Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str.1d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė A. B. nustatyta laisvės atėmimas 1 metams ir 2 MGL (260 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., iš dalies pridėta neatlikta pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-01-06 nuosprendį bausmės dalis - 10 mėnesių, ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių ir 2 MGL (260 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę A. B. visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal 2010-01-06 nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. V., I. P., A. J., A. D., L. U. ir L. R., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. V., I. P., A. J., A. D., L. U. ir L. R., 2006 m. lapkričio 5 d. apie 23.00 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, M. V., I. P., A. J. ir A. D. būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, įsiveržė į E. P. priklausantį gyvenamąjį namą, įžūliais bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį rankų kumščiais, mediniais pagaliais, kojomis suduodant R. E., jam padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, G. K., jam padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. J., jam padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, A. R., jam padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, L. R., A. Š. ir R. B., sukeliant jiems fizinį skausmą ir tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, plėšimo būdu bendrai užvaldė, R. E. priklausančią striukę „Adidas“, 100 litų vertės, G. K. priklausančią sidabrinę grandinėlę, 20 litų vertės, plaukų kirpimo mašinėlę 30 litų vertės, 15 vnt. cigarečių „Saint George“, bendros 21 lito vertės, A. J. priklausančią pjūklininko ruletę „Husqvarna“, 125 litų vertės, A. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson K300i, 500 litų vertės, su jame buvusia „Tele2“ SIM kortele, 10 litų vertės, vyrišką megztinį 40 litų vertės, L. R. priklausantį telefoną Nokia 3410, 100 litų vertės, su jame buvusia „Ežio“ SIM kortele, 10 litų vertės, sportinius batelius, 50 litų vertės, matavimo juostą „Husqvarna“, 125 litų vertės, A. Š. priklausantį plastikinį maišelį, 1 lito vertės, guminius batus 33 litų vertės, megztą kepurę, 5 litų vertės, R. B. priklausantį švarką, 15 litų vertės, kelnes, 15 litų vertės, 5 metrų matavimo juostą „Giant“, 4 litų vertės, 3 metrų ilgio matavimo juostą „Giant“, 3 litų vertės ir 3 metrų matavimo juostą, 3 litų vertės, po to pagrobė E. B. įmonei priklausančią 60 l talpos metalinę statinę, 100 litų vertės, su joje buvusiu 40 l benzinu A-95, bendros 120 litų vertės, 10 l talpos plastikinį indą, 10 litrų vertės, su jame buvusiu 3 l tepalo „HP“, bendros 60 litų vertės, 30 l talpos statinaitę, 25 litrų vertės, su joje buvusiu panaudotu 30 l tepalu, 15 litų vertės, t. y. bendrai pagrobė turto už 1540 litus.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. V., I. P., A. D. ir L. R., 2006 m. lapkričio 5 d. apie 23.10 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, M. V., I. P. ir A. D. būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, tyčia išdaužė E. P. priklausančio gyvenamojo namo langų stiklus, taip sugadino svetimo turto už 196 litus.

Apygardos teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant nuteistiesiems paskirtas bausmes ir dėl neteisingai paskirtų galutinių subendrintų bausmių (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Dėl nuteistojo A. B. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

Nuteistasis A. B. skunde nurodo neneigiantis sudavęs nukentėjusiesiems smūgius, tačiau mano, jog atsižvelgiant į tai, kad jis jokio nukentėjusiesiems priklausančio turto nepaėmė, jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, jo veika negali būti kvalifikuojama kaip plėšimas. Tačiau jeigu asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnį.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75/2010).

Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojas yra tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai irgi gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Taip pat nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus jų visumoje, nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji, tarp jų – ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, plėšimo būdu bendrai užvaldė pastarųjų turtą. To, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais nukentėjusiesiems sudavė smūgius, neginčija ir pats apeliantas. Teisiamajame posėdyje A. B. nurodė, kad 2006 m. rudenį, apie 21 val., jis su savo pusbroliu I. P., taip pat su A. J., A. D. ir L. U., jo, t. y. A. B., vairuojamu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą prie parduotuvės, kur prie jų atėjo L. R. ir M. V.. M. V. pasiūlius važiuoti į kaimą sumušti medkirčius, jie visi sutiko. Prieš važiuodami į kaimą, jie užsuko pas A. J. į namus ir iš ten pasiėmė medinius kuolus. Nuvažiavus pas medkirčius, M. V. pabeldus į duris ir jas kažkam atidarius, jie visi supuolė į namo vidų ir pradėjo medkirčius mušti. Jis kambaryje gulėjusiam vyrui porą kartų sudavė kumščiu, vieną kartą sudavė per veidą ir du kartus įspyrė į šonus. Po to mušė kitame kambaryje buvusius vyrus, tačiau kiek kartų ir kam sudavė, nežino. M. V. pareikalavo medkirčių, kad šie atiduotų telefonus, pinigus ir cigaretes. Išeidamas jis, t. y. A. B., plyta išdaužė vieną lango stiklą. Langus daužė ir visi kiti (t. 4, b. l. 90). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kiti nuteistieji, patvirtindami, kad jie vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą sumušti ten gyvenančių medkirčių, juos mušė, o kai M. V. pareikalavo iš medkirčių telefonų ir cigarečių, jie pagrobė ir kitus nukentėjusiesiems priklausančius daiktus. M. V. patvirtino, kad mušant medkirčius jam kilo mintis pastaruosius apvogti ir jis paėmė du mobiliojo ryšio telefonus, bloką cigarečių, striukę, vyriškas kelnes, švarką, vienam vyriškiui nuo kaklo nuplėšė sidabrinę grandinėlę, paėmė matavimo juostą ir pjūklininko ruletę. Matė, kaip A. J. į automobilį atrideno metalines talpas su benzinu (t. 4, b. l. 88-89). Nuteistieji I. P., A. J., A. D.. L. U. ir L. R. taipogi patvirtino, kad jie visi mušė medkirčius, o kai M. V. pareikalavo, kad medkirčiai atiduotų telefonus ir kitus daiktus, jie taip pat paėmė nukentėjusiesiems priklausančius daiktus. Nors jie iš anksto nesitarė apiplėšti medkirčius, tačiau, kai M. V. pradėjo reikalauti, kad nukentėjusieji atiduotų savo daiktus, ir jie paėmė nukentėjusiųjų daiktus (t. 4, b. l. 88-92). Aplinkybę, kad juos apiplėšė į jų namus atvykę ir juos sumušę asmenys, teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusieji G. K., A. J., A. R., L. R., A. Š., E. E. (t. 4, b. l. 44-46, 88).

Taigi, nors byloje ir nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad visi nuteistieji buvo iš anksto susitarę įvykdyti plėšimą, tačiau byloje įrodyta, kad vienam iš bendrininkų – M. V. – fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius naudojimo metu kilus minčiai medkirčius apvogti bei pastarajam paliepus, kad nukentėjusieji atiduotų jiems priklausančius daiktus, veika peraugo į plėšimą – kiti nuteistieji taipogi grobė nukentėjusiųjų turtą, o A. B. tai matė, suprato ir pritarė šiems veiksmams. Tai patvirtina, kad nusikaltimo bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį plėšimo objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia. Faktinės bylos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis A. B. veikė kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais, jo tyčia apėmė ir tų asmenų veiksmus. Nors apeliantas nukentėjusiųjų daiktų asmeniškai neėmė, tačiau byloje įrodyta, kad jis prieš nukentėjusiuosius naudojo fizinį smurtą ir taip atėmė jiems galimybę priešintis, tokiais savo veiksmais A. B. prisidėjo prie veiksmų, atitinkančių plėšimo objektyviuosius požymius. Nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta ir jie buvo apiplėšti bendrais nuteistųjų M. V., A. B., I. P., A. J., A. D., L. U. ir L. R. veiksmais. Kaip jau buvo minėta aukščiau, įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius – vykdytojai gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo A. B. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Tenkinti apelianto prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam A. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ir šių bausmių subendrinimo

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nors pastarasis nuosprendžio priėmimo metu buvo teisiamas šeštą kartą, tačiau nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jis nebuvo teistas (t. 2, b. l. 97-100), taip pat atsižvelgė į tai, kad A. B. yra baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 135, 136), charakterizuojamas neigiamai (t.2, b. l. 138, 139, 142). Kadangi A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą – baudą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra žymiai mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir nėra aiškiai per griežta. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., A. B. paskirta bausmė – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda – taip pat nėra per griežta.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrindamas už abi nusikalstamas veikas A. B. paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantui už dvi nusikalstamas veikas, t. y. apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu. Kodėl renkasi būtent tokį bausmių bendrinimo būdą, teismas visiškai nemotyvavo, tik nurodė, jog paskirtas bausmes bendrina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis. Pastebėtina ir tai, kad BK 63 str. 4 dalis numato dalinį bausmių sudėjimo būdą, o visišką bausmių sudėjimo būdą numato to paties straipsnio 3 dalis. Taigi, bendrindamas apeliantui už dvi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško jų sudėjimo būdu, teismas turėjo nurodyti, jog vadovaujasi BK 63 str. 3 dalimi.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 dalyje nurodyti atvejai, kuomet bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu: 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, 3) kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas bausmes bendrina bausmių sudėjimo būdu.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. Akivaizdu, jog šiuo atveju nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, jos yra priskirtos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Taigi, esant BK 63 str. 5 d. 2 p. nustatytai sąlygai, nuteistajam paskirtos bausmės turi būti bendrinamos ne bausmių sudėjimo, o apėmimo būdu.

Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. B. padarė 2006 m. lapkričio 5 d., t. y. iki Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuris patikslintas Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi ir pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, priėmimo (t. 2, b. l. 122-127, 128-132, 133), nuteistajam abiem minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.). Dviem nuosprendžiais A. B. paskirtos bausmės bendrintinos prie griežtesnės – Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, patikslintu to paties teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi ir pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu – paskirtos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu A. B. paskirtos bausmės, o ne priešingai, kaip bausmes bendrino pirmosios instancijos teismas. Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., o ne Lietuvos Respublikos BK 66 str., kaip neteisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. B. įskaitytina bausmė, atlikta pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendį.

Nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, tačiau teismas, švelnindamas nuosprendį apelianto atžvilgiu bei remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems (BPK 320 str. 5 dalis). Todėl kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes baudžiamąjį įstatymą neteisingai pritaikė ir kitiems nuteistiesiems, t. y. M. V., I. P., A. D. ir L. R., nors pastarieji šio nuosprendžio ir neskundė, Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį keičia ir minėtiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str.,

n usprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. paskirtą bausmę – 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, patikslintu to paties teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi ir pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Į bausmės laiką A. B. įskaityti bausmę, atliktą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendį, patikslintą to paties teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi ir pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. paskirtą bausmę – 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą subendrinti apėmimo būdu bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. V. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2006 m. lapkričio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., I. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. paskirtą bausmę – 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę I. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę I. P. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Į bausmės laiką I. P. įskaityti bausmę, atliktą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. paskirtą bausmę – 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. D. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., L. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. paskirtą bausmę – 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę L. R. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.