Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas J. Stubrys Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2009 m. balandžio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. P. ir S. P. ieškinį atsakovui G. P., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į civilinių teisių įgyvendinimo sąžiningumo ir teisingumo principus, taip pat draudimą piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises, ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žala kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. LR CK 3.5 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtinta Šiaulių m. apylinkės teismo 2004 m. spalio 20 d. sprendimu, ieškovei atsakovas paliko didesnę negu jai priklausė turto dalį. Su ieškove buvo susitarę, kad niekados nekils išlaikymo vaikams padidinimo klausimas. Pagal to meto kainas viso turto balansas sudarė 329 925 Lt, ieškovei teko 245775 Lt vertės turtas, atsakovui tik 84150 Lt vertės.

2. Nurodo, kad teismas galėjo ir privalėjo padaryti išvadą, kad ieškovei be pagrindo atitekusi 80813 Lt vertės turto dalis padidino jos galimybes teikti išlaikymą vaikams, lyginant su atsakovo galimybėmis. Teismas neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, jo objektyvias galimybes teikti priteistą išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-77/2008) pažymėjo, kad kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje iš esmės atkartojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (civilinė byla Nr. 3K-3-259/2004) nutarties konstatuojamąją dalį, tačiau praleido šios nutarties tokią nuostatą, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL).

1.Nurodo, kad atsakovo sutikimas mokėti tik po 200 Lt į mėnesį vaikui išlaikyti yra skurdi suma, neatitinka vaiko išlaikymo išlaidų. Po 2004 m. spalio 20 d. iš esmės pasikeitė ieškovės ir vaikų turtinė padėtis, pragyvenimo lygis. Vaikai išaugo, reikia didesnių rūbų, batų, daugiau maisto. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygomis sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šiuo metu minimali alga yra 800 Lt. Vienam vaikui išlaikyti reikia maždaug apie 800 Lt -1000 Lt.

2. Nurodo, kad turtą buvę sutuoktiniai pasidalino gera valia, atsakovui teko vertingas turtas. Atsakovas gali dirbti, turi pakankamai turto - butą Palangoje, poilsiavietę Ignalinos raj., Svendriškės km., dirba, gyvena pasiturinčiai ir gali teikti normalų, būtiną išlaikymą vaikams. Tuo tarpu ieškovė yra 2 gr. invalidė, su ja gyvena trys vaikai ir visi trys mokosi, visiems reikalingas kompiuteris užduotims atlikti. Ieškovė viena išlaiko, o atsakovas nepadeda, studentą sūnų M. P., kuris mokosi Šiaulių Universitete. Už jo mokslą reikės mokėti už semestrą 500 Lt. Sūnus studijuoja paskutiniame IV kurse.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Šios teisės normos turi laikomasi ir tuo atveju, kai, nors išlaikymas priteisiamas vienam vaikui, tačiau išlaikymas turi būti teikiamas dviem ir daugiau vaikų. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.

Ieškovė L. P., prašydama padidinti sūnums S. P. ir L. P. priteisto išlaikymo dydį nuo 150 Lt iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaikų priežiūros išlaidas – sūnūs išaugo, abu šoka šokių kolektyve „Šėltinis“, kasmet organizuojamos kelionės į užsienį, o tam reikalingos lėšos, vaikai sportuoja, padidėjo išlaidos asmeninės higienos priemonėms, maistui, aprangai, komunalinėms paslaugoms, vaikų ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino ieškinį iš dalies ir padidino atsakovo sūnums S. P. ir L. P. tenkantį išlaikymą iki 350 Lt kiekvienam kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo jau daugiau nei ketveri metai, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, sūnūs paaugo ir dėl to jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, abu berniukai sportuoja, dalyvauja varžybose užsienyje, o tam reikalingos lėšos (b.l. 66), sūnums būtinas kompiuteris, reikalingas internetas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išaugo vaikų išlaikymo išlaidos ir dėl to atsirado pildomos vaikų priežiūros išlaidos. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į ieškovės L. P. gaunamas pajamas (b.l. 9, 10), į atsakovo G. P. draudžiamąsias pajamas (b.l. 41), į tai, kad su ieškove kartu gyvena ir pilnametis sūnus M. P., kuris yra IV kurso studentas (b.l. 4, 115, 118), apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą sūnums iki 350 Lt. Be to, byloje nėra įrodymų, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas yra darbingas, gali susirasti geriau apmokamą darbą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikams didesnį išlaikymą. Nors atsakovas nurodo, kad jo sveikata nėra gera, tačiau teismui nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo sūnus S. P., gim. 1990-08-01, tiek bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme, tiek priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme, buvo jau pilnametis. Tiek jis, tiek jo įstatyminė atstovė prašė padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 500 Lt už laikotarpį nuo 2008-05-20 iki S. P. pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas padidindamas priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo sūnui S. P. nuo 150 Lt iki 350 Lt per mėnesį, įpareigojo atsakovą teikti padidintą išlaikymo sumą sūnui S. P. tik nepilnai keturis mėnesius (nuo 2008-05-20 iki 2008-08-01), o bendra pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinta išlaikymo suma nesudaro nei 800 Lt, todėl dar ir dėlto atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeistas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas.

Atsakovo argumentai, jog teismas, padidindamas išlaikymo dydį, turėjo įvertinti aplinkybes, kad, nuraukiant santuoką, ieškovei atsakovas paliko didesnę negu jai priklausė turto dalį, atmestini. Byloje nustatyta, kad 2004 m. spalio 20 d. sprendimu L. P. ir G. P. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu, šalys sutarė dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo (b.l. 3), todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad buvę sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išsprendė tarpusavyje dalintino turto klausimą, nors tuo pat metu turėjo galimybę susitarti ir dėl dalies jiems priklausančio turto perleidimo jų nepilnamečiams vaikams, kaip galimo išlaikymo būdo, tačiau to nepadarė. Tėvams to nepadarius, o susitarus dėl vaikams teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis, atsakovas netenka galimybės remtis argumentais, jog ieškovei po santuokos nutraukimo atiteko didesnė turto dalis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, todėl mažesnė suma nei ½ dalis minėto dydžio gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo sūnums, nes tokiu būdu būtų pažeistos jų teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį vaikams, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 350 Lt sumą kiekvienam vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti po 350 litų dydžio išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis abiems savo nepilnamečiams vaikams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LR CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečių vaikų išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš atsakovo G. P. ieškovei L. P. priteistina 250 Lt išlaidų (b.l. 113) advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo G. P. valstybei priteistina 5,90 Lt išlaidų (b.l. 110), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovo G. P. ieškovei L. P. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo G. P. valstybei 5,90 Lt (penkis litus, 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.