Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

i nstitucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ritai Pechovskai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Atsakovas K. A. atsikirtimų į ieškovės L. A. ieškinį nepateikė, ieškinys bei pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta galutine išvada pritaria ieškovės L. A. reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. A. ir atsakovas K. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi nepilnametį sūnų J. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Iš ieškovės L. A. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas K. A. Vilniaus apygardos teismo 2017-12-08 nuosprendžiu yra nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Padarydamas tyčines nusikalstamas veikas atsakovas pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinio pareigas būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir būtent ši aplinkybė nulėmė šalių santuokos iširimą. Nuo nusikalstamų veikų paaiškėjimo ir pradėto ikiteisminio tyrimo momento šalys gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nepageidavo dalyvauti. Byloje nėra duomenų, jog dėl santuokos iširimo būtų prisidėjusi ir ieškovė. Todėl yra pagrindas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti bei pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis), nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.63 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktinos jų dabartinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Ieškovė L. A. nurodė ir pateikė duomenis, kad santuokos su atsakovu metu 2016-02-02 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo priekabą „Syland NP1“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), 800 eurų vertės, kuri yra įregistruota atsakovo vardu. Byloje nėra ginčo dėl šio turto padalijimo, ieškovės teigimu, šį turtą išimtinai naudojo tik atsakovas, o ieškovei jis nėra reikalingas. Todėl nutraukus santuoką, šis turtas priteistinas atsakovui be kompensacijos ieškovės naudai.

Ieškovė L. A. nurodė ir pateikė duomenis, kad santuokos su atsakovu metu 2010-04-20 dovanojimo sutarties Nr. 1512 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas santuokos su ieškove metu 2014-06-06 dovanojimo sutarties Nr. 4067 ir 2015-03-05 dovanojimo sutarties Nr. 920 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Aptariamą turtą šalys įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šis turtas į dalintino turto balansą neįtraukiamas ir nedalintinas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad šalys neturi kreditorinių įsipareigojimų finansų ir/ar kitoms įstaigoms, ir/ar kitiems tretiesiems asmenims. Prievolė atlyginti neturtinę žalą pagal 2017-12-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį yra atsakovo asmeninė ir vykdytina iš asmeninio atsakovo turto (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), nes kilo dėl atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų, o vien santuokos buvimo faktas nesukuria sutuoktiniams prievolių bendrumo. Todėl į dalintino turto balansą ši prievolė neįtraukiama ir nedalintina. Ginčo dėl to byloje nėra. Kompensacijos už atlygintos žalos dalį ieškovė iš atsakovo nereikalauja.

Daugiau duomenų apie kitą šalių turtą ir prievoles šalys nepateikė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nepilnamečio sūnaus J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių iš esmės nėra. Vaikas šiuo metu faktiškai nuolat gyvena su ieškove, kuri, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, turi galimybę užtikrinti ir užtikrina nepilnamečio sūnaus teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimą. Dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo atsakovas objektyviai negali pasirūpinti sūnumi. Tuo remiantis, darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Todėl yra pagrindas nustatyti nepilnamečio sūnaus J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) L. A. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys).

CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, ir ieškovė L. A. neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos bei įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti tiek su atsakovu (CK 3.170 straipsnio 4 dalis), tiek su vaiko artimaisiais giminaičiais (CK 3.172 straipsnis). Todėl iškilus ginčui ateityje, ši tvarka pagal ieškovės ar atsakovo ieškinį nustatytina teisme (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis, 3.176 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko interesus, poreikių dydį, tėvų turtinę padėtį, taip pat į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą orientacinį kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (430 eurų). Teismas gali priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalių vaikas J. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, 14 metų, tai yra mokyklinio amžiaus, todėl jo poreikiai yra pakankamai dideli. Būtinos išlaidos vaiko maitinimui, aprangai, vaistams, sveikatos priežiūrai, ugdymui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Teismas pažymi, kad išvardinti vaiko poreikiai yra būtini, todėl šių poreikių tenkinimo išlaidos yra pagrįstos. Ieškovė pateikė duomenis, jog šiuo metu dirba, tačiau gauna nedideles pajamas, vidutiniškai po 433 Eur per mėnesį, kurios vaikui išlaikyti nėra pakankamos. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra, tačiau ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepašalina jo pareigos teikti vaikui bent minimalų išlaikymą, kadangi jo laisvės, o taip pat ir galimybės rasti gerai apmokamą darbą suvaržymą nulėmė paties atsakovo tyčiniai neteisėti veiksmai. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise, įgyta 2015-03-05 dovanojimo sutarties Nr. 920 pagrindu, turi nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 4 950 Eur (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 1 700 Eur (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo vaiko išlaikymo priteisiant iš atsakovo ½ dalį šio turto, teismo vertinimu, prašoma taikyti išlaikymo forma labiausiai atitinka vaiko interesus, kadangi esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tik tokia išlaikymo forma bus galimybė maksimaliai ir realiai patenkinti vaiko poreikius. Iš pateiktų duomenų matyti, kad aptariamas atsakovo turtas nėra įkeistas ir naudojimasis juo nėra suvaržytas. Todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo K. A. nepilnamečio sūnaus J. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, priteisiant iš atsakovo jo sūnaus J. A. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) r. (2 475 Eur vertės), ir ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (850 Eur vertės) (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskiriant ieškovę priteisto turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis, 4.141 straipsnio 1 dalis).

Dėl uzufrukto nustatymo.

Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), uzufruktą (CK 3.71 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3.86 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia teise sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 straipsnio 2 dalis, 4.141 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).

Nagrinėjamoje byloje vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, o ½ dalis aptariamo gyvenamojo namo priteista išlaikymo forma šalių nepilnamečio sūnaus nuosavybėn, paskiriant ieškovę priteisto turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Taigi, po šalių santuokos nutraukimo šalių nepilnametis vaikas nelieka be gyvenamosios patalpos, o ieškovė sūnaus turtą (½ dalį gyvenamojo namo) turi teisę naudoti uzufrukto teisėmis (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Todėl nesutiktina su ieškovės argumentu, jog nenustačius uzufrukto į atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą, tai yra į ½ jo dalį, atsakovė neturėtų galimybės gyventi kartu su vaiku. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi ir kitą gyvenamąją patalpą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas neįžvelgia pagrindo riboti atsakovui nuosavybės teisę į jam po santuokos nutraukimo tenkančią ½ dalį gyvenamojo namo, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Ieškovė išlaikymo ar kompensacijos iš atsakovo nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis. Kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovė iš atsakovo nereikalauja.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį šioje dalyje patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 eurų žyminis mokestis už ieškovės pareikštą ir patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo turtu priteisimo (3 325 Eur priteisto turto vertėx3%x75%). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 18 Eur žyminis mokestis (800 Eur priekabos vertėx3%x75%) už santuokoje įgyto turto padalijimą, tai yra iš viso 93 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktais, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 6 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo K. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. A. palikti pavardę – A., atsakovui K. A. – A.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą turtu, priteisiant iš atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus J. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (2 475 Eur vertės), ir ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (850 Eur vertės) ir paskiriant ieškovę L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priekabą „Syland NP1“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) (800 eurų vertės).

Ieškovės L. A. reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 93 (devyniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio ir 5,33 (penkis Eur 33 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.