Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. atstovo advokato Manto Šriupšos skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 26 d. nutarimu D. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį ir nubaustas už tai, kad jis 2023 m. liepos 23 d. nuo 19.00 val. iki 20.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) MPV, kaip teisės medžioti neturintis asmuo, kartu su pažįstamais asmenimis (sugyventine ir jos dėde) teisėto naudotojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete prie Budraičių kaimo paėmė neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną nuo jo kritimo vietos ir automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. E., jį gabeno, šiurkščiai pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.1.2 p. Skundžiamu nutarimu D. E. skirta 1300 Eur bauda, specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 26 mėnesiams, konfiskuotas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartimi D. E. ir jo atstovo advokato Manto Šriupšos skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. E. atstovas advokatas Mantas Šriupša prašo panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; atnaujinti įrodymų tyrimą byloje ir apklausti liudytoją V. G. ir 5 medžiojusius įvykio dieną medžiotojus. Netenkinus prašymo dėl teisenos nutraukimo, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartį bei Institucijos nutarimą ir D. E. inkriminuotą veiką perkvalifikuoti iš ANK 290 straipsnio 7 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, netaikant lengvojo automobilio VOLKSWAGEN TOURAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

3.1. Skunde nurodo, kad tiek nagrinėjant bylą Institucijoje, tiek nagrinėjant skundą teisme, D. E. nuosekliai parodė, kad jis nėra medžiotojas ir jam nėra tekę susidurti su medžiokle bei jose dalyvauti, jis jomis nesidomi ir jų nepalaiko, šaunamojo ginklo neturi ir įvykio metu jokių ginklų neturėjo. Ar gyvūnas buvo nušautas, D. E. nematė ir nežinojo, kadangi nėra medžiotojas. Nuėjus prie žvėries, D. E. iš geranoriškumo padėjo žvėrį N. R. parnešti / partempti. Partempę iki automobilio įdėjo žvėrį į bagažinę ir važiavo iki kol buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Ką daryti su žvėrimi nebuvo nusprendę, kadangi viskas vyko neplanuotai. Kad žvėris yra negyvas D. E. suprato iš karto, nes jis jau buvo kietas, sustingęs. Jokių žaizdų ar juo labiau kraujo nematė iš išorės nesimatė.

3.2. Nurodo, kad skundas apylinkės teismui buvo grindžiamas argumentais dėl ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėties nebuvimo, t. y. jog neįrodyta, kad gyvūnas nušautas neteisėtai, jog D. E. išvis nesuprato, kad gyvūnas nušautas, be to, nežinojo, kad tokio gyvūno iš kritimo vietos paimti negalima ir tai darė tik geranoriškai – padėjo paprašytas N. R., dėl ko byla turėtų būti nutraukta, o paskirtosios nuobauda bei administracinio poveikio priemonės panaikintos arba (alternatyvus prašymas) veika perkvalifikuota į ANK 290 straipsnio 1 dalį kaip kitas Medžioklės taisyklių pažeidimas.

3.3. Teigia, kad byloje nenustatyta nė vienos aplinkybės, kad būtent D. E. būtų kokiu nors būdu ar priemonėmis prisidėjęs prie žvėries žūties arba būtų žinojęs apie tokį veiksmą, jo neteisėtumą. Pažymi, kad pats atsitiktinai rasto žvėries gabenimo veiksmas nėra pagrindas taikyti atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį. Atsitiktinai rasto kritusio ar sužaloto žvėries, kuris pagal šiuo metu turimus duomenimis galimai nukentėjo nuo nežinomo asmens ar šaulio (medžiotojo), gabenimas neatitinka ANK 290 straipsnio 7 dalies, todėl Institucijos padaryto išvados, kad D. E. gabeno neteisėtai sumedžiotą žvėrį yra klaidingos. Akcentuoja, jog D. E. automobiliu buvo vežamas atsitiktinai rastas jau negyvas žvėris, tačiau tokiu atveju galėtų būti taikoma atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje, bet ne ANK 290 straipsnio 7 dalyje.

3.4. Nurodo, kad analizuojant administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą galima matyti, kad administracinio nusižengimo teisena prasidėjo nuo pranešimo bendrajam pagalbos centrui apie išgirstus šūvius, t. y. 2023 m. liepos 23 d., numeriu 112 paskambino asmuo ir nurodė, jog prieš 30 min. į jo laukus atvažiavo automobilis, auksinės spalvos, visureigis, iš kurio išlipęs vyras nušovė stirną ir išvažiavo. Pareigūnai sureagavę i gautą pranešimą nuvyko pas pranešėją V. V., kuris nurodė, kad jam būnant savo gyvenamojo namo kieme, apie 19.15 val. pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini)., link (duomenys neskelbtini), keliu važiavęs pilkos spalvos automobilis sustojo, tada išgirdo šūvį, po kurio automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link.

3.5. Apelianto atstovas advokatas cituoja liudytojų V. V. ir D. V. parodymus ir teigia, kad analizuojant šių liudytojų parodymus akivaizdu, kad jie yra prieštaringi, dėl ko Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jais vadovavosi nepagristai ir nepašalino esančių prieštaravimų. Pirmiausia V. V. pranešdamas apie įvyki nurodė, kad automobilis buvo auksinės spalvos, o jau vėliau apklausos metu D. V. nurodė, kad automobilis buvo šviesios spalvos, tačiau nei vienas liudytojas markės nei modelio, o juo labiau valstybinių numerių nenurodė, visgi buvo nurodyta, kad automobilis buvo panašus į miniveną. Šiuo atveju liko nepašalintos abejonės dėl automobilio, kurį matė D. V. ar V. V.. Pati liudytoja nurodė, kad matė automobilį iš 1 kilometro atstumo, tačiau nepatikrinta ar apskritai įmanoma pamatyti automobilio galimą formą ir jo spalvą esant tokiu atstumu, bei tuo pat metu nesiekta nustatyti ar buvusios oro sąlygos nedarė matomumui įtakos, o būtent saulės šviesa, saulės spindulių kritimo kampas, turintis įtakos automobilio formos ir jo spalvos atskyrimui.

3.6. Akcentuoja, kad Institucija niekaip nepagrindė neteisėtos medžioklės fakto, t. y. neįrodė, kad būtent iš automobilio ar kitos vietos buvo medžiojama bei kad būtent D. E. automobiliu vežtas žvėris būtent ir buvo neteisėtai sumedžiotas. Be kita ko bylos medžiagoje yra nurodyta, kad 2023 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete medžiojo 4 (keturi) medžiotojai, kurie nebuvo apklausti. Tik vietoje, kur buvo atvykę pareigūnai, buvęs medžiotojas A. P. nuolatos tvirtino, kad netoli galimos įvykio vietos visų 2023 m. liepos 23 diena medžiojo, žvejojo ir negirdėjo jokio šūvio (paaiškinimai užfiksuoti vaizdo įrašuose). Nėra nustatyta kuriose vietose ir kiek laiko šis liudytojas įvykio diena žvejojo ir po to medžiojo.

3.7. Pažymi ir tai, kad bylos metu liko nepatikrinta aplinkybė dėl to, ar vienas iš nurodytų 4 (keturių) medžiotojų neturi auksinės spalvos automobilio, kaip tai buvo nurodyta iš karto skambinant bendrajam pagalbos centrui. Šie medžiotojai, kurie teisėtai medžiojo, neapklausti. Neapklausus medžiotojų, kurie teisėtai medžiojo ir nesiekiant nustatyti, ar kuris nors turi byloje minimą transporto priemonę, nuo kurios, liudytojų teigimu, galimai buvo šauta. Ar tų medžiotojų teisėtos medžioklės metu buvo atliekami šūviai. Neatsakyta į klausimus, kurie susiję su A. P. medžioklės faktu, laiku, vieta, buvusiais šūviais ir kt. Medžioklės taisyklės nedraudžia medžioti nuo šalia esančios transporto priemonės. Esant tokioms aplinkybėms, kada medžiojama teisėtai, tačiau nepaimamas sumedžiotas žvėris, kuris po medžioklėje sužeidžiamas ir nugaišta kitoje vietoje nei medžiojamas, o jau po kurio laiko tą žvėrį paima pašalinis asmuo, negali būti baudžiamas kaip už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą. Toks gyvūno paėmimas iš jo kritimo vietos užtraukia administracinę atsakomybę nebent dėl ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo.

3.8. Teigia, kad svarbu paminėti ir tai, kad kitose administracinio nusižengimo bylose, kur administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. ir administracinėn atsakomybėn traukiamas N. R., teismo posėdžių metu buvo apklausti kiti byloje esantys liudytojai, kurie šioje byloje nebuvo apklausiami siekiant ištirti byloje esamus duomenis. Šiose bylose buvo apklausiamas vienas iš liudytojų, o būtent Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas V. G., kuris yra nurodęs, kad šautinę žaizdą matė po gyvūno kailiu. Matė, kad gyvūnas sumedžiotas ir tokias išvadas padarė iš to, kad atidžiai apžiūrint matė kraujo lašelius, o kitoje pusėje matė didesnę dėmę kraujo. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnas kraujo lašelius pastebėjo tik atidžiai apžiūrėjęs. Tokios pareigūno išvados leidžia pagrįstai daryti išvadas, kad D. E., nebūdamas medžiotoju, nesidomėdamas tuo ir neturėdamas jokios su medžioklę ar ginklais susijusios patirties, iš tikrųjų negalėjo matyti ir nematė, jog gyvūnas buvo sumedžiotas, nes net pačiam pareigūnui, specialistui daugelį metų tiesiogiai dirbančiam su aplinkos apsaugą, prireikė atidžiai apžiūrėti gyvūną siekiant padaryti pirminę išvadą.

3.9. 2023 m. liepos 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorija pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išvados paskutinėje pastraipoje yra nurodyta, kad pažeisti gyvybiškai svarbūs organai - pažeistas stuburas ir su juo susiję organai: raiščiai, raumenys, stuburo smegenys, slanksteliai. Iš tokios išvados, logiškai galima daryti išvadą, kad pateikto tirti gyvūno stuburas buvo smarkiai sužalotas, tačiau šios aplinkybės taip pat nebuvo vertintos skiriant administracinę nuobaudą D. E.. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareigūno A. M. apklausos teisme metu jis nurodė, kad žvėris, kurį jis rado D. E. priklausančio automobilio bagažinėje, buvo nušautas į mentį, labiau apie gyvūno vidurį, kas rodo, kad laboratorijai išties buvo pateiktas gal būt ne tas žvėris, kuris buvo rastas D. E. automobilyje, kadangi nesutampa žvėries kūno sužeidimo plotas t. y. tirtam stirnos patinui buvo smarkiai pažeistas stuburas, o rastam gyvūnui sužeidimas buvo padarytas labiau apie vidurį ties mentimi. Pamini ir tai, kad kartu su 2023 m. liepos 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktos tirto stirnos patino nuotraukos iš kurių aiškiai matyti, kad žvėris yra sužeistas į nugarą, ties stuburu, labiau galinėje nugaros dalyje toli nuo menčių, kas kelia abejones jog įvykio vietoje rastas žvėris ir pateiktas tirti yra tas pats. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad esamu atveju nebuvo atlikta pateikto žvėries, ekspertizė, todėl nėra aišku, į kokius klausimus specialistas turėjo atsakyti. Šiuo konkrečiu atveju itin svarbus klausimas, į kurį ekspertas išvadoje dėl gyvūno patologinio tyrimo atlikimo turėjo atsakyti, tačiau jis jam nebuvo užduotas, yra susijęs su žvėries sužeidimais, t. y. nuo ko konkrečiai krito tyrimui pateiktas žvėris ir nuo kokio tiksliai sužeidimo, be kita ko, turėjo būti nustatomas ir gyvūno kritimo laikas.

3.10. Teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog D. E. neva aprašytą administracinį nusižengimą padarė 2023 m. liepos 23 d. nuo 19:00 val. iki 20:30 val., kas akivaizdžiai neatitinka realybės, kadangi tokiu atveju D. E. automobiliu žvėris turėjo būti gabenamas net 1 valandą ir 30 minučių, kas yra akivaizdžiai nerealu, kadangi D. E. ir N. R. nuo N. R. namų važiavo link D. E. namų, tarp kurių atstumas yra tik 3,66 km (tai patvirtina byloje pateikto žemėlapio nuotrauka), dėl ko kelionės trukmė nuo N. R. iki D. E. namų siekia vos kelias minutes. Taigi, tik dar kartą pagrindžia, kad D. E. nepagrįstai ir neišsiaiškinus bei neištyrus visų įvykio aplinkybių buvo skirta ypač didelė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės vadovaujantis būtent ANK 290 straipsnio 7 dalimi. Teigia, kad galima daryti išvadą, kad D. E. administracinio nusižengimo protokole nurodytos neva padarytos veikos laikas nėra tinkamai nustatytas, todėl turėtų būti vertinamas kaip nežinomas, t. y. nenustatytas.

3.11. Teigia, kad viena iš esminiu aplinkybių, būtinų teisingam ANK 290 straipsnio 7 dalies taikymui, yra tai, kad turi būti nustatyta, jog buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas žvėris. Esamu atveju, jokių kitų duomenų nenustatyta, išskyrus žvėries gabenimo faktą, nėra, todėl pagristai laikytina, kad surinktų duomenų nepakanka kaltei pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį konstatuoti.

3.12. Nurodo, kad Institucija neįrodė, o ir netyrė įvykio tinkamai siekiant nustatyti teisėtą / neteisėtą medžiojimo faktą, bei teismas nebuvo aktyvus siekiant pašalinti esamas abejones byloje. Teismas netyrė įrodymų, neapklausė liudytojų siekiant pašalinti prieštaravimus. Pirmame teismo posėdyje teismas buvo protokoline nutartimi nusprendęs kviesti liudytoją, tačiau du kartus neatvykus, teismas nusprendė toliau netirti įrodymų. Taip pat teismas visiškai nieko nepasisakė ir nevertino A. S. ir N. R. parodymų duotų Institucijoje, o ir tų parodymų nepatikrino teisminio proceso metu, nenustatė kokie byloje esantys įrodymai paneigia jų įrodomąją galią turinčius parodymus. Mano, kad teismas padarė esminį proceso pažeidimą neapklausus liudytojų.

3.13. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagalba gabenant žvėrį ar sudarant sąlygas jį doroti, nesant duomenų, kad asmuo žinojo, jog žvėris sumedžiotas neteisėtai, ir neįrodžius šio fakto, negali užtraukti administracinės atsakomybės ANK 290 straipsnio pagrindu. Esminis atsakomybę kvalifikuojantis požymis — ne bet koks žvėries gabenimas, bet tik neteisėtai sumedžioto žvėries (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-511/2023). Esamu atveju byloje nenustatyta nė vieno veiksmo, kad D. E. būtų pribaigęs ar prisidėjęs pribaigiant žvėrį arba būtų besąlygiškai žinojęs apie tokį veiksmą ir neteisėtą veikimą.

3.14. Nurodo, kad esminė aplinkybė, būtina ANK 290 straipsnio 7 daliai teisingai taikyti, yra tai, ar D. E. asmeniškai medžiojo ir pribaigė žvėrį ar prisidėjo prie šių veiksmų atlikimo arba ar žinojo, kad žvėris, kurį gabeno yra sumedžiotas neteisėtai. Nagrinėjamu atveju išskyrus žvėries gabenimo faktą, jokių kitų duomenų apie tai, kad D. E. kokiais nors būdais prisidėjo prie žvėries žūties ar žinojo, kad žvėris sumedžiotas neteisėtai nėra surinkta, todėl, vadovaujantis formuojama teismų praktika, byloje esančių duomenų nepakanka D. E. kaltei pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį konstatuoti.

3.15. Apibendrinant teigia, kad atsižvelgiant į paskirta nuobaudą, administracinio poveikio priemones ir į tai, kas išdėstyta, matyti, jog D. E. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nes jis nežinojo ir niekaip negalėjo žinoti, kad žvėris yra sumedžiotas neteisėtai, nėra duomenų, kad asmuo žinojo, jog žvėris sumedžiotas neteisėtai. D. E. būdamas neblaivus geranoriškai sutiko padėti N. R. ir pavežti rasta kritusi žvėrį.

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepimu nurodoma, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad stirnos patinas buvo nušautas, stirnos patiną sumedžioję asmenys nenustatyti. D. E. neteisėtas gyvūno sumedžiojimas neinkriminuotas. Tai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Iš gyvūno kritimo vietos negyvą stirnos patiną paėmė D. E. kartu su medžiotoju N. R., kas nurodoma ir apeliaciniame skunde.

4.2. Teigia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, teisės medžioti neturinčio asmens D. E. atlikti gabenimo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis kartu su kitais asmenimis sumedžiotą stirnos patiną paėmė, įkrovė į automobilį Volkswagen Touran valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas D. E.) ir jį gabeno, kol patikrinti buvo sustabdyti policijos pareigūnų. D. E. veiksmai visiškai priklausė tik nuo jo paties valios. Jis neįsitikino, ar galima gabenti rastą neteisėtai sumedžiotą gyvūną, nepaklausė ar tai galima daryti kartu buvusio ilgamečio medžiotojo N. R. (nors tokią galimybę turėjo), bet pats ėmėsi neteisėtai sumedžioto gyvūno (stirnos patino) gabenimo veiksmų, kuriuos D. E. atliko nieko neverčiamas, savo laisva valia, t. y. pats pasirinko atlikti neteisėtus veiksmus, šiurkščiai pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.1.2. p. p., užtraukiantį atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, kas negali būti laikoma geranoriška pagalba, kaip nurodoma skunde.

4.3. Nesutinka su skundo argumentais, kad „Byloje nenustatyta nė vienos aplinkybės, kad būtent D. E. būtų kokiu nors būdu ar priemonėmis prisidėjęs prie žvėries žūties arba būtų žinojęs apie tokį veiksmą, jo neteisėtumą“ ir atkreipia dėmesį, kad pagal ANK 290 straipsnio 7 dalies dispoziciją nebūtina, kad asmuo pats būtų sumedžiojęs gyvūną, užtenka tik jį gabenti. Gyvūno gabenimo faktą ir tai, kad gyvūnas buvo neteisėtai sumedžiotas, įrodo visi administracinio nusižengimo byloje esantys ir skundžiamoje teismo nutartyje aptarti įrodymai. Todėl Departamentas mano, kad šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai turėtų būti laikomi D. E. gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, ir atmesti kaip nepagrįsti.

4.4. Prašo atmesti kaip nepagrįstus skundo argumentus: „Teismas netyrė įrodymų, neapklausė liudytojų siekiant pašalinti prieštaravimus“, „kitose administracinio nusižengimo bylose, kur administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. ir administracinėn atsakomybėn traukiamas N. R. teismo posėdžių metu buvo apklausti kiti byloje esantys liudytojai, kurie šioje byloje nebuvo apklausiami siekiant ištirti byloje esamus duomenis. Šiose bylose buvo apklausiamas vienas iš liudytojų, o būtent Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas V. G. <...>“, todėl teigiant, kad buvo apklausti kiti byloje esantys liudytojai, bandoma suklaidinti teismą. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų apklausos, pažymi, kad įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teismų praktikoje nurodoma, jog įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas.

4.5. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2023 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojai teisėtos medžioklės metu nieko nesumedžiojo, tai patvirtina ir medžioklės lapo duomenys. Todėl mano, kad nebuvo ir nėra tikslinga apklausti medžiojusius įvykio dieną penkis medžiotojus, kadangi medžiojimas nėra šios bylos dalykas.

4.6. Dėl automobilio konfiskacijos nurodo, kad D. E. buvo nepakankamai atsakingas ir rūpestingas, kad užtikrintų, jog su jam priklausančia transporto priemone nebūtų daromas teisės pažeidimas. Automobilis Volkswagen Touran valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. E., šiuo atveju, buvo tiesiogiai panaudotas neteisėtai sumedžioto gyvūno (stirnos patino) gabenimui. Todėl Departamento pareigūnas Nutarimu skirdamas minėtos transporto priemonės, kuria buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas stirnos patinas, konfiskavimą, atsižvelgė į įstatyme nustatytą šios priemonės taikymo privalomumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko Departamento nutarimą galioti.

4.7. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. E. gabeno neteisėtai sumedžiotą (nušautą) gyvūną - stirniną, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį ir pagrindo bylą nutraukti ar perkvalifikuoti į ANK 290 straipsnio 1 dalį nėra. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, pagrindo nemato.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliaciniame skunde, kurį D. E. ir jo įgaliotas atstovas pateikė Šiaulių apygardos teismui, prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prieš pateikdamas savo išvadas byloje dėl apeliacinio skundo, teismas pirmiausia pasisako dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgalioto atstovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

7. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y., kai bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas, taip pat paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms ar vertinant naujus įrodymus (šiuo atveju byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka), arba, kai yra pateiktas motyvuotas ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Šis prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kaip nurodyta ANK 651 straipsnio 4 dalyje, teismui nėra privalomas.

8. Bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių D. E. ir jo įgalioto atstovo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenurodyta, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nėra naujų įrodymų ir nepaaiškėjo jokių naujų bylos aplinkybių, kurios nebūtų žinomos skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui, todėl byla dėl apeliacinio skundo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą Institucijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. E. ir jo atstovo advokato Manto Šriupšos skundo netenkinti.

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. ir jo atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad nėra ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, t. y. neįrodyta, kad gyvūnas nušautas neteisėtai, D. E. išvis nesuprato, kad gyvūnas nušautas, be to, nežinojo, kad tokio gyvūno iš kritimo vietos paimti negalima ir tai darė tik geranoriškai – padėjo paprašytas N. R..

11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 23 d. nuo 19.00 val. iki 20.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) MPV, D. E., kaip teisės medžioti neturintis asmuo, kartu su pažįstamais asmenimis (sugyventine ir jos dėde) teisėto naudotojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete prie Budraičių kaimo paėmė neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną nuo jo kritimo vietos ir automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jam, jį gabeno. Nustatydamas tokias faktines aplinkybes teismas vadovavosi tiek teismo posėdyje apklaustų pareiškėjo D. E., liudytojų D. V., V. V. ir A. M. parodymais, tiek ir byloje surinkta medžiaga: AAD Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko V. G. tarnybiniu pranešimu, vyriausiojo specialisto 2023 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu, vyriausiojo specialisto 2023 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniu pranešimu, AAD Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus apžiūros aktu, (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovo paaiškinimu, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos išvada. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.

12. ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyta, be kita ko, administracinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. Kadangi šių normų dispozicijos yra blanketinės, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicijos, turinį. Pagal Medžioklės taisyklių 58.1.2. punktą, draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Pagal Medžioklės taisyklių 74.1. punktą, šis Medžioklės taisyklių punkto pažeidimas laikomas šiurkščiu.

13. Nors skundu nesutinkama su administracinės teisenos byloje atliktu įrodymų vertinimu, ginčijama D. E. kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, kuri esą grįsta tik prielaidomis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl D. E. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą yra motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nagrinėdamas D. E. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas išklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą D. E., liudytoją A. M., ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu D. E. veiksmuose konstatavo ANK 290 straipsnio 7 dalies požymius. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo D. E., savaime nereiškia, kad administracinėn atsakomybėn jis patrauktas nepagrįstai ar pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir, jų nekartodamas, tik papildo.

14. Byloje nustatyta, kad apeliantas D. E. neneigia, kad jam priklausančiu automobiliu gabeno negyvą stirnos patiną, tačiau mano, kad šiuo atveju nebuvo jo jokios tyčios pažeidžiant Medžioklės taisykles ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, požymių arba administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 290 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, t. y. neįrodyta, kad gyvūnas nušautas neteisėtai, D. E. išvis nesuprato, kad gyvūnas nušautas, be to, nežinojo, kad tokio gyvūno iš kritimo vietos paimti negalima ir tai darė tik geranoriškai – padėjo paprašytas N. R.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. E. sąžiningai ir nuosekliai pasakojo, kad 2023 m. liepos 23 d. nuo ryto D. E. grybavo, grįžęs apie pietus pas N. R. šventė ir vartojo alkoholį, vėliau išsiskirstė ilsėtis. Apie 17.00 – 18.00 val. A. S. nuvežė D. E. pas N. R. toliau švęsti ir vartoti alkoholį, o pati išvažiavo namo pas vaikus. Pasibaigus alkoholiui, nutarė vykti į D. E. namus, kadangi ten D. E. turėjo alkoholio. Tuo tikslu 19.00 – 19.30 val. D. E. paskambino A. S., kad juos paimtų. A. S. atvykus, ji D. E. kartu su N. R. paėmė nuo kelio ir nuvažiavus nuo N. R. namų apie 2 km N. R. pamatė žvėrį, todėl liepė A. S. sustoti, o D. E. geranoriškai su N. R. nuėjo prie žvėries. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad šie D. E. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys jo paties aplinkos apsaugos departamento pareigūnams duotiems paaiškinimams, N. R. duotiems paaiškinimams, rašytiniems paties D. E. ir A. S. paaiškinimams.

15. Iš aplinkos apsaugos departamento pareigūnų BodyCam vaizdo ir garsi įrašų matyti, kad atvykus aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, D. E. aiškina, kad apie pietus išgėrė butelį su N. R. pastarojo namuose, tada jie su A. S. (kuri yra D. E. sugyventinė) grįžo į namus, kur D. E. nuėjo pamiegoti, tuomet po pietų paskambino N. R. ir paprašė jį paimti. Paskui D. E. pasakoja, kad jam ir A. S. prie kelio paėmus N. R., pastarasis pasakė, kad „stirninas yra nušautas“, po trumpos pauzės D. E. pasitaiso „ar nutrenktas, aš nežinau“ ir reikia tą stirniną paimti, todėl jis geranoriškai padėjo N. R. stirniną įkrauti į automobilio bagažinę. Kaip matyti, šie D. E. paaiškinimai neatitinka apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kurių nepatvirtina ir rašytiniai D. E. ir A. S. paaiškinimai. Rašytiniame paaiškinime A. S. nurodė, kad namie buvo iki 21.00 val., tada paskambino sugyventinis (D. E.) ir paprašė pasiimti nuo kelio, o važiuojant dėdė (N. R.) pamatė stirną. Šios aplinkybės nesutampa nei su D. E. įvykio vietoje duotais paaiškinimais, nei su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis. D. E. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su A. S. išvažiavo pas N. R., paskui važiavo namo, paskui vėl važiavo pas N. R., tada vėl važiavo pas D. E., grįžę važiavo paimti žvėries, o A. S. nuvažiavo namo pas vaikus, o jie tuo metu nešė žvėrį ir tada paskambino A. S., kad ji atvažiuotų jų paimti. Pažymėtina, kad D. E. parodymai nesutampa ir su N. R. įvykio vietoje duotais paaiškinimais, kadangi pastarasis nurodė, kad gėrė pas D. E. ir paskui važiuojant automobiliu pamatė šalia kelio gulintį stirniną. Iš esmės prieštaringus ir nenuoseklius parodymus D. E. davė ir apie tai, kodėl A. S. nuvažiavo automobiliu tolyn (teigė, kad nuvažiavo pas vaikus, paskui teigė, kad ji nuvažiavo apsisukti), tačiau šiuos neatitikimus itin išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Toks parodymų neatitikimas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. E. siekia išvengti administracinės atsakomybės, todėl keičia įvykio versijas.

16. Dar vienas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teisme neapklausti įvykio dieną medžioję „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo medžiotojai, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. pateikė paaiškinimą, kad 2023 m. liepos 23 d. medžioję medžiotojai nieko nesumedžiojo ir pateikė tai patvirtinantį medžioklės lapą. Pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas administracinio nusižengimo bylos procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Į teismo posėdį atvykę medžiotojai būtų nurodę tas pačias aplinkybes, kurias nurodė medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas savo rašytiniame paaiškinime, kad tą dieną nieko sumedžiota nebuvo, todėl jų iškvietimas į teismo posėdį būtų buvęs perteklinis.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentu dėl to, kad VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijai galimai buvo pateiktas kitas, ne D. E. automobilyje rastas stirnos patinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis skundo argumentas yra deklaratyvus, jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tik apelianto ir jo atstovo advokato pasvarstymais ir prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad tyrimą atlikę pareigūnai turėtų tikslą nepagrįstai apkaltinti D. E., būtų šališki ir suklastoję tyrimo duomenis, t. y. pateikę laboratorijai kitą gyvūną.

18. Pasisakant dėl skundo argumento, kad Institucija niekaip nepagrindė neteisėtos medžioklės fakto, t. y. neįrodė, kad būtent iš automobilio ar kitos vietos buvo medžiojama bei kad būtent D. E. automobiliu vežtas žvėris būtent ir buvo neteisėtai sumedžiotas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. E. (kartu su N. R. ir A. S.) gabentas stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, kadangi 2023 m. liepos 23 d. tose apylinkėse teisėtai medžiojo tik „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo medžiotojai, kurie nieko nesumedžiojo ir tai patvirtina medžioklės lapo duomenys. Be to, nepagrįstai apeliantas kaip nepatikimus atmeta liudytojų D. V. ir V. V. parodymus, kurie yra nuoseklūs ir juos patvirtina kita bylos medžiaga. Pirminės apklausos metu D. V. nurodė, kad matė, kaip apie 19.00 val. sustojo šviesios spalvos automobilis, nuo kurio pusės po kelių minučių liudytoja išgirdo šūvį, po kurio automobilis dideliu greičiu pasišalino. Liudytojas V. V., dviračiu nuvykęs į vietą, iš kurios pasišalino automobilis, atokiau nuo kelio pamatė gulintį nušautą stirnos patiną. Vadinasi, kadangi teisėtai medžioję medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojai tą dieną nieko nesumedžiojo, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, liudytojų parodymus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad stirnos patinas buvo sumedžiotas iš / nuo D. V. matyto šviesios spalvos automobilio. Taip pat liudytoja patvirtino, kad tai tas pats automobilis, kuris vėliau atvyko pasiimti sumedžioto gyvūno. Kaip neginčijamai nustatyta bylos duomenimis ir to neneigia ir pats D. E., sumedžiotas gyvūnas buvo paimtas jam (D. E.) priklausančiu automobiliu. Kadangi neteisėta medžioklė D. E. šioje byloje nėra inkriminuojama, plačiau dėl šių aplinkybių nėra pasisakoma.

19. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas dėl to, kad D. E., nebūdamas medžiotoju, nesidomėdamas tuo ir neturėdamas jokios su medžioklę ar ginklais susijusios patirties, iš tikrųjų negalėjo matyti ir nematė, jog gyvūnas buvo sumedžiotas. Iš Šiaulių GGAS vyr. specialistės A. J. apžiūros akto matyti, kad 2023 m. liepos 23 d. 22.30-23.30 val. buvo atliekama neteisėtai sumedžioto stirnos patino kritimo ir sumedžiojimo vieta. Apžiūros akte nurodyta, kad kritimo vietoje akivaizdžiai matomas ant žolės šviežias kraujas ir žvėries išgulėjimas. Tai patvirtina ir stirnos patino kritimo ir sumedžiojimo vietos apžiūros metu naudotos BodyCam vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad net ir esant prietemai, pareigūnams pasišviečiant žibintuvėliais, ant žolės neabejotinai matomas kraujas. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šviesiu paros metu iki automobilio stirnos patiną tempusiam D. E. turėjo būti matoma, kad gyvūnas yra su žaizda nugaroje. Be to, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, stirnos patinas D. E. priklausančiu automobiliu buvo gabenamas įdėtas į šiukšlių maišą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad, dedant negyvą gyvūną į šiukšlių maišą, net ir su medžiokle visai nesusijęs asmuo nebūtų pastebėjęs nugaroje esančios šautinės žaizdos ir kraujo ant kailio. Atkreiptinas dėmesys, kad į aplinkos apsaugos departamento pareigūno pastebėjimą, kad kraujas šalia / ant stirnos patino dar turėjo būti šviežias, N. R. atsako „ne, tikrai ne šviežias, padžiūvęs jau“, vadinasi, kraujas ir žaizda buvo akivaizdžiai matyti, todėl D. E. teiginiai, kad jis, kaip su medžiokle nesusijęs asmuo, negalėjo žinoti, kad gyvūnas yra sumedžiotas, laikytini gynybine jo versija.

20. Apibendrinant aukščiau išdėstytą ir pritariant skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad D. E. nutartyje nurodytu laiku ir vietoje kaip teisės medžioti neturintis asmuo, kartu su pažįstamais asmenimis (sugyventine ir jos dėde) teisėto naudotojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete prie Budraičių kaimo paėmė neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną nuo jo kritimo vietos ir automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. E., jį gabeno, šiurkščiai pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.1.2 p. ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, perkvalifikuoti D. E. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, pagrindo nėra. Pažymėtina, jog byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius duomenis, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog pažeidėjas administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta.

21. ANK 290 straipsnio 18 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 7 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Konstatavus, kad D. E. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, darytina išvada, kad ši administracinio poveikio priemonė jo atžvilgiu taikyta tinkamai ir administracinio nusižengimo padarymo priemonė konfiskuota pagrįstai.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį apelianto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.