Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-21-659/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-20
Bylos Nr.
II-21-659/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03485-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
S. G.
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-21-659/2015
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03485-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 63
Registro objektas ROIK: 07-14-8611309 (S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui S. G., institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Kelių policijos biuras) 2014-09-04 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2014-09-04 Kelių policijos biuro nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį nubaustas 1100 Lt (318 EUR) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2014-07-11 d. 11.08 val. Mokyklos gatvėje, Klaipėdos mieste, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš antros į pirmą eismo juostą, staigiai sustabdė savo automobilį prieš kitą transporto priemonę, kai priekyje nebuvo kliūties, sukėlė avarinę situaciją, dėl ko kitas automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir persirikiuoti į kitą eismo juostą. Šis veiksmas buvo pakartotas Šilutės plente, išvažiavus iš Mokyklos g./Šilutės pl. žiedinės sankryžos. Mokyklos g./Šilutės pl. žiedinėje sankryžoje, persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į antrą, sukeldamas avarinę situaciją, norėjo priversti automobilį staigiai stabdyti, ir persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Tuo savo veiksmais įžeidė kitus eismo dalyvius, sukėlė tris avarines situacijas. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiu elgesiu S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 106, 140.4 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

S. G. skundu nesutinka su Kelių policijos biuro priimtu 2014-09-04 nutarimu ir nurodo, kad savo automobiliu VW Passat 2014-07-11 d. važiavo tvarkingai, nepažeidinėdamas jokių kelių eismo taisyklių, be to, paksui jo vairuojamą automobilį važiavo draugas ir matė, kad pažeidimų nebuvo padaryta. Skunde taip pat nurodoma, kad konfliktų su niekuo nėra, tačiau kažkas laiko pyktį ant jo ir tokiu būdu jį šmeižia. Kadangi teisės pažeidimų nepadarė, prašo Kelių policijos biuro 2014-09-04 priimtą nutarimą panaikinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad jokio chuliganiško vairavimo nebuvo. Jis važiavo su drauge ir dukryte į Dituvą. Draugas dar buvo, kuris matė, kad jis taip tikrai taip nevažinėja. Su A. M. anksčiau nebuvo susidūręs. Be to, pastebi, kad pažeidimo padarymo ir nutarime nurodytas laikas neatitinka, todėl mano, kad dėl netinkamo asmens buvo priimtas nutarimas.

Liudytojas G. P. paaiškino, kad protokolas buvo surašytas pagal žmogaus pareiškimą, kolega surašė nutarimą. Žmogus apskundė nutarimą, nes buvo pažeistos jo teisės, jis panaikino nutarimą, buvo įteiktas šaukimas kitai datai. Buvo duotas laikas, kad asmuo pasiruoštų gynybai. Buvo iš naujo išnagrinėtas protokolas. Tą dieną, kai buvo paskirtas posėdis, buvo iš anksto suderinta data, bet asmuo neatvyko, todėl priėmė nutarimą be to asmens. Kiek jam yra žinoma, S. G. neigiamai reagavo į nutarimą. Moteris, kuri parašė pareiškimą, suklydo nurodydama datą, protokole ir nutarime tikra data nurodyta, nes apklausiant liudytojus, jie nurodė teisingą laiką. Pažeidimas padarytas apie 19 val., o nutarime padaryta klaida, nurodant 11:08 val.

Liudytoja E. K. paaiškino, kad surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą, po to nutarimą, kuriuo buvo nubaustas S. G.. Jai buvo užvizuotas „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareiškimas. 2014-07-10 16 val. „(duomenys neskelbtini)“ firmos darbuotojas automobiliu važiavo Mokyklos g., prie jo prisiartino automobilis VW Passat, aplenkė, užstabdė, po to susigretino, apipurškė su vandeniu, rodė nepadorius ženklus, norėjo išspausti į pirmą juostą, dar užstabdė. Tad už tris avarines situacijas buvo surašytas protokolas. Darbuotojas papasakojo viską direktorei, direktorė parašė pareiškimą. Ji patikrino automobilį pagal valstybinį numerį. Nustatė, kad automobilį vairavo S. G.. Už chuliganišką vairavimą buvo surašytas protokolas. Iškvietė tą asmenį registruotu šaukimu. Vairuotojas A. M. direktorei nurodydamas datą apsirinko. Tai buvo 2014-07-11 apie 19 val. A. M. buvo stiprus stresas, jis buvo išsigandęs. Įvykio metu A. M. važiavo su žmona. Jie abu buvo labai išsigandę. Jai teko bendrauti su S. G.. S. G. jai paskambino 23 d. paklausė, koks tai šaukimas, ji atsakė, kad nemato, su kuo kalba, kad reikia ateiti. Netrukus po pokalbio atvyko S. G., dokumento jokio nepateikė. Ji susitikslino jo tapatybę pagal duomenų bazę. Tada pasakė, kad yra gautas pareiškimas, S. G. atsakė, kad tai nesąmonė, nesutiko. Ji liepė jam parašyti paaiškinimą, bet jis ant lapo kažką braižė, piešė. Po to pradėjo klausinėti, koks jos vardas, kokia pavardė, kas parašė tą pareiškimą. Kelis blankus sugadino, tada išsitraukė mobilųjį telefoną ir ėmė filmuoti, pasakė, kad dės į Yuotube. Ji klausė S. G. telefono numerio, pastarasis jai pasakė, kad neturi telefono. Neseniai buvo pradėjusi dirbti, buvo Jūros šventė, viršininkas buvo išvykęs, ji negalėjo jam prisiskambinti, todėl pasikvietė M. S., kuris padėjo jai surašyti protokolą. Rašant protokolą, S. G. filmavo, vaidino, po to atsidaręs duris pabėgo. Po kurio laiko S. G. vėl atėjo, nurodė, kad viskas ne taip buvo, kad anksčiau su tuo darbuotoju buvo nesutarimai dėl degalų vagystės. S. G. nepripažino to pažeidimo. Direktorė suklydo nurodydama pažeidimo datą ir laiką. Nurodyta klaidingai laikas -2014-07-11 11:08 val. Tokiu laiku S. G. buvo atėjęs pas ją. Nutarime nurodyta 11:36 val. yra techninė klaida. Ji nepaspaudė laiko, todėl automatiškai įsirašė toks laikas.

Liudytoja J. Š. paaiškino, kad S. G. yra jos sugyventinis, turi bendrą vaiką. Tą dieną važiavo į sodą šašlykų, tai buvo liepos 11 d. Sodas- Dituvoje. Jie dažnai važiuoja vasarą į sodą. Pamena tą datą, nes tą dieną apskundė S. G.. Tą dieną ji, S., dukrytė važiavo į Daukanto g. esantį garažą. Ji laukė automobilyje su dukryte, kol S. susitiks su L., kad detalę paduoti ir apie 18 val. išvažiavo pas mamą į sodą. Tai buvo eilinė diena. Važiavo Šilutės pl. prie „Banginio“ PC suko link Jakų. Be reikalo taip rašo žmonės, dukrytei buvo 7 mėn., todėl ji pati neleistų taip jam vairuoti.

Liudytojas L. M. paaiškino, kad tą dieną po darbo atvažiavo pas S. G. į garažą, pasiimti kelias detales. Išvažiavus iš garažo, jis su savo automobiliu iš paskos S. G. važiavau. Tai buvo gal gegužės 11. Datą pamena, nes S. G. paprašė paliudyti, nes neteisingai buvo apkaltintas. Incidentas neva buvo kelyje. Po darbo po 18:15 val. susitiko garaže, po to jis važiavo į namus Bandužių g., o S. G. nusuko link Jakų žiedo.

Liudytoja E. M. paaiškino, kad rašė paaiškinimą, kuriame nurodė teisingas įvykio aplinkybes. Buvo vakaras, ji pati dirbo iki 17:30 val., bet grįžinėjo namo kartu su vyru. Važiuojant prie jų automobilio prisigretino Volkswagen automobilis, kurio galiniai stiklai buvo tamsinti. Vairuotojo ji neįsidėmėjo, nes praėjo laiko tarpas. Nežino, ar S. G. sėdėjo už vairo.

Eismas buvo intensyvus, visi buvo po darbo. Iki to įvykio, S. G. nebuvo sutikusi. Kadangi buvo toks chuliganiškas vairavimas, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir nurodė automobilio numerį ir, kad vairuotojas sudarinėjo avarines situacijas. Toks vairavimas pavojingas ir žmogaus sveikatai.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad nepažįsta S. G.. 2014-07-11 važiavo tarnybiniu automobiliu Mokyklos g. Iš karto nepastebėjo, bet paskui pamatė, kad kita mašina susigretino su jo vairuojama mašina. Prisigretinęs automobilis buvo tamsintais langais. Tas automobilis važiavo jam iš kairės, atsidarė langus, su vandens šautuvu ėmė purkšti vandenį į jo mašiną. Jis pakėlė ranką, tarsi klausdamas, kas atsitiko, tačiau jam buvo parodytas vidurinysis pirštas. Greta važiavusi mašina pradėjo greičiau važiuoti ir užlindo priekiu prieš jo automobilį. Jis važiavo pirmoje juostoje, ta mašina priešais jį staigiai ėmė stabdyti. Tada jis persirikiavo į antrą juostą, vairuotojas daug kartų bandė stabdyti prieš jį. S. G. bandė žiedinėje sankryžoje prieš jį stabdyti. Išvažiavus iš žiedo, kitas vairuotojas buvo iš galo, kai jis pradėjo stabdyti, norėdamas išsiaiškinti, kodėl vairuotojo tokie neaiškūs veiksmai, ir kodėl jis sudaro avarinę situaciją. Pabandė prie automobilio prieiti, tačiau vairuotojas parodęs vidurinį pirštą jam, staiga įvažiavo į antrą juostą, ir pavažiavęs 5 metrus sustojo. Pagalvojo, kad nieko neišsiaiškins, ir išvažiavo į Kauno g. S. G. nuvažiavo tiesiai. Mokyklos g. jis važiavo pirma juosta, Volkswagen automobilis važiavo antra juosta. Tos mašinos keleivis šaudė vandens šautuvu. Laikas buvo po darbo, apie 19 val. Buvo vasara, šviesu. S. G. buvo už vairo, kas buvo keleivis, negali pasakyti. Automobilio galiniai langai buvo tamsinti. Vairuotoją įsidėmėjo, kai bandė prieiti prie mašinos. Nebuvo anksčiau bendravę su mašinos vairuotoju.

Liudytoja J. D. paaiškino, kad apie įvykį ją informavo A. M.. Vyriškis buvo išsigandęs, šokiruotas, šitoks įvykis buvo. Tokį vairavimą galima pavadinti šiurkščiu kelių eismo pažeidimu. A. M. atvyko po darbo, buvo labai susijaudinęs, gal neįvertino laiko. Jis buvo labai susijaudinęs, nurodė , kad įvykis buvo 16 val., nors iš tikrųjų buvo apie 19 val. A. M. apie įvykį jai pasakė kitą dieną. Dėl dienos ji negali pasakyti, gal tai jos padaryta klaida, nepamena, bet buvo įvykis, kurio metu vairuotojas staigiai stabdė. A. M. buvo susijaudinęs, šokiruotas. Gal buvo įpuolęs šeštadienis, todėl pareiškimą parašė liepos 16 , o kelių policija gavo liepos 17 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 124² straipsnis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodyta, kad S. G. vairuodamas automobilį, persirikiuodamas iš antros į pirmą eismo juostą, staigiai sustabdė savo automobilį prieš kitą transporto priemonę, kai priekyje nebuvo kliūties, sukėlė avarinę situaciją, dėl ko kitas automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir persirikiuoti į kitą eismo juostą, o žiedinėje sankryžoje tokius veiksmus dar kartą pakartojo ir tokiu būdu sukėlė tris avarines situacijas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad tą dieną su šeima automobiliu važiavo į Dituvos sodus, kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo, važiavo tvarkingai ir tai matė iš paskos važiavęs jo draugas. Vis dėlto tokie S. G. paaiškinimai vertintini kritiškai ir traktuotini kaip pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti griežtos atsakomybės, nes jis teismo posėdyje nesugebėjo nuosekliai paaiškinti dėl kokių priežasčių liudytojai A. M. ir E. M. dėl chuliganiško vairavimo apkaltino būtent jį. Liudytojas A. M. nurodė, kad po darbo važiuojant tarnybiniu automobiliu su žmona namo, prie jų prisigretino automobilis tamsintais langais ir atsidarius keleivio durelių langą pradėjo purkšti vandens šautuvu į jo automobilio šoninius langus, šiam bandant išsiaiškinti tokio elgesio priežastį, buvo parodytas vidurinysis pirštas. Po to, greta važiavęs automobilis pradėjo greičiau važiuoti ir užlindęs priekiu prieš jo automobilį, kelis kartus staigiai ėmė stabdyti, dėl ko jis buvo priverstas persirikiuoti į kitą eismo juostą. Už automobilio vairo sėdėjo S. G. (b. l. 56-57). Iš esmės analogiškus paaiškinimus davė ir liudytoja E. M. (b. l. 56). Teismas, vertindamas šių liudytojų paaiškinimus neturi pagrindo jais abejoti, nes jie nuoseklūs, logiški, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Byloje jokių duomenų apie tai, kad A. M. ir E. M. būtų iki įvykio pažinoję S. G. ir siektų melagingai jį apkalbėti, nėra. Be to, tai, kad iki įvykio su minėtais liudytojais nebuvo tekę susidurti patvirtino ir pats S. G. (b. l. 44). Liudytoja J. D. parodė, kad S. G. nepažįsta, bet apie įvykį sužinojo iš A. M. ir matė, kad šis buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs, todėl ji kreipėsi su pareiškimu į policiją (b. l. 57). Liudytoja E. K. nurodė, kad paklausus S. G. apie tai, kas dar be jo vairuoja automobilį VW Passat, šis atsakė, kad tik jis (b. l. 44). Teismas negali remtis liudytojų J. Š. ir L. M. parodymais, nes jie iš esmės skiriasi nuo aukščiau aptartų liudytojų parodymų, be to, liudytoja J. Š. yra S. G. sugyventinė, o L. M. S. G. draugas, todėl akivaizdu, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Nors skundžiamame nutarime pažeidimo laikas yra nurodytas 11.08 val., tačiau liudytoja E. K. paaiškino, kad dėl laiko įsivėlė techninė klaida, nes tikras pažeidimo laikas yra 2014-07-11 19 val. (b. l. 43). Tai, kad įvykio laikas buvo 19 val. patvirtino ir liudytojai A. M. ir E. M., J. D.. Be to, S. G. ir liudytojai J. Š. bei L. M. duodami paaiškinimus taip pat nurodė panašų laiką. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog tikrasis pažeidimo laikas yra 2014-07-11 19 val., o ne 11.08, ši techninė apsirikimo klaida ištaisytina.

Remiantis nustatytu, darytina išvada, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad S. G. tyčia savo veiksmais kėlė didelę grėsmę eismo saugumui, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Dėl to administracinė nuobauda S. G. pagal ATPK 124² str. 2 d. paskirta pagrįstai.

S. G. taip pat paskirta nuobauda – 30 Lt (8 EUR) dydžio bauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį už tai, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojui su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis (KET 16 p.).

Tačiau kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G. paaiškinimų, E. K. tarnybinio pranešimo, pažeidimas buvo užfiksuotas S. G. nežinant, kad dėl tokio jo vairavimo bus kreiptasi į policiją, todėl vykdamas į policijos komisariatą pagal pranešimą ir nežinodamas dėl ko yra kviečiamas, S. G. neturėjo pareigos su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla, dalyje dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 str.1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutaria:

S. G. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-09-04 nutarimą pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl S. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė