Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2014-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-521-628-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
1A-521-628-2014
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01135-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Bieliauskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis
A. A., J. B.
Civilinis ieškovas
UAB „Kinų smuklė“
Baudžiamoji byla Nr. 1A-521-628/2014Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01135-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.; 1.2.14.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei V. B., nuteistiesiems A. A., J. B., jų gynėjams advokatams R. V., S. C., civilinio ieškovo UAB „Kinų smuklė“ atstovui D. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (toliau – A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, išskyrus laiką susijusį su darbu.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, išskyrus laiką susijusį su darbu.

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas nėra paduotas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad jis ir J. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent jie: 2013 m. laikotarpiu nuo birželio 21 d. 21.50 val. iki birželio 22 d. 11.30 val., Vilniaus r., Riešės sen., Didžiosios Riešės k., Molėtų g. 13, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami grupe, iš UAB „Kinų smuklė“ priklausančios lauko kavinės stovo išėmė 1200 Lt vertės lauko skėtį ir jį pagrobė. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas nuteistojo J. B. ir liudytojo V. C. parodymais. Teismo metu J. B. paaiškino, kad jis ir A. A., būdami neblaivūs, iš kinų restorano paėmė skėtį, užsidėjo ant motorolerio, abu jį laikydami iš dešinės pusės rankomis motoroleriu vežėsi jį link Riešės ir buvo pastebėti policijos pareigūnų, nuo kurių bėgo, tačiau nuvirto ir J. B. pabėgo į namus. Skėtis liko prie motorolerio ir jį paėmė pareigūnai. Jis prašęs V. C. prisipažinti buvus kartu, dėl ko galisi.

Liudytojas V. C. paaiškino, kad J. B. prašė jo pasakyti, jog jis su juo vogė skėtį Raudondvario kaime. J. B. prašė sakyti, kad skėtį pavogė jis vienas, o buvo trise.

Apelianto vertinimu, šie parodymai patvirtina, kad jis su V. C. šiuo klausimu visiškai nekalbėjo ir neprašė jo prisipažinti pavogus skėtį. Šis pokalbis buvo tarp J. B. ir V. C.. Apeliantas tik prašė jo sakyti, kad su J. B. buvau ne jis, o V. C.. Šis prašymas, nuteistojo teigimu, nereiškia, jog jis norėjo nuslėpti skėčio vagystės faktą.

Skundu pažymima, kad nuteistasis tarnauja Lietuvos kariuomenėje, kurioje yra griežta drausmė ir už kiekvieną drausmės pažeidimą yra taikomos nuobaudos, net iki pašalinimo iš tarnybos. Kadangi jis buvo neblaivus ir tuo pažeidė karinėje tarnyboje nustatytą tvarką, norėdamas išvengti šio fakto prašė V. C. paaiškinti, jog su J. B. buvo būtent V. C., o ne apeliantas.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, J. B., yra sakęs, kad ikiteisminio tyrimo metu policijoje jam buvo sakoma, kad jis patvirtintų apelianto dalyvavimą skėčio vagystėje. Ir tai matyti iš jo apklausų protokolų, kuriuose duodami skirtingi parodymai. Pavyzdžiui, įteikus jam pranešimą apie įtarimą 2013 m. liepos 17 d., jis paaiškino, kad šį skėtį vežė kartu su A. A., tuo tarpu akistatos metu J. B. nurodė, kad jis nesiūlė A. A. pavogti skėčio, vienas jį paėmė ir vienas laikė jį ant motorolerio. J. B. 2013-07-19 buvo apklausiamas papildomai ir tuo metu paaiškino, jog apeliantas pergyveno dėl to, kad jį gali atleisti iš darbo, todėl sugalvojo paprašyti Slavkos (V. C.), kad šis ateitų į policiją ir pasakytų, jog jis buvo vietoje apelianto.

Teismo posėdžio metu nuteistieji A. A. ir J. B. bei jų gynėjai prašė A. A. apeliacinį skundą tenkinti ir atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, prokurorė ir civilinio ieškovo UAB „Kinų smuklė“ atstovas D. P. tam neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.). Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais, patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką bei patikrinus juos LR BPK nustatytais veiksmais.

Analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs teisiamojo posėdžio kaltinamaisiais apklaustų asmenų – J. B. ir A. A., liudytojų R. K., V. C., A. Š. parodymus, bei rašytinę bylos medžiagą, A. A. parodymus, kuriais jis nepripažino savo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, vertindamas kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, konstatavo, kad tiek A. A., tiek J. B. kaltė, įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įtvirtintą LR BK 178 str. 1 d., ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, pasitvirtino visiškai. Tokiu būdu, apylinkės teismas nuteistųjų A. A. bei J. B. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nors A. A., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, savo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme nepripažino, nurodydamas, kad skėčio paimti jis nėjo, jo iš stovo netraukė ir nevogė, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atnaujinus įrodymų tyrimą, savo poziciją nuteistasis pakeitė ir parodė, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jis buvo išgėręs, todėl nesuvokė fakto, kad skėtį pavogė. Bėgo iš įvykio vietos dėl to, kad buvo išgėręs, bijojo, kad tai turės įtakos jo tarnybai Lietuvos kariuomenėje. Pažymėjo, kad skėtį paėmė, tačiau tai buvo tik nevykęs pokštas. Pripažįsta paėmęs skėtį, tačiau šis poelgis įvyko neplanuotai, spontaniškai. Dėl šio savo poelgio gailisi, ankščiau nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka, norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju.

Šiuos nuteistojo A. A. parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir nuteistasis J. B., parodęs, kad viskas vyko būtent taip, kaip papasakojo A. A.. V. C. įvykio vietoje nebuvo, jo tik vėliau buvo paprašyta, kad šis pasakytų, jog skėčio vagystės metu buvo vietoje A. A.. Pažymėjo, kad A. A. įvykio metu jis nurodė, jog pastarasis yra susitaręs su restorano šeimininku, kuris aptariamą skėtį jam leido paimti, tačiau realiai tokio susitarimo nebuvo. Pabrėžė, kad skėtis yra grąžintas, dėl jo jokių pretenzijų nėra, gailisi dėl savo poelgio, nurodydamas, kad ateityje tai tikrai nepasikartos, nori susitaikyti su civiliniu ieškovu. J. B. pažymėjo, kad ankščiau jis teistas nebuvo, dirba įmonėje „Magrės baldai“, šeimos neturi, gyvena su tėvais.

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. P. paaiškino, kad šiuo metu jis yra restorano „Kinų smuklė“ direktorius. Jis, kaip restorano direktorius, turi įgaliojimus spręsti dėl susitaikymo su nuteistaisiais.

Įvertinus šiuos byloje apklaustų asmenų parodymus bei atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji J. B. ir A. A. bei nukentėjusiojo atstovas D. P. pasirašė taikos sutartį, kuria D. P. pripažino, kad pretenzijų dėl įvykio nuteistiesiems neturi, o nuteistieji įsipareigojo per 7 (septynias) dienas į UAB „Kinų smuklė“ sąskaitą pervesti 300 eurų sumą, yra pagrindas taikyti LR BK 38 str. ir kaltininkus J. B. bei A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Pagal LR BK 38 str. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta LR BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

Šių duomenų kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad J. B. ir A. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis LR BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo abu nuteistieji pripažino visiškai, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu detaliai paaiškindami nagrinėjamo įvykio aplinkybes, motyvus bei tikslus, nurodydami, kad savo elgesį vertina itin kritiškai, gailisi dėl padaryto ir yra įsitikinę, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartos. Nors pagrobtas skėtis restoranui „Kinų smuklė“ buvo grąžintas nesugadintas tik šiek tiek purvinas, todėl, remiantis nukentėjusiojo atstovo D. P. parodymais, tiesioginė žala dėl neteisėtų J. B. ir A. A. veiksmų restoranui nebuvo padaryta, tačiau dėl skėčio vagystės, iš restorano klientų buvo atimta galimybė sėdėti kieme, ką D. P. įvardino kaip netiesioginę restoranui padarytą žalą, kurią, jo vertinimu, nuteistieji turėtų atlyginti. Su tokiais D. P. argumentais sutiko ir nuteistieji, 2014 m. gruodžio 4 d. pasirašydami taikos sutartį su nukentėjusiojo atstovu, įsipareigodami per 7 dienas į nukentėjusiojo UAB „Kinų smuklė“ sąskaitą pervesti 300 eurų sumą, ką teismas neabejotinai vertina kaip nukentėjusiojo ir nuteistųjų susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Analizuojant LR BK 38 str. nuostatas matyti, kad asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio pagrindu tik tokiu atveju, kai yra pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismų išvada dėl šios sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių (tiek objektyvių, tiek subjektyvių) vertinimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs nuteistųjų asmenybes, jų įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei padarymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nuteistieji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad J. B. praeityje teistas nebuvo (b. t. 1, b. l. 130), vieną kartą baustas administracine tvarka už mažareikšmį teisės pažeidimą (b. t. 1, b. l. 132), VĮ „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“ bei VĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“ negydytas (b. t. 1, b. l. 134, 135), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. t. 1, b. l. 138), yra dirbantis. A. A. praeityje teistas taip pat nebuvo (b. t. 1, b. l. 155), administracine tvarka nebaustas (b. t. 1, b. l. 156), VĮ „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“ bei VĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“ negydytas (b. t. 1, b. l. 158,159), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. t. 1, b. l. 163), atlieka profesinę karo tarnybą Krašto apsaugos sistemoje, kur charakterizuojamas teigiamai (b. t. 1, b. l. 166).

Sprendžiant J. B. ir A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, be kitų aplinkybių, svarbu įvertinti ir nuteistųjų požiūrį į įvykdytą nusikaltimą bei jų elgesį po jo padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu nuteistieji savo poelgį vertina itin kritiškai, gailisi dėl jo įvykdymo, įmonės direktoriaus atsiprašė. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistuosius, leidžia pagrįstai manyti, kad jie nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinus galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Šių aplinkybių visumoje spręstina, kad J. B. bei A. A. atitinka visus LR BK 38 str. reikalavimus, todėl teismui nėra jokio pagrindo abejoti aptariamo straipsnio nuostatų taikymo galimybe šių asmenų atžvilgiu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji bylą nuteistųjų J. B. ir A. A. atžvilgiu nutrauktina (LR BPK 326 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d., 1 p., 327 str. 2 p.,

nusprendė:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis LR BK 38 str., baudžiamąją bylą pagal LR BK 178 str. 1 d. A. A. ir J. B. atžvilgiu nutraukti, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Išaiškinti A. A. ir J. B., kad jeigu jie per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jie per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, paskirtas A. A. ir J. B. - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi šlepetės, du stulpelius su grandinėle nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Jolanta ČepukėnienėAlgimantas Valantinas