent sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias E. Č. ir E. J. kūno dalis, tokiu būdu iš viso ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarydami E. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje, gleivinės nubrozdinimais viršutinėje ir apatinėje lūpose, odos nubrozdinimais dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, o E. Č. sukeldami fizinį skausmą. Tokiais bendrais veiksmais, akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be kaltinamųjų S. P. ir E. P. prisipažinimo, jų kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiųjų E. Č. ir E. J. parodymai, liudytojų G. Č. ir K. L. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2024 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenys, Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2024 m. spalio 31 d. raštas, 2024 m. gruodžio 11, 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2337/2024 (01), 2024 m. liepos 24 d. apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2338/2024 (01), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėjos D. J. 2024 m. gruodžio 11 d. tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad S. P. ir E. P. tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai S. P.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę S. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai.

Atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Toliau nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažįsta, kad kaltinamasis S. P. yra recidyvistas, nes jis, būdamas pilnametis, 3 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui už padarytas paskutines nusikalstamas veikas (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Teismas, pripažinęs S. P. recidyvistu, kartu konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Aplinkybę, kad nukentėjusieji juos provokavo, nurodė tik patys kaltinamieji, tačiau ši jų versija atmestina kaip paneigta byloje surinktų įrodymų visumos, be kita ko, nukentėjusiųjų E. Č. ir E. J. bei liudytojų G. Č. ir K. L. parodymais apie tai, kad būtent kaltinamieji iniciavo konfliktą, reikalaudami nukentėjusiuosius ir liudytoją G. Č. parodyti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, neva šie yra per jauni vartoti alkoholį (pažymėtina, kad iš byloje esančių asmens duomenų nustatyta, jog E. Č., E. J. ir G. Č. konflikto metu buvo pilnamečiai, o E. J. ir G. Č. yra netgi vyresni už kaltinamuosius), nurodydami, kad jie turi pasišalinti iš baro. Tokios aplinkybės nustatytos ir kitų objektų apžiūros protokole bei vaizdo įrašuose, iš kurių matyti prieš tai nurodytos aplinkybės, o taip pat agresyvus kaltinamųjų elgesys.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – 5 kartus teistas (t. 1, b. l. 180–184), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas 5 kartus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 187–190), nedirba (t. 1, b. l. 185–186), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir jo pasirinktą gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Tai, kad kaltinamasis ne sykį teistas, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis nekeičia gyvenimo būdo, sistemingai pažeidinėja įstatymus ir nusikalsta, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė įvertinti savo elgesio ir jo koreguoti.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip jau buvo nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu S. P. paskirtos ir neatliktos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskiros bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienai S. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalis yra 1 metai 4 mėnesiai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu S. P. skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalimi (1 metais 4 mėnesiais), prie šios neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės.

Bausmės skyrimo motyvai E. P.

Skiriant bausmę E. P. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai.

Atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (žr. prieš tai šiame teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo E. P. asmenybę – neteistas (t. 1, b. l. 141), per paskutinius penkerius metus 9 kartus baustas administracine tvarka, dalis įvykdytų administracinių nusižengimų yra susiję su girtavimu, paskirtos baudos yra sumokėtos (t. 1, b. l. 143–147), vykdo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142), (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant trumpesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 46 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 163–166), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kiti klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. rugpjūčio 19 d. pažymą Nr. APD-2025-09008 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (t. 2, b. l. 106–108), kurioje nurodyta, kad iš S. P. išieškotina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 152,08 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. rugsėjo 4 d. pažymą Nr. APD-2025-09592 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (t. 2, b. l. 112–114), kurioje nurodyta, kad iš E. P. išieškotina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 297,91 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamiesiems gynėjus numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – byloje esantys vokai su kompaktinėmis laikmenomis, 2 vnt. (t. 1, b. l. 34; t. 2, b. l. 34), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu S. P. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalimi, ir jam paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. P. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti S. P. recidyvistu.

Pripažinti E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. P. ir E. P. iš jų neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – byloje esančius vokus su kompaktinėmis laikmenomis, 2 vnt., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

E. P. išaiškinti, kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo:

1) susisiekti su gyvenamosios vietos Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – Probacijos tarnyba) skyriumi (Vilniuje – Rytų Lietuvos skyriumi, esančiu Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Teisėja Eglė Ramanauskienė