- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 1-2658-923/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63372-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kaltinamasis
- E. I.
- Advokatai
- Jonas Gaidukevičius
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai S. B., kaltinamajam E. I. (E. I.), jo gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, vertėjoms Violetai Dobrovolskienei, D. K., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Azerbaidžane, Azerbaidžano pilietis, Kauno Technikos universiteto studentas, nedirbantis, nevedęs, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. I. 2015-11-16, apie 13.35 val., prekybos centre „Molas“, K. Baršausko g. 66 A, Kaune, parduotuvėje „Maxima“, iš striukės dešinės kišenės išsitraukęs lenktinį peilį ir akivaizdžiai jį demonstruodamas nukentėjusiajai S. B., grasino ją nužudyti, sakydamas jai: „Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje, jei norėčiau tave ir čia papjaučiau“, tuo nukentėjusiajai sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. I. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su S. B. susipažino draugės gimtadienyje, draugavo apie dvi savaites, ji jam rašė, kad nori su juo būti, kad priims jo religiją – islamą. Vėliau ji pradėjo kalbėti apie religinius islamistus ir kad bijo priimti šią religiją. Apie tai jie susirašinėjo ,,Facebook“, telefonu. Kadangi jis yra musulmonas, pradėjo nuogąstauti dėl tokių susirašinėjimų, bijojo, kad ji gali parodyti jų susirašinėjimą kitiems musulmonams ir tada jam gali būti blogai. Norėjo, kad jų susirašinėjimas būtų ištrintas, todėl 2015-11-14 pakvietė ją susitikti. S. B. į susitikimą neatėjo, tačiau naktį atvyko septyni banditai, jį sumušė ir klausė jo apie fotonuotraukas, klausė, ko jis nori iš jos. Jis atsakė jiems, kad reikia iš jos telefono ištrinti visus duomenis apie islamą. Jos draugas ištrynė S. B. numerį iš jo telefono ir pasakė, kad jeigu jis dar kartą jai paskambins – jis lavonas. 2015-11-16 su S. B. atsitiktinai susitiko ,,Maximoje“. Jis paklausė jos, kodėl ji vietoje savęs į susitikimą su juo atsiuntė septynis vaikinus, kurie jį sumušė, klausė, kodėl ji pati neatvažiavo. S. B. pasakė, kad turi draugą, kuris jai neleido susitikti. Tada jis jai pasakė, kad jeigu tai dar pasikartos ir tie vaikinai jam grasins, tai jis ginsis, nes turi kišenėje peilį. Tą peilį jis išsitraukė iš kišenės ir parodė S. B., tačiau jai negrasino. Ištraukęs atlenkiamą peilį iš kišenės, laikė jį rankoje, jo atlenkęs nebuvo, tarp jo ir S. B. buvo apie 30 cm atstumas. S. B. paklausė, kodėl jis norėjo su ja susitikti. Jis jai atsakė, kad matei, kas vyko Prancūzijoje, taip gali būti ir Lietuvoje, teroristų yra visur, todėl reikia pašalinti visas jų tarpusavio susirašinėjimo žinutes apie islamą iš Facebook, telefono. Prieš šį įvykį yra telefonu S. B. sakęs, kad jai bus blogai, nes ji susirado naują vaikiną.
Nukentėjusioji S. B. parodė, kad su E. I. susipažino 2015-09-18 S. S. gimtadienyje. Buvo susitikę gal septynis kartus, bendravo telefonu, susirašinėjo SMS, per ,,Facebook“. Jų santykiai nutrūko, kai ji atsisakė sekso su juo. Tuomet jis grasino telefonu, SMS pranešimais, per ,,Facebook“, kad jai bus blogai. 2015-11-14 E. I. pasiūlė susitikti, sakė, jeigu nesutiksi, jis išplatins jos nuotrauką ir jai bus gėda. Kadangi siūlė susitikti 21 val., buvo tamsu, todėl ji pabijojo susitikti. Apie septynis vaikinus, kurie susitiko su kaltinamuoju ir jį sumušė, nieko nežino. 2015-11-16 ,,Maximoje“ su E. I. susitiko atsitiktinai. Jis paklausė, kodėl ji neatėjo į susitikimą. Ji paklausė, kokią ją kompromituojančią nuotrauką jis turi, tačiau jis jai jokios fotonuotraukos neparodė. Tada iš dešinės kišenės, neįsidėmėjo iš striukės, ar kelnių, jis išsitraukė sidabro spalvos atlenkiamą peilį, matėsi, kad jo rankena yra išgraviruota. Tarp jų buvo apie 30 cm atstumas, pajutusi grėsmę, ji atsitraukė apie 10-20 cm. Tuomet, rankoje laikydamas peilį, jis pasakė: ,,Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje ir jeigu norėčiau, galėčiau tave čia pripjauti“. Šiuos žodžius pasakė pakeltu tonu, gestikuliuodamas kita ranka. Jo žodžius suprato kaip grėsmę savo gyvybei, išsigando. Po šių žodžių jie abu nuėjo skirtingais keliais. Ji iš karto paskambino savo draugei E. G., su kuria buvo susitarusi susitikti, papasakojo, kad Eminas jai grasino.
Liudytoja E. G. parodė, kad 2015-11-16 susitarė susitikti su savo drauge S. B.. Iš pradžių S. paskambino jai telefonu ir pasakė, kad buvo sutikusi E., kad šis jai pagrasino peiliu ir pasakė, kad Lietuvoje greitai bus kaip Prancūzijoje. Po 10 minučių jos susitiko, Sandra atrodė išsigandusi, kalbėjo drebančiu balsu, papasakojo, jog ,,Maximoje“ E. pagrasino ją užmušti, jeigu ji nebus su juo. Anksčiau S. yra jai rodžiusi SMS pranešimus, gautus iš E., jog jeigu mes nesusitiksime, jis paviešins kažkokią jos nuotrauką, arba jeigu ji su juo nepasimylės, tai ją užmuš. Be to, S. yra pasakojusi, jog jis skambindavo telefonu ir jai grasindavo.
Liudytoja S. S. parodė, kad E. I. ir S. B. susipažino per jos gimtadienį 2015-09-17, vėliau susitikinėjo. Apie įvykį ,,Maximoje“ sužinojo iš E. draugų azerbaidžaniečių, bei iš žiniasklaidos. Kalbėjosi ir su pačiu E., šis pasakojo, jog ,,Maximoje“ priėjo prie S. pasakyti, jog jos draugai jam daugiau negrasintų, sakė, kad jis turi ginklą. Apie sąsajas su Paryžiaus įvykiais ir apie peilį, sužinojo iš žiniasklaidos. Jai žinoma, kad prieš šį įvykį E. buvo sumuštas septynių vaikinų, kurie atėjo į susitikimą vietoj S. Matė guzą kaktos dešinėje pusėje ir ištinusį nykštį.
Liudytojas T. B. parodė, kad E. I. yra jo draugas, S. B. pažįsta nuo rugsėjo mėnesio. Jam žinoma, kad E. buvo sumuštas prie IKI parduotuvės septynių vaikinų. Matė guzą ant jo kaktos ir sužalotą nykštį. Po dviejų dienų E. ir S. susitiko ,,Maximoje“. Iš pradžių apie šį įvykį sužinojo iš žiniasklaidos, nes E. sulaikė policijoje. Paleidus iš sulaikymo, pasikalbėjo ir su E., jis sakė, kad ,,Maximoje“ sutiko S., klausė jos, kodėl ji pakvietė savo septynis draugus kovoti su juo. Jis dėl to buvo susinervinęs, tačiau nužudyti S. negrasino.
Iš 2015-11-17 asmens kratos protokolo nustatyta, kad E. I. savanoriškai pateikė atlenkiamą peilį, kurį apžiūrėjus nustatyta, jog peilį sudaro geležtė ir rankena, mygtukas automatiniam peilio atsilenkimui iš šono, mygtuko saugiklis, rankenoje įtaisytas žibintuvėlis. Specialistas duoda išvadą, jog peilis pagamintas pramoniniu būdu, nepriskiriamas nešaunamiems ginklams, yra buitinės paskirties (suvenyrinis) (b.l. 19-23, 34-35).
Iš 2015-11-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad UAB ,,Maxima LT“ apsaugos darbuotoja I. G. pateikė kompaktinę plokštelę su 2015-11-16 vaizdo įrašu (b.l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. I. grasinus nužudyti S. B. pasitvirtino.
Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2014).
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai S. B. buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl E. I. ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusiąją. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tai yra neneigė ,,Maximoje“ išsitraukęs peilį ir jį parodęs S. B., tačiau neigė grasinęs jai, sakydamas, jog „Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje, jei norėčiau tave ir čia papjaučiau“. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios S. B. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje patvirtino, jog E. I., išsitraukęs iš kišenės peilį, grasino jai sakydamas, jog „Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje, jei norėčiau tave ir čia papjaučiau“. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios S. B. parodymai dėl grasinimo nužudyti yra nuoseklūs, tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu. Be to, iš nukentėjusiosios S. B., liudytojos E. G. bei paties kaltinamojo E. I. parodymų nustatyta, kad nutrūkus S. B. ir E. I. draugystei, pastarasis ne kartą skambindamas telefonu, siųsdamas SMS pranešimus, grasino kad jai bus blogai. Taigi, nukentėjusioji S. B. jau buvo sulaukusi grasinimų iš kaltinamojo, todėl 2015-11-16 susitikus ,,Maximoje“ ir kaltinamajam akivaizdžiai demonstruojant peilį, jai buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų. Kaltinamojo pozicija, jog demonstruodamas peilį S. B., jai negrasino, tik pasakė, kad ginsis nuo jį užpuolusių septynių vaikinų, kuriuos S. B. atsiuntė į susitikimą vietoje savęs, vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Į bylą pateikti E. I. medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2015-11-14, 23.19 val. kaltinamasis kreipėsi į LSMUL Klinikinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių, ortopedao-traumatologo užfiksuota, jog trauma patirta krentant ant plaštakos, kas paneigia kaltinamojo parodymus, jog sužalojimus jis patyrė dėl užpuolimo ar kitaip jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto.
Teisiamajame posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas iš ,,Maximos“ parduotuvės patvirtina nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, jog E. I. išsitraukus peilį, ji nuo jo atsitraukė, nes pajuto grėsmę, be to, tame pačiame vaizdo įraše užfiksuota, kad po to, kai nukentėjusioji ir kaltinamasis nueina į skirtingas puses, S. B. iš karto skambina telefonu. Liudytoja E. G. patvirtino teisme, jog nukentėjusioji jai iš karto po įvykio paskambino ir pasakė, kad E. I. jai grasino. Gynybos vertinimu, nukentėjusioji, kuriai grėsė pavojus, dar ,,Mašimoje“ galėjo ieškoti pagalbos, kreipdamasi į apsaugos darbuotojus, paskambinti policijai, tačiau to nepadarė, o į policiją kreipėsi tik praėjus 9 valandoms po įvykio. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo tokioje situacijoje reaguoja individualiai, būtina įvertinti, kad nukentėjusioji yra jauna mergina, nesuvokė, kad iš karto galėjo skambinti policijai, iš pradžių nuvyko į artimiausią policijos komisariatą, tačiau ten tiriami tik eismo įvykiai, ji buvo nukreipta į kitą komisariatą, dėl to užtruko. Be to, šioje byloje vertinant nukentėjusiajai išsakytą grasinimą „Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje, jei norėčiau tave ir čia papjaučiau“ ir nukentėjusiosios pagrindą bijoti, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tokių grasinimų S. B. sulaukė 2015-11-16, tai yra netrukus po 2015-11-13 Prancūzijoje, Paryžiaus mieste, įvykusio teroro akto. Tai, kad grasinimas nukentėjusiajai buvo pasakytas tariamąja nuosaka, esmės nekeičia, nes pasakytas grasinimas buvo kartu su veiksmu – demonstruojant peilį. Tai tik patvirtina, kad kaltinamasis, demonstruodamas peilį, siekė sukurti tikrovišką grasinimo įspūdį ir pasirinko efektyvią priemonę bei atliko grasinimo realumą sustiprinantį veiksmą. Nors iš specialisto išvados nustatyta, kad E. I. panaudotas peilis nėra priskiriamas nešaunamiesiems ginklams (b.l. 19-23), nukentėjusioji, nebūdama gerai susipažinusi su ginklais, tokį grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei.
Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad E. I. žodžiu grasino nužudyti S. B., grasinimui sustiprinti panaudodamas peilį, ir tokie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo t.y. aktyviais veiksmais (šiuo atveju žodžiais) išreikšto grasinimo nužudyti. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. E. I. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad grasina nužudymu, demonstruodamas peilį siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas gali būti realizuotas ir norėjo taip veikti.
E. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę E. I., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, padarytas iš asmeninių paskatų, aiškinantis santykius su buvusia mergina. Vertinant E. I. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn į bylą nepateikta, kaltinamasis yra studentas, nedirba, nevedęs.
BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Viešieji darbai yra pati švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tačiau būtina atsižvelgti, kad kaltinamasis yra studentas, studijuojantis dieninėse studijose, todėl gali kilti nesuderinamumų dėl darbo ir mokslo laiko. Atsižvelgiant į visas jau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą E. I. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, vadovaujantis BK 72 str. ir BPK 94 str. 1 d. 1 p. nuostatomis konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis. Tačiau atsižvelgiant į valstybės ekonomines sąnaudas vykdant šio turto konfiskaciją, kurios nėra proporcingos daikto vertei, peilis konfiskuotinas ir sunaikintinas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-11-18 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4501 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 117,77 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš E. I. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam 10 MGL (376,60 eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-17, 02.30 val. iki 2015-11-18, 10.30 val. (dvi paras) ir laikyti, kad neatliktoji baudos bausmės dalis yra – 6 MGL (225,96 eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 str., peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti ir sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. I. nepriteisti.
Baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.