Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G.Z. ir atsakovės I.Z. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G.Z. ieškinį atsakovei I.Z. dėl paveldėto turto padalijimo ir atidalijimo ir atsakovės I.Z. priešieškinį ieškovui G.Z. dėl turto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti, kad I.Z. paveldėjo ir jai turi atitekti 1/8 gyvenamojo namo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastogės (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statinių (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), 9/16 sandėlio (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

nustatyti, kad jis paveldėjo ir jam atitenka 7/8 gyvenamojo namo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastogės (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statinių (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), 7/16 sandėlio (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančių Trakų r. sav., Padvariškių kaime;

atidalinti jį – G.Z. iš kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto – buto (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) gyvenamojo namo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastogės (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisti jam natūra žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastogę (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovei priteisti natūra butą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

priteisti iš jo I.Z. naudai 36 152 Lt dydžio kompensaciją.

Nurodė, kad 1990-02-09 testamentu jo tėvas J.Z. visą savo turtą, kuris jam priklausytų mirties momentui, paliko jam; tėvui mirus (duomenys neskelbtini), atsirado palikimas. Nurodė, kad J.Z. vardu mirties dieną buvo registruotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, nuosavybės teises į kurį jo tėvas įgijo Trakų rajono valdybos 1994-11-25 potvarkio Nr. 341 pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu esantys pastatai: gyvenamasis namas, pastogė, malkinė, tvartas, ūkinis pastatas, sandėlis ir kiemo statiniai, kurie priklausė tėvo motinai M.Z., o po jos mirties atiteko jos įpėdiniui J.Z. iki santuokos su atsakove sudarymo, pripažintini J.Z. asmenine nuosavybe; butas, esantis (duomenys neskelbtini), indėliai ir namų apyvokos reikmenys, kurie buvo įgyti po santuokos su atsakove sudarymo, todėl priklausė tėvui ir atsakovei bendros jungtinės nuosavybės teise, tėvui mirus, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o 1/2 minėto turto tapo J.Z. palikimu. Nurodė, kad padalinti palikimo geruoju nepavyko, todėl jis įsiregistravo 7/8 dalis žemės sklypo, 7/16 buto viešajame registre, prašo atidalinti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės; pateiktame padalinimo pasiūlyme suformuluotas palikimo padalinimo projektas labiausiai atitinka abiejų šalių teisėtus interesus. Pažymėjo, kad atsakovės teiginys, jog minėtas nekilnojamasis turtas yra jos su J.Z. bendra jungtinė nuosavybė neatitinka tikrovės, nes gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais jo tėvas J.Z. paveldėjo iš savo motinos M.Z. pagal 1985-08-14 paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šį liudijimą tėvas paveldėjo gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas buvo 34 kv.m, o gyvenamasis plotas 28 kv.m. Pagal VĮ „Registrų centras“ pažymą bendras gyvenamojo namo plotas sudaro 61,71 kv.m, naudingas plotas 50,68 kv.m, o gyvenamasis plotas 31,96 kv.m. Nurodė, kad šie duomenys iš esmės sutampa su 1966-03-16 techninės apskaitos byla, o nežymų plotų skirtumą galima būtų paaiškinti patalpų vidaus apdailos darbų atlikimu bei 1966 m. matavimo paklaidų. Nurodė, kad tik pastatas-sandėlis plane pažymėtu indeksu 6/1 ž, pastatytas 1990 m., jau po santuokos su atsakove, šis pastatas pripažintinas J.Z. ir atsakovės bendra jungtine nuosavybe. Kadangi atsakovė turi teisę į privalomąją palikimo dalį, tai padalijus šį turtą atsakovei turi atitekti 9/16 minėto pastato-sandėlio, o jam 7/16. Paaiškino, kad socialiniu ir ekonominiu požiūriu nekilnojamasis turtas turi priklausyti vienam savininkui, todėl paveldėtą turtą būtina atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl prašo ieškovui atidalinti visą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, o atsakovei jis sutinka mokėti kompensaciją pinigais už jos paveldėtą 1/8 žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Taip pat atsakovei priteisti visą butą, o už jam buto tenkančią dalį sumažinti kompensacijos sumokėjimą atsakovei.

pripažino gyvenamąjį namą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastogę (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statinius (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), J.Z. asmenine nuosavybe;

priteisė G.Z. gyvenamąjį namą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastogę (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statinius (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

nustatė, kad G.Z. paveldėjo 7/8 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini));

nustatė, kad I.Z. paveldėjo 1/8 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini));

priteisė I.Z. natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini));

priteisė iš I.Z. G.Z. naudai 83 848,5 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalį turto;

priteisė iš I.Z. G.Z. naudai 1 332 Lt bylinėjimosi išlaidų;

priteisė iš I.Z. 133,62 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų;

priteisė iš G.Z. 6,89 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų;

kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Dėl nuosavybės rūšies. Teismas nustatė, kad gyvenamąjį namą (34 kv.m bendro ploto, 28 kv.m gyvenamo ploto), daržinę ir tvartą, ieškovo tėvas J.Z. paveldėjo pagal 1985-08-14 paveldėjimo teisės liudijimą; visi pastatai, išskyrus sandėlį, pastatyti dar nesant atsakovei I.Z. ir J.Z. santuokoje. Aplinkybė, kad gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo įteisinti tik 2000-09-04 Trakų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 703 ir 2000-11-07 įregistruoti nekilnojamojo turto registre nepaneigia fakto, kad minėti statiniai išskyrus pastatą – sandėlį, yra pastatyti dar nesant I.Z. ir J.Z. santuokoje. Kadangi turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, todėl teismas nesivadovavo liudytojo A.P. parodymais. Iš vertinimo ekspertizės akte Nr. 176, esančių nuotraukų teismas nustatė, kad ginčo gyvenamasis namas yra labai apleistas ir visiškai fiziškai nusidėvėjęs; iš 1966 m. namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad M.Z. asmeninės nuosavybės teise priklausė namas, kurio bendras plotas yra 52,34 kv.m, todėl teismas atsižvelgė į galimą kadastrinių matavimų paklaidą bei skirtingu laikotarpiu tos pačios patalpos priskyrimą gyvenamajai ar ūkinei paskirčiai. Teismas padarė išvadą, kad I.Z. ir J.Z. būnant santuokoje gyvenamasis namas ir kiti statiniai, (išskyrus pastatą – sandėlį, kuris buvo pastatytas esant santuokoje) nebuvo pagerinti iš esmės, jų rinkos vertė po priestato ir verandos prie namo pastatymo nepadidėjo, todėl turtas laikytinas asmenine J.Z. nuosavybe, tuo tarpu pastatas – sandėlis, yra pastatytas I.Z. ir J.Z. būnant santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Dėl privalomosios palikimo dalies. Teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovei reikalingas išlaikymas, kadangi ji yra pensininkė, invalidė; todėl jai priklauso 1/8 gyvenamojo namo, pastogės, malkinės, tvarto, ūkinio pastato, ir kiemo statinių, 9/16 sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl paveldėto turto atidalijimo. Teismas nustatė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra 61,71 kv.m bendro ploto, iš jo gyvenamasis plotas – 31,96 kv.m. Atsakovei pagal privalomąją dalį priklauso 7,71 kv.m bendro gyvenamojo namo ploto (3,995 kv.m gyvenamojo ploto). Akivaizdu, kad minėtos dalies priteisimas atsakovei neužtikrintų galimybės daiktą naudoti pagal pirminę jo paskirtį; be to atsižvelgiant į šiuo metu įtemptus ieškovo ir atsakovės santykius, atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies priteisimas natūra sukurtų dar sudėtingesnius šalių santykius. Kadangi visas pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas priteistinas ieškovui, jo priklausiniai – pastogė, malkinė, ūkinis pastatas, tvartas, kiemo statiniai, kaip tarnaujantys pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui, taip pat priteisti ieškovui, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją už jai priklausančių gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį – 1901,5 Lt. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra 8,60 ha ploto, išsidėstęs abejose važiuojamo kelio pusėse. Pagal privalomąją dalį atsakovei priklauso 1,075 ha žemės sklypo dalis, todėl atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra didelis, padalijus jį, galima naudoti jį pagal paskirtį, be to jis nėra vientisas, išsidėstęs dvejuose gabaluose, todėl netenkintas ieškovo prašymas priteisti visą jam žemės sklypą natūra, o atsakovei už jai priklausančią žemės sklypo dalį priteisti piniginę kompensaciją. Teismas nustatė, jog būdami santuokoje I.Z. ir J.Z. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl minėtas butas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise; J.Z. mirus bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, 1/2 minėto buto tapo J.Z. palikimu; ieškovui priklauso 7/16 dalys minėto buto, atsakovei 9/16 dalys. Tiek ieškovui, tiek atsakovei sutikus, visas butas, priteistas atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteista piniginė kompensacija už jam priklausančią buto dalį. Ši kompensacijos dalis atitinkamai sumažinta G.Z. mokėtinai I.Z. kompensacijos daliai už gyvenamąjį namą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovės ieškovui priteista 83 848,5 Lt piniginė kompensacija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pirma eile pasisako dėl atsakovės I.Z. apeliacinio skundo, kadangi nuo jo pagrįstumo priklauso ieškovo apeliacinio skundo pagrįstumas – ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo grindžiama tuo, kad namų valda ir žemės sklypas buvo asmeninis J.Z. turtas, atsakovė teigė, kad namas buvo rekonstruotas, t.y. priklausė abiems sutuoktiniams. Atsakovės I.Z. apeliacinis skundas atmestinas; pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog jos sutuoktinio paveldėtas namas su priklausiniais buvo iš esmės perstatytas, kas sudarytų pagrindą pripažinti jį sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Apeliantė savo poziciją grindžia tuo, kad namas su ūkiniais pastatais, nors buvo paveldėtas jos sutuoktinio J.Z. 1985-08-04, iki jų santuokos (sudarytos 1986-10-11), santuokoje buvo iš esmės rekonstruotas. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – 1985-08-04 paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad jos sutuoktinis paveldėjo 34 kv.m bendro ploto namą, tvartą ir daržinę bei 2000-09-04 Trakų rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 703 „Dėl fizinių asmenų valdų įteisinimo“, kuriuo 2000-08-28 statybos inspekcijos pažymos pagrindu buvo įregistruotas J.Z. nuosavybėje jau 61,71 kv.m ploto namas (b.l. 134, 135-136, t.1); jos vertinimu, paminėti dokumentai įrodo, kad paveldėto namo bendras plotas santuokoje padidėjo nuo 38 iki 61,71 kv.m, t.y. namas buvo iš esmės perstatytas, rekonstruotas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šių rašytinių įrodymų vertinimu ir pažymi, kad apeliantės cituojami dokumentai jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina. 2000-09-04 statybos inspekcijos pažyma nustato, kad J.Z. priklausantys ūkio pastatai – pašiūrė, malkinė, tvartas, ūkio pastatas ir sandėlis tenkina saugaus naudojimo reikalavimus; pažymoje nėra duomenų apie jų pastatymo (sukūrimo) laiką; mero potvarkiu, priimtu Vyriausybės 1998-01-22 Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ pagrindu J.Z. buvo įteisintas (įregistruotas jo vardu) 1938 m. statybos namas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamasis namas pabaigtas statyti 1938 m., pastogė, malkinė, tvartas – 1980 m., ūkinis pastatas – 1970 m., sandėlis – 1990 m. (b.l. 8, t.1), taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad visi namų valdos pastatai, išskyrus sandėlį, buvo pastatyti iki santuokos su atsakove sudarymo. Kolegija taip pat pažymi, kad 1966 m. kovo mėn. techninės namų valdos apskaitos duomenimis namo bendras plotas 1966 m. sudarė 52,34 kv.m (b.l. 94-97, t.1); gyvenamasis namas 52,34 m. bendro ploto įregistruotas techninės inventorizacijos biure. Statybos pažyma išduota ir namo bei priklausinių registracija atlikta 2000 m. ryšium su nekilnojamojo turto registrų įkūrimu; tokiu būdu teisinės perregistracijos momentas negali būti laikomas daikto sukūrimo momentu, o atsakovės nurodyti dokumentai neįrodo namo rekonstrukcijos jos ir palikėjo santuokos metu. Kitokių duomenų, kad santuokos metu buvo atlikta esminė namo rekonstrukcija (leidimo statybai, projekto ar pan.) byloje nėra, taigi nėra pagrindo pripažinti namą ir jo priklausinius, išskyrus sandėlį, pastatytą 1990 m., sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė pareiškė, kad ieškovas nėra palikėjo J.Z. sūnus, todėl neturi teisės paveldėti. Kolegija atmeta šį argumentą, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė šiomis aplinkybėmis nesirėmė, reikalavimo dėl tėvystės ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo pareiškusi nebuvo, tokiu būdu apeliantės paminėtos aplinkybės negali būti apeliacijos dalyku (CPK 306 str. 2 d.). Be to, palikimas ieškovo priimtas ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotas pagal testamentą, taigi apeliantės nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės.

Kitas atsakovės apeliacinio skundo argumentas – dėl netinkamo CK 5.20 str. 2 d. normos aiškinimo ir taikymo atmestinas, kaip pagrįstas netinkamu šios normos aiškinimu. Apeliantė be jokio pagrindo teigia, kad privalomoji palikimo dalis gali būti ne tik pusė tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, tačiau ir didesnė. Priešingai, nei teigia apeliantė, įstatymas nesuteikia teismui teisės priteisti didesnę, nei įstatymo numatyta, paveldimo turto dalį, arba nepriteisti piniginės kompensacijos, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį; apeliantė be pagrindo priešpastato teisėtumo bei teisingumo ir sąžiningumo sąvokas. Kai įstatymas palieka spręsti tam tikrus klausimus teismo nuožiūra, teismas privalo tai darydamas, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais; šiais kriterijais teismas vadovaujasi, aiškindamas ir taikydamas teisės normas (CK 1.5 str. 3, 4 d.); taigi neteisėtas sprendimas negali būti laikomas teisingu ar sąžiningu.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Apeliantas prašė atidalinti jo turtą iš bendro su atsakove paveldėto turto, jam priteisiant natūra visą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, o atsakovei palikti visą butą ir priteisti jos naudai kompensaciją pinigais – jos paveldėtos namo su priklausiniais dalies ir 1/8 sklypo dalies bei ieškovo paveldėtos buto dalies skirtumą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir priteisdamas natūra ieškovui namą su ūkiniais pastatais bei 7/8 žemės sklypo, o atsakovei – butą ir idealią 1/8 dalį žemės sklypo bei priteisdamas ieškovui iš atsakovės 83 848,50 Lt kompensaciją, motyvavo, kad žemės sklypas, priešingai, bei namas su ūkio paskirties pastatais bei butas, yra dalus, nėra vientisas, todėl įmanoma išskirti atsakovei priklausančią sklypo dalį be neproporcingos žalos sklypo paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovė paveldėjo jos sutuoktinio – palikėjo J.Z. turto dalį kaip sutuoktinė, kuriai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (CK 5.20 str. 1 d.). Pati atsakovė savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 83 848,50 Lt kompensacijos ieškovui priteisimo, motyvuodama, kad dėl sunkios turtinės padėties negalės sumokėti ieškovui. Dėl jau išdėstytų motyvų teismas negali nepriteisti kompensacijos ieškovui už jam priklausančią paveldėto buto dalį; taigi atsiskaityti su ieškovu atsakovė galės tik pardavus žemės sklypo dalį arba jai priklausantį butą. Dėl amžiaus ir sveikatos būklės atsakovės galimybės panaudoti žemės sklypą pagal paskirtį (ūkininkavimui ir pelno gavimui) yra ribotos. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad labiau racionalus yra ieškovo pasiūlytas paveldėto turto padalijimo variantas – visiškas atidalinimas iš bendro turto, priteisiant atsakovei kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). 2007-11-30 ekspertizės akto Nr. 176 duomenimis 8,6 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudaro 960 000 Lt, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais (be sandėlio) 10 804 Lt, sandėlio vertė – 980 Lt. Atsakovei priklauso nuosavybės teise 1/8 dalis žemės sklypo ir 1/8 dalis namo su ūkiniais pastatais (išskyrus sandėlį) bei 9/16 sandėlio. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės dalies namo su ūkiniais pastatais ir sandėlio piniginė išraiška rinkos kaina sudaro 1 901,50 Lt, o 1/8 žemės sklypo vertė sudaro 120 000 Lt. Visos atsakovės dalies vertė yra 121 901,50 Lt arba 121 902 Lt. Kolegija taip pat sutinka, kad to paties ekspertizės akto duomenimis buto vertė (duomenys neskelbtini) yra 196 000 Lt, ieškovui priklauso 7/16 dalis (85 750 Lt vertės), o atsakovei – 9/16 dalis buto. Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendro turto visiškai, ieškovui, be namo su ūkio pastatais, priteistinas natūra dar visas žemės sklypas ir 36 152 Lt kompensacija atsakovės naudai – skirtumas tarp atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies ir ieškovui priklausančios buto dalies (121 902 – 85 750 = 36 152). Kolegijos vertinimu, toks ieškovo pasiūlytas visiško atidalijimo būdas nepažeidžia ir atsakovės interesų, nes jai atitenka butas be skolinių ar kitų apsunkinimų; priteista iš ieškovo kompensacija tik pagerins jos turtinę padėtį. Tenkindama ieškovo apeliacinį skundą kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė natūra ieškovui – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, atsakovei – butą ir keičia tik teismo sprendimo dalį dėl žemės sklypo padalijimo ir kompensacijos priteisimo, priteisiant ieškovui visą žemės sklypą natūra ir atsakovei iš ieškovo – kompensaciją; tokiu būdu ieškovo ir atsakovės turtas bus visiškai atidalintas.

Pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, konstatavo, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 83 proc., proporcingai turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai iš atsakovės, o tai būtų 3 984 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 332 Lt žyminio mokesčio. Tačiau atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį, teismas sumažino priteistinas atstovavimo išlaidas iki 1 000 Lt. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.), tačiau, kolegija, atsižvelgdama į sunkią atsakovės turtinę padėtį, bylinėjimosi išlaidų nepakeičia. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo G.Z. ieškinio reikalavimas dėl visiško atidalijimo iš bendro su atsakove I.Z. turto atmestas, nustatyta, kad paveldėtas po J.Z. mirties žemės sklypas priklauso G.Z. ir I.Z. bendra daline nuosavybe bei priteista iš I.Z. G.Z. 83 848,50 Lt kompensacija ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti G.Z. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); priteisti iš G.Z. I.Z. 36 152 Lt (trisdešimt šešių tūkstančių šimto penkiasdešimt dviejų litų) piniginę kompensaciją.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti G.Z. iš I.Z. 246 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.