Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo gamyba“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. N. dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. B. ir jo atstovė advokato padėjėja Irma Bekerė ieškinį ir patikslintą ieškinį palaiko, prašo tenkinti, ieškovas V. B. paaiškino, kad automobilį Audi A8, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis pirko iš L. J. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nespėjo automobilio įregistruoti VĮ Regitra savo vardu. 2007-09-07 d. jis atvarė šį automobilį į servisą, adresu Gytarių g. 30, Šiauliuose, kur darbininku dirbo ieškovo pažįstamas S. P.. Atvaręs automobilį į servisą, dėl jo remonto V. B. kalbėjosi su V. N., kuris dirbo autoservise priėmėju, jam paliko automobilio raktelius, perdavė pinigus – 1500,00 Lt avansą už detales. Kaip nurodė V. B., ankščiau V. N. jis žinojo iš matymo, matydavo jį atvažiavęs į autoservisą pas savo draugą S. P.. Ieškovas paaiškino, kad jam paliekant automobilį autoservise nebuvo surašyti jokie dokumentai. Su V. N. žodžiu buvo aptarta, koks remontas bus atliekamas. Ieškovo teigimu, jis kartu su N. nuvarė automobilį į kitą servisą patikrinti automobilį kompiuteriu. Pasiteiravęs, kiek kainuos detalės ir remontas, ieškovas, kaip jis pats teigia, sumokėjo V. N. 1500 Lt, tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento iš V. N. negavo. Būdamas komandiruotėje V. B. iš S. P. gavo žinutę, kad automobilis autoįvkio metu buvo sugadintas. Grįžus iš komandiruotės V. N. ieškovui pasakė, kad žala jam bus atlyginta, kai jo šefas persiųs pinigus. Ieškovo teigimu, automobilį jis paliko remontuoti autoservise, o ne asmeniškai V. N., nes V. N. dirbo priėmėju. Palikdamas V. N. automobilį ir jo raktelius, ieškovas leidimo V. N. važinėti automobiliu nedavė, nes automobilio dokumentų V. N. nepaliko. Ieškovo V. B. teigimu, jam buvo padaryta žala: automobilio remontui palikti 1500 Lt ir 11600 Lt žala dėl automobilio sugadinimo.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. N. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios iš trečiojo asmens negauta. Pagarsintas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. N. paaiškinimas, duotas 2009-02-20 teismo posėdžio metu (t. 1, b.l. 213-214). V. N. paaiškino, kad automobilių priėmimo aktai pas atsakovą buvo rašomi, tačiau V. B. automobiliui išrašytas nebuvo, nes šis automobilis turėjo būti remontuojamas kaip S. P.. Automobilis servise turėjo būti remontuojamas neoficialiai. V. N. patvirtino, kad iš V. B. jis gavo 1500,00 Lt už automobilio detales.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo V. B. ieškinys teismingas Šiaulių miesto apylinkės teismui, nes pareikštas ieškovo pasirinkimu pagal žalos, padarytos jo turtui, padarymo vietą (LR CPK 30 str. 6 d.).

Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas V. B. iš L. J. už 18000 Lt nusipirko automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 26, 27). 2007-08-23 d. šią transporto priemonę L. J. išregistravo iš VĮ Regitra duomenų bazės (t. 1, b.l. 148). Kaip nurodė ieškovas, jis transporto priemonės savo vardu įregistruoti VĮ Regitra nespėjo, nes prieš tai ketino ją suremontuoti. Nors automobilis nebuvo įregistruotas VĮ Regitra ieškovo vardu, tačiau iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad rangovui neturėjo jokios reikšmės asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, todėl ieškovas, būdamas vartojimo rangos sutarties šalis, turėjo teisę pareikšti ieškinį rangovui.

Atsakovas su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutinka, nes, jo manymu, rangos sutartis dėl automobilio remonto buvo sudaryta tarp ieškovo V. B. ir trečiojo asmens V. N., todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš trečiojo asmens, bet ne iš atsakovo. Su šiais atsakovo motyvais teismas nesutinka. Siekiant nustatyti asmenį, kuris turi atsakyti už prarastą turtą, perduotą rangos sutarties pagrindu, reikia nustatyti, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens.

Ieškovas V. B. paaiškinimo metu, o taip pat apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 40-1-506-07 (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 29-30) nurodė, kad jam priklausiusį automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-07 d. jis atvarė į autoservisą, adresu Gytarių g. 30, Šiauliuose, kur darbininku dirbo ieškovo pažįstamas S. P.. Dėl automobilio remonto kalbėjosi su serviso darbuotoju – priėmėju V. N., su kuriuo aptarė, koks remontas bus atliekamas, serviso patalpose paliko automobilį, V. N. perdavė automobilio raktelius, pinigus – 1500,00 Lt avansą už detales. Be to, su V. N. nuvarė automobilį patikrinti į kitą servisą kompiuteriu. Ieškovo teigimu, automobilį jis nuvarė remontuoti į autoservisą, o ne konkrečiai V. N. ar S. P.. Asmeniškai į V. N. ieškovui, jo teigimu, kreiptis dėl automobilio remonto nebuvo reikalo, nes tuomet ieškovas galėjo paprašyti savo pažįstamo S. P., kad šis suremontuotų automobilį. Šias ieškovo paaiškinimo metu nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai A. B., S. P., nepaneigė ir liudytoju apklaustas Z. K.. Liudytojas A. B. parodė, kad V. B. automobilį AUDI A8, atvarytą į servisą Gytarių gatvėje, Šiauliuose, paliko priėmėjui V. N., kuriam V. B. paliko dar ir 1500 Lt, aptarė, kokius remonto darbus reikia atlikti, po to jie visi kartu išvažiavo. Automobilis liko serviso patalpose, kurias išvažiuodamas užrakino V. N.. Liudytojo S. P. parodymai analogiški liudytojo A. B. parodymams, be to, liudytojas S. P. parodė, kad jis dirbo tame servise šaltkalviu, tačiau kadangi servisas buvo neseniai atidarytas, automobilių ir pinigų priėmimo dokumentai nebuvo išrašinėjami. Liudytojas Z. K. parodė, kad V. N. pas atsakovą dirbo Šiauliuose buvusio serviso vadovu, jis priėminėjo automobilius remontui, turėjo išrašyti automobilių priėmimo dokumentus. Pinigus už automobilių remontą paimdavo ir čekius išrašydavo taip pat V. N..

Iš byloje esančios darbo sutarties (t. 1, b.l. 55-56) matyti, kad tretysis asmuo V. N. pas atsakovą nuo 2007-08-08 d. iki 2007-10-17 d. dirbo serviso vadovu. Tretysis asmuo V. N., rašydamas pasiaiškinimą atsakovui UAB “Verslo gamyba” (t. 1, b.l. 54), nurodė, kad automobilį, atvarytą remontui, V. B. saugojimui paliko asmeniškai V. N., todėl atsakomybę už žalą jis prisiima asmeniškai sau. Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 40-1-506-07 (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 31-32) V. N. parodė, kad automobilį V. B. paliko remontui servise, jį V. N. pasiėmė neatsiklausęs. Paaiškinimo metu teismo posėdyje V. N. nurodė, kad automobilis turėjo būti remontuojamas servise neoficialiai. Nors atsakovas nesutikimo su ieškiniu motyvus grindžia būtent šiomis trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismas trečiojo asmens paaiškinimą, parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams - ieškovo paaiškinimui, liudytojų S. P., A. B. ir Z. K. parodymams.

Ieškovas, atvaręs jam priklausantį automobilį remontuoti į atsakovui priklausančio serviso patalpas, prie kurių, kaip nurodė atsakovo atstovas, yra iškaba, kad patalpose yra servisas, nurodyti telefonai ir atliekamų darbų sąrašas, suderinęs remonto detales ir palikęs automobilį serviso patalpose, buvo įsitikinęs, kad automobilį paliko remontuoti servise, o V. N. veikia kaip atsakovo atstovas (LR CK 2.133 str. 2 d.). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į tai, kad V. N. paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaringi, bei į tai, jog V. N., priėmęs ieškovo automobilį remontuoti, jį išvažiuodamas paliko serviso patalpose, jog jam asmeniškai remontuoti automobilius serviso patalpose darbdavio įgaliojimai suteikti nebuvo (tai patvirtino liudytojas Z. K.), teismas laiko įrodytu, kad vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl ieškovui priklausančio automobilio remonto susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo (LR CK 6.672 str. 1 d., 2 d., 6.351 str.). 2007-09-07 Vartojimo rangos sutartis, pagal kurią atsakovas iki 2007-09-17 d. įsipareigojo atlikti automobilio remonto darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 1500 Lt už detales, o už darbus atskirai, po remonto atlikimo, tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinės formos, kas neprieštarauja įstatymo reikalavimams (LR CK 6.351 str.). Nors atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovui priklausantis automobilis atsakovo servisui perduotas nebuvo, nes nebuvo surašytas automobilio priėmimo remontui dokumentas (t. 1, b.l. 58), kvitas, patvirtinantis 1500 Lt sumos sumokėjimą, tačiau teismas su tokiu atsakovo atstovo argumentu nesutinka. Surašyti ir išduoti automobilio priėmimo remontui ir pinigų sumokėjimą patvirtinačius dokumentus buvo atsakovo darbuotojų – V. N., Z. K. pareiga šiems asmenims vykdant darbines funkcijas pas atsakovą. Be to, kaip jau buvo minėta, vartojimo rangos sutarčiai rašytinė forma nėra privaloma. O pinigų priėmimo kvito pagal vartojimo rangos sutartį neišdavimas šios sutarties nedaro negaliojančia.

Esant įrodytai aplinkybei, kad tarp šalių – ieškovo V. B. ir atsakovo UAB “Verslo gamyba” buvo susiklostę vartojimo rangos santykiai, turi būti taikomas CK 6.657 straipsnis, numatantis rangovo atsakomybę už užsakovo (ieškovo) perduoto turto neišsaugojimą. Pagal CK 6.657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Tai reiškia, kad rangovas atsako už perduoto turto praradimą esant bet kuriai jo kaltės formai – tyčiai ar neatsargumui. Rangovo kaltė yra preziumuojama, todėl, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, jam tenka pareiga įrodyti kaltės nebuvimą. Teismas byloje esančių įrodymų visumos pagrindu laiko įrodytu, jog atsakovas nesiėmė priemonių perduotam pagal rangos sutartį daiktui išsaugoti: automobilių rakteliai, kaip nurodė liudytojas Z. K., buvo saugomi visiems darbuotojams prieinamoje spintoje, atsakovo darbuotojas V. N., paties atsakovo charakterizuojamas kaip nesąžiningas, atsakovui žalos padaręs darbuotojas, žinojo serviso signalizacijos kodus, turėjo priėjimą prie paliktų remontui automobilių raktelių, todėl net ir po darbo valandų turėjo galimybę važinėti paliktais remontuoti automobiliais. Tokiais nerūpestingais veiksmais atsakovas sudarė visas reikiamas sąlygas ieškovo turto neišsaugojimui ir sugadinimui, dėl ko jis iš esmės pažeidė ne tik CK 6.657 straipsnyje numatytą pareigą užtikrinti jam perduoto turto apsaugą, bet tuo pačiu ir CK 6.200 str. nuostatas, kurios įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, dedant tokias pastangas, kokių būtų ėmęsis tokiomis aplinkybėmis kiekvienas protingas asmuo. Dėl netinkamo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo rangovui kyla atsakomybė, todėl atsakovas privalo ieškovui atlyginti jo dėl automobilio sugadinimo patirtus nuostolius (LR CK 6.62 str. 2 d., 6.251 str. 1 d.).

Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus.

Ieškovas jam padarytos žalos dydį grindžia į bylą pateikta transporto priemonės AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita (t. 1, b.l. 5-29), kurioje pateikta išvada, kad apgadintos šios transporto priemonės vidutinė rinkos vertė – 3488,00 Lt, atkūrimo kaštai – 19903 Lt, nesugadinto automobilio vidutinė rinkos vertė – 15190 Lt. Atsakovui nesutinkant su šioje vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis, atsakovo prašymu paskyrus teismui prekinę techninę ekspertizę, buvo gautas ekspertizės aktas Nr. 280824-E (t. 1, b.l. 185), kuriame pateikta išvada, kad techniškai tvarkingo automobilio vidutinė rinkos vertė – 15200,00 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė rinkos vertė – 4200,00 Lt, atkuriamoji (remonto) vertė – 23160,21 Lt. Ieškovas V. B. ir jo atstovė eksperto išvadoje nurodytų duomenų neginčijo, ieškovo atstovė nurdė, kad šie duomenys mažai skiriasi nuo paties ieškovo vertinimo ataskaitoje pateiktomis transporto priemonės vertėmis. Teismas, nustatydamas ieškovo patirtų dėl automobilio sugadinimo nuostolių dydį, atsižvelgia į tai, jog ekspertizės akte turto vertės yra nurodytos 2007 m. rugsėjo mėn., kuomet automobilis buvo perduotas rangovui ir autoįvykio metu sugadintas, o vertinimo ataskaitoje turto vertė nurodyta 2007-11-07 datai, vadovaujasi eksperto išvada, kuri yra gauta nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, ir laiko, jog ieškovas dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo patyrė 11000,00 Lt nuostolių (15200,00 Lt – 4200,00 Lt).

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas laikomas sutarties nevykdymu (Civilinio kodekso 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str.). Ieškovas prievolę pagal 2007-09-07 d. vartojimo rangos sutartį įvykdė tinkamai – perdavė atsakovui suremontuoti automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo raktelius, 1500,00 Lt avansą. Šią aplinkybę patvirtino ieškovas, tretysis asmuo V. N. ir liudytojai S. P., V. B., todėl teismas laiko įrodyta. Tačiau atsakovas automobilį grąžino sugadintą autoįvykio metu. Teismas laiko įrodyta, kad dėl automobilio sugadinimo autoįvykio metu ieškovas patyrė 11000,00 Lt žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. O taip pat atsakovas privalo grąžinti avansu jo darbuotojui V. N. ieškovo sumokėtus 1500,00 Lt.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Tokiu būdu, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 12500,00 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nors ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, 95,33 procentų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismas ieškovo reikalavimus pripažino pagrįstais, tačiau nustatydamas nuostolių dydį vadovavosi ekspertizės akte pateiktomis turto vertėmis, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas laiko, jog byla išspręsta ieškovo naudai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 200,00 Lt turto vertinimo išlaidos (t. 1, b.l. 28, 29, 30), 393,36 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 4, 90) ir 2950,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 34, 114, 115, 124, 125, 192) (LR CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str., 96 str.). Iš atsakovo valstybei priteistina 101,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – pašto išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d., 3 p.). Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, įvertinus bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo išlaidos advokato pagalbai nelaikytinos per didelėmis.

Atsakovui UAB „Verslo gamyba“ grąžintini 50,00 Lt, sumokėti pagal 2008-06-12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį į teismo depozitinę sąskaitą už prekinę-techninę ekspertizę (t. 1, b.l. 175-176, 179, CPK 90 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo gamyba“ (į.k. 300062859, buveinės adresas T. Š. 16, LT-03111 Vilnius) ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 12500,00 Lt (dvylika tūkstančių penkis šimtus litų, 00 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12500,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-11-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3543,36 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt trijų litų, 36 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Iš atsakovo UAB „Verslo gamyba“ valstybei priteisti 101,43 Lt (vieno šimto vieno lito, 43 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti atsakovui UAB „Verslo gamyba“ 50,00 Lt (penkiasdešimt litų, 00 ct), sumokėtus pagal 2008-06-12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį į teismo depozitinę sąskaitą už prekinę-techninę ekspertizę.

Sprendimui įsiteisėjus, juo nuorašą pateikti Šiaulių miesto apylinkės teismo buhalterijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.