Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą, pritaikius BK 24 straipsnį, 18 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 234 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi perkvalifikuoti veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; iš 1961 m. BK 18 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio ir 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnį bei 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą - 11 metų 1aisvės atėmimo. Remiantis 2000 m. BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu visos bausmės, paskirtos šia nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi teikimas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės - iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme - galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 11 d., bausmės pabaiga – 2029 m. lapkričio 11 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip žema. Komisijos nutarime nurodyta, kad stebimos nuteistojo pastangos valdyti išskirtus kriminogeninius veiksnius, asmuo aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, dirba įkalinimo įstaigoje. Nefiksuota, kad nuteistasis turėtų, kokių nors finansinių įsipareigojimų, kuriuos reikėtų įvykdyti. Asmuo aktyviai įsitraukė į pozityvios veiklos užsiėmimus, dalyvavo prevencinėse programose. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis sudarė ilgalaikės nuomos sutartį, bausmės atlikimo metu asmuo parvyksta deklaruotu adresu trumpalaikių išvykų metu. Pažeidimai nefiksuoti. Taip pat ilgą laiką stebimas nepertraukiamai disciplinuotas nuteistojo elgesys, asmuo per bausmės atlikimo laiką net 33 kartus skatintas. Nustatyti apsauginiai veiksniai - teigiama nuostata į darbinę veiklą, socialinių ryšių palaikymas su artimais šeimos nariais, naujų asmeninių santykių kūrimas. Visos paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas. Pastarasis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, jog yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Stelionis teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam S. A. Prokuroro skundas motyvuotas tuo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos pateikti duomenys nesudaro pagrindo neginčijamai išvadai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo laikotarpiu - 33 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir darbą, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Šios aplinkybės patvirtina teigiamus pokyčius nuteistojo elgesyje, tačiau į jas jau buvo atsižvelgta – 2023 m. balandžio 6 d., jį perkeliant atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kaip žema pirmą kartą buvo įvertinta tik 2022 m. rugpjūčio 16 d. (prieš tai rizika buvo vertinama kaip vidutinė). Pateiktoje medžiagoje yra duomenų, rodančių, kad nuteistojo asmenybė ir jo elgesys negali būti vertinami kaip nepriekaištingi, nes bausmės atlikimo laikotarpiu jis 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir 5 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Paskutiniu laikotarpiu, nuo 2021 m. lapkričio 25 d., jo elgesys buvo vertinamas teigiamai, tačiau paskatinimai jam netaikyti. Be to labai sunkų smurtinį nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau priemonėse, susijusiose su priklausomybių rizikos valdymu, nedalyvavo, likusi neatliktos bausmės dalis - labai didelė. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam trūksta savikritiškumo, jis neįžvelgia koreguotinų savybių, vis dar vengia analizuoti savo elgesio ir pasirinkimų priežastis, tik iš dalies, pripažįsta .savo kaltę, nepakankamai identifikuoja problemas, neturi įgūdžių jas spręsti, linkęs elgtis spontaniškai ir „agresyvokai“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrindo išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, šiuo metu nėra. Vienas pagrindinių bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis turi patirti tam tikrus suvaržymus ir .kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju didelė neatliktos .bausmės dalis ir kitos paminėtos aplinkybės neleidžia daryti .neabejotinos išvados, kad šiuo metų paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir tinkamai realizuotas teisingumo principas. Apibendrinant, darytina išvada, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos pateikti duomenys nesudaro pagrindo neginčijamai išvadai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstam elgesio riziką ir išėjęs į laisvę laikysis įstatymų. Prokuroro vertinimu, Komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl prokuroras prašo panaikinti Komisijos priimtą nutarimą ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam S. A.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundas tenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis S. A. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 2 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, gaunami paskatinimai, dirba, įsitraukia į resocializacijos procesą. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas įkalinimo vietų įstaigos administracijos – nuo 2023 m. balandžio 6 d. atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistojo elgesio teigiama korekcija bausmės atlikimo metu, darbinė veikla bei teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, gauti 33 paskatinimai (paskutinis 2021 m. lapkričio 25 d.) – visa tai bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Šiuo metu nuteistojo elgesyje, remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar egzistuoja dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; būdamas jaunas pasidavė dėdės netinkamam elgesiui; atliktas smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris susijęs su alkoholio vartojimu; nusikaltimo metu būdingas impulsyvus elgesys; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos procese ne tik, kad gali, bet dar ir privalo būti koreguojami. Pažymėtina, kad nuteistajam 2019 m. liepos 11 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir tik 2022 m. rugpjūčio 16 d. pirmą kartą nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko iki šiol. Teismas atkreipia dėmesį, kad stebimas nepriekaištingas nuteistojo elgesys paskutinius beveik 2 metus, tačiau per šį laikotarpį nei karto nebuvo skatintas (paskutinį kartą skatintas 2021 m. lapkričio 11 d.). Sutiktina su prokuroro argumentu, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas nepriekaištingai, nes buvo 5 kartus baustas, o 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam trūksta kritiškumo, kadangi neįžvelgia koreguotinų savybių savyje, pritartina prokuroro argumentui, kad nors nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau priemonėse, susijusiose su priklausomybių rizikos valdymu, nedalyvavo. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų) ir vieno pasikėsinimo nužudyti dėl savanaudiškų paskatų kartu su bendrininku (teismo nuosprendyje nurodyta, kad nusikaltimą atliko iš anksto susitarę ir veikdami grupėje), buvo paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeitė bausmę ir paskyrė 10 metų laisvės atėmimo. Nors nuteistasis anksčiau neteistas ir pirmą kartą susidūrė su teisėsauga 19 metų, tačiau nusikaltimų motyvas yra finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais, be to nuteistais nusikalto kartu su dėde, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis socialinio tyrimo metu teigia, kad jo giminėje yra daug teistų ir laisvės atėmimo bausmę atlikusių giminaičių. Šiuo metu dėdė, su kuriuo atliko nusikaltimą, taip pat atlieka bausmę viename būryje ir kartu dirba. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, be to nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismas taip pat pritaria prokuroro skundo argumentui, kad nuteistojo S. A. neatliktos bausmės dalis – 5 metai 5 mėnesiai 18 dienų ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Todėl sutiktina su prokurorės skunde nurodytu argumentu dėl bausmės trukmės, šiuo atveju įvertinus, kad nėra nustatyta BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, spręstina, kad neatliktos bausmės dalis dar turi tiesioginės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiui, tai yra, atlikdamas jam paskirtą bausmę jis dar turi dėti maksimalias pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad tai būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, S. A. neatliktos bausmės dalis (5 metai 5 mėnesiai 18 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nustačius nemažai jo elgesyje egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam S. A. netaikomas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam S. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.