Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-11-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1038-492/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-08
Bylos Nr.
2A-1038-492/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Virginija Volskienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, A. J.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-1038-492/2007

Teisėjas Alfonsas Guobys Procesinio sprendimo kategorija:

44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.2.2.; 44.5.2.4.; 73.2.6.1.;

121.15.; 121.18.;121.21.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei,dalyvaujant ieškovui A. K.,atsakovo apelianto A. J. atstovui adv. Juozui Šeškevičiui,atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5926-235/2007 pagal A. K., R. K. ir G. K. ieškinį atsakovams A. J., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. K. prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 875 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 86,16 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo A. J. 7 375 Lt neturtinės žalos, ieškovai A. K. ir R. K. prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ po 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir iš atsakovo A. J. po 2700 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai taip pat prašė jiems priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad autoįvykio metu, kuris įvyko 2006-04-03 ties Antakalnio g. 78, Vilniuje, pėsčiųjų perėjoje, atsakovas A. J. laiku nesustabdė jo vairuojamo automobilio ir partrenkė ieškovę G. K., dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Atsakovas A. J. pripažintas pažeidęs KET 76 straipsnio reikalavimus, jam pagal ATPK 127 straipsnio 1, 2 dalis paskirta 500 Lt bauda. Ieškovė G. K. buvo hospitalizuota nuo 2006-04-03 iki 2006-04-06, vėliau 2 savaites nelankė mokyklos, jai 4 mėnesius buvo sutrikęs miegas, ji patyrė ilgalaikį stresą, buvo padaryta turtinė žala dėl drabužių apgadinimo, išleisti pinigai vaistams. Ieškovai A. K. ir R. K. nurodė, kad jie taip pat patyrė stresą ir nepatogumus dėl jų dukros G. K. sužalojimo.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškovų reikalavimais nesutiko, nurodė, kad automobilis, partrenkęs ieškovę G. K. buvo apdraustas, todėl ieškovei draudimo išmoka, kuri sudarė 258,56 Lt (8,56 Lt už medikamentus ir 250 Lt neturtinės žalos atlyginimui).

Atsakovas A. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis važiavo saugiu greičiu, antrąja eismo juosta. Prieš pėsčiųjų perėją stabdė automobilį, tačiau nesuveikė stabdžiai, todėl, jo nuomone, įvykis atsitiko dėl nenugalimos jėgos. Nukentėjusioji pati iš dalies kalta, nes staiga išbėgo į pėsčiųjų perėją, tokie jos veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas. Nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog buvo pirkti vaistai, drabužiai, nėra įrodymų apie ieškovų patirtą neturtinę žalą. Šiuo metu atsakovas yra nedarbingas, ieškovų reikalaujamas atlyginti žalos dydis neadekvatus, žalą ieškovams visiškai atlygino AB „Lietuvos draudimas“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš A. J. ieškovės G. K. naudai 78,66 Lt turtinei ir 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. K. ir A. K. naudai po 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, dalį išlaidų – 283,20 Lt už advokato paslaugas. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas A. J. kaltas dėl ieškovės G. K. sužalojimo nustatyta administracinėje byloje – atsakovas pažeidė KET 76 punktą reikalavimus ir jis buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1, 2 dalį 500 Lt bauda. Atsakovas jam paskirtos administracinės nuobaudos neapskundė. Ieškovei G. K. dėl atsakovo A. J. kaltės buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, dėl kurio ieškovė patyrė nepatogumus, diskomfortą, skausmą, nemigą, 2 savaites nelankė dėl padarytų sužalojimų mokyklos (l. 20; 34-35). Nurodė, kad atsakovas A. J. privalo atlyginti ieškovams padarytus nuostolius (žalą). Ieškovai pateikė įrodymus, kad 2006-04-09 buvo pirkti vaistai, kurių kaina 87,22 Lt, sumokėta už advokato paslaugas (l.11; 36). AB „Lietuvos draudimas“ pagal atliktą žalos įvertinimą ieškovei G. K. atlygino 296 Lt (l. 59), nurodė kad buvo atlyginta 8,56 Lt už G. K. gydymo išlaidas ir 250 Lt neturtinės žalos. Ieškovai nepateikė įrodymų dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl G. K. drabužių apgadinimo, pateikta tik įrodymai kad pirkti medikamentai, už kurių dalį neapmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ - 78,66 Lt sumai (l. 11). Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu neturinė žala gali būti atlyginama tik tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui. AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei G. K. turtinę ir neturtinę žalą atlygino. Nevisiškai apmokėtos išlaidos (78,66 Lt) perkant medikamentus ieškovei G. K. atlygintinos iš atsakovo A. J. Teismas nurodė, kad atsakovas A. J. dabartiniu metu yra nedarbingas dėl dešiniojo kulnakaulio lūžimo, yra užregistruotas Vilniaus darbo biržoje (l. 28-29; 32), turi 2 nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui moka alimentus (l. 52-57). Duomenų apie turimas santaupas, valdomą nekilnojamąjį turtą atsakovas nepateikė. Atsakovas A. J. pats asmeniškai nesidomėjo ieškovės G. K. sveikatos būkle. Gi ieškovai dėl įvykio patyrė stresą, nepatogumus dėl sugaišto laiko, nes jie negalėjo dirbti tiesioginio savo darbo. Ieškovų reikalaujama iš atsakovo neturtinė ir turtinė žala priteistina, tačiau neturtinės žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į tai, kad G. K. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikimas, be to, įrodymų, kad jai padaryti sužalojimai turės įtakos sveikatos būsenai ateityje, nėra, o atsakovas A. J. dabartiniu metu nedarbingas, jo turtinė padėtis nėra gera.

Šalies argumentai

Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi 2007-01-18 nutarimu dėl administracinės teisės pažeidimo. Teismas neįvertino 2006-04-03 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir 2006-09-22 specialisto išvados, kurie patvirtina, kad kojinio stabdžio pedalas nusispaudė iki galo ir stabdys neveikė, o tai reiškia, kad autoįvykis įvyko ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl nenugalimos jėgos. Pažymėtina, jog prieš 2 savaites iki autoįvykio automobilio stabdžių sistema buvo patikrinta, pakeistos stabdžių kaladėlės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis priverstinai buvo saugojamas automobilių aikštelėje, prie jo galėjo bet kas prieiti, transporto priemonė buvo apiplėšta. Nurodė, kad po 2007-07-09 priimto teismo sprendimo apeliantas atliko automobilio remontą, kurio metu paaiškėjo, kad kairės pusės galinis stabdžių cilindriukas buvo trūkęs, praradęs hermetiškumą, todėl ši aplinkybė patvirtina apelianto teiginius, jog atsakovui paspaudus kojinio stabdžio pedalą, stabdžiai nesuveikė. Atkreiptinas dėmesys, kad ši detalė ekspertiniam tyrimui nebuvo paimta. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios bei jos draugės parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog tiek vairuotojui, tiek pėsčiosioms matomumą užstojo prie perėjos sustojęs troleibusas, nukentėjusioji greitu tempu ėjo per perėją. Šie parodymai patvirtina, kad autoįvykio kilimą lėmė nenugalima jėga ir nukentėjusiosios didelis neatsargumas. Pažymėtina, jog turtinę ir neturtinę žalą ieškovei atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl papildomos žalos atsiradimo, todėl jų reikalavimai nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkindamas ieškinį atsižvelgė į neturtinės žalos dydį, atsakovo kaltę, turtinę padėti, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

Ieškovai A. K., R. K., G. K. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo kaltė buvo įrodyta ikiteisminio tyrimo metu, administracinėje byloje bei pirmosios instancijos teismo, nustatyta padaryta žala bei visi pagrindai civilinei atsakomybei kilti. Apelianto teiginiai, jog autoįvykis kilo dėl nenugalimos jėgos bei didelio nukentėjusios neatsargumo yra niekuo nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės. Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį keisti arba panaikinti.

Atsakovo A. J. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2006-09-03 Antakalnio gatvėje, Vilniuje, atsakovas A. J., vairuodamas automobilį pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo ieškovę G. K. 2007-01-29 nutarimu dėl administracinės teisės pažeidimo atsakovas buvo pripažintas kaltu pažeidęs KET 76 p. reikalavimus ir buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1,2 dalis 500 Lt bauda (l. 6). Vilniaus miesto apylinkės 2006-12-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-80297-06 dėl 2006-04-03 įvykusio eismo įvykio buvo nutrauktas, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (l. 7). Ieškovai, eismo įvykio metu nukentėjusi G. K., teismo prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 875 Lt neturtinės žalos ir 86,16 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo A. J. – 7 375 Lt neturtinės žalos atlyginimo; A. K. ir R. K. – iš AB „Lietuvos draudimas“ po 300 Lt neturtinės žalos, iš atsakovo A. J. – po 2 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš A. J. ieškovės G. K. naudai 78,66 Lt turtinės ir 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. K. ir A. K. naudai po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, dalį išlaidų – 283,20 Lt už advokato paslaugas. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino 2007-01-29 nutarimo dėl administracinės teisės pažeidimo bei nesiaiškino kilusio eismo įvykio aplinkybių (neatsižvelgė į tai, kad atsakovas automobilį stabdė, tačiau dėl nenugalimos jėgos, t.y. automobilio stabdžių gedimo, transporto priemonė laiku nesustojo, pati nukentėjusioji elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai išbėgdama į gatvę) yra atmestini, nes nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje apelianto atsakomybė yra kildinama iš deliktinių teisinių santykių. CK 6.270 straipsnyje yra įtvirtintos normos reglamentuojančios atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi nurodytoje CK normoje yra nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės prezumpcija (CK 6.270 straipsnis). Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinių veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio pasekmė – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Bloga techninė automobilio būklė (gedimas stabdžių sistemoje) negali būti laikoma nenugalima jėga, eliminuojančia jo (didesnio pavojaus šaltinio) valdytojo atsakomybę dėl padarytos žalos, t.y. ši aplinkybė nepaneigia atsakovo kaltės. Eismo įvykio nustatymas, eismo įvykyje nukentėjusio asmens sužalojimo konstatavimas, atsakingų už padarytą žalą asmenų nustatymas, transporto priemonės techninės būklės nustatymas – visa tai yra bylos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos kompetentingų valstybės institucijų 2006-04-03 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, 2006-09-22 specialisto išvadoje Nr. 11-1337(06), priimant 2007-01-29 nutarimą dėl administracinės teisės pažeidimo. Šie kompetentingų valstybės institucijų dokumentai nuginčyti nebuvo, yra galiojantys. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto argumentus dėl nenugalimos jėgos bei nukentėjusiosios didelio neatsargumo, todėl šie apeliacinio skundo motyvai atmestini, nes neįrodyti, iškelti tik prielaidos forma.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje, apibrėžiančioje neturtinės žalos sąvoką, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir/ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas G. K. naudai 78,66 Lt turtinei ir 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. K. ir A. K. naudai po 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, sumažino ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Byloje pateiktas čekis (l. 11) patvirtina patirtos turtinės žalos ryšį su autoįvykiu, nes po patirto streso ir sužalojimų, greitesniam organizmo atsistatymui reikalingi papildomi vitaminai ir mikroelementai. Šios išlaidos pripažintinos kaip netiesioginės, todėl turi būti atlygintos (CK 6.249, 6.251 straipsniai). Teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino aplinkybes, kad ieškovei G. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, dėl ko mergaitė kurį laiką patyrė fizinių bei dvasinių kančių, nelankė mokyklos, atsižvelgė, jog atsakovas turi šeimą, bylos nagrinėjimo metu buvo nedarbingas, po įvykio nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata. Pripažintina, kad teismas atsižvelgė į neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, veiksmus autoįvykio metu ir po jo bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ieškovams A. K. ir R. K.. Tėvus ir vaikus sieja glaudus tarpusavio ryšys, todėl akivaizdu, kad tėvai dėl sužalotos mažametės dukters išgyveno, patyrė stresą, negalėjo dirbti tiesioginio darbo, jiems buvo padaryta žala, kuri vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais privalo būti atlyginta.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ civiline atsakomybe bei žalos atlyginimo dydžiu, nes nei ieškovai, nei AB „Lietuvos draudimas“ pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, neskundė, o apeliantas nėra įgaliotas reikšti reikalavimus kito asmens vardu bei jį atstovauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėVirginijus Kairevičius