Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – komisija) 2019 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 59-53 Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. R. (toliau ir – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. R. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) laisvės atėmimu 5 metams. Bausmės atlikimo pradžia – 2017-02-02, bausmės pabaiga – 2022-01-31. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2019-07-31. Neatliktos bausmės dalis 2019-03-07 buvo 2 metai 10 mėnesių ir 24 dienos.

3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį T. R. apskundė apygardos teismui, prašydamas ją panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą. Anot nuteistojo, skundžiama nutartis yra nepakankamai teisiškai pagrįsta bei priimta neteisingai nustačius materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, esant sąlygoms ir pagrindams jį taikyti. Nuteistojo teigimu, teismas iš teikimo medžiagos selektyviai atrinko jam nepalankius duomenis, iškreipė ir pernelyg sureikšmino jų turinį bei ignoravo visą eilę jam palankių aplinkybių, į kurias buvo būtina atsižvelgti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Komisijos nutarimas priimtas vienbalsiai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, yra motyvuotas argumentais, kurių visuma aiškiai persveria skundžiamos nutarties motyvus, todėl yra pagrįstas ir turėjo būti patvirtintas. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje jo neatliktos bausmės dalis nepagrįstai įvertinta kaip pernelyg trumpa, taip pat teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti jo ankstesnius teistumus ir jais remtis, nes jo teistumai pagal 1998 m. spalio 14 d. ir 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžius jau seniai išnykę ir remiantis BK 97 straipsnio 6 dalimi laikytina, jog iki 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, kurią jis dabar atlieka, buvo neteistas. Teigia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, nes priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas netenka prasmės, o nuteistasis neskatinamas pasitaisyti. Taip pat nuteistasis tvirtina, kad negalima jam nepalankiu būdu interpretuoti du kartus taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos fakto, nes jis lygtinio paleidimo ir probacijos sąlygų nepažeidė, įvykdė visus reikalavimus, be to, pilnai įvykdžius nuosprendžius, išnykus teistumams, vėl remtis šiais faktais draudžia dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką draudimo principas. Be to, anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remtasi dviem jo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimais, kadangi nuobaudos yra negaliojančios, taip pat iš to išplaukiančios skundžiamos nutarties interpretacijos, susijusios su jam nustatytu žemu nusikalstamo elgesio rizikos kritiniu vertinimu, laikytinos nelogiškomis bei pažeidžiančiomis jo teisę būti skatinamam už nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad jis šiuo metu labai reikalingas savo nepilnamečiui sūnui (po santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su juo), kuris gyvena pas senelius, taip pat savo senyvo amžiaus tėvams. Apibendrindamas teigia, kad skunde nurodyti argumentai bei teikime surinkta charakterizuojanti medžiaga, jo nusikalstamo elgesio rizika bei elgesys bausmės atlikimo metu, komisijos ir psichologinės tarnybos nuomonė sudaro pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. R. skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų (kurias T. R. atitinka), bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

5. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo T. R. Socialinio tyrimo išvadoje (teikimo b. l. 6–11) konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 34 balais, kas yra artimesnis viršutinei žemos rizikos ribai rezultatas. Kita vertus pažymėtina, kad viso vaizdo apie T. R. nusikalstamo elgesio rizikos kitimą neleidžia susidaryti 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuteistojo išreikštas atsisakymas teikti duomenis, reikalingus atlikti pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Taip pat pažymėtina, kad 14 balų pakartotinio nusikalstamo T. R. elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys T. R. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti turimos didelės finansinės problemos, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, T. R. turi vidurinį išsilavinimą, kol kas jokios specialybės neįgijęs, pataisos namuose nedirba dėl darbo vietų stokos, o jo finansiniai įsipareigojimai pagal vykdomuosius raštus sudaro net 172 058,38 € (teikimo b. l. 15). Nors T. R. teigė turįs apie 15 metų darbo stažą, po paleidimo planuoja dirbti (gauta tai patvirtinanti pažyma), jo motyvacija dirbti aukšta, tačiau, kaip matyti iš komisijos posėdžio protokolo, T. R. kaip pagrindinę priežastį, susijusią su jo paties padarytu nusikaltimu, įvardijo pinigų trūkumą (teikimo b. l. 11-14), taigi, kaip pagrįstai šias aplinkybes įvertino ir apylinkės teismas, kyla pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje T. R. sugebės susitvarkyti su savo finansiniais sunkumais (netgi ir bankrutuodamas) teisėtais būdais, tai yra ar pinigų trūkumas nepaskatins jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

6. Priešingai nei nuteistasis teigia skunde, apylinkės teismas vertino ne tik jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, be to, šių duomenų neiškreipė. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad išsamiai buvo įvertintos Socialinio tyrimo išvadoje pateiktos T. R. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, rodančios teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo T. R. elgesiui, jo motyvaciją keistis, ir į tai buvo atsižvelgta priimant sprendimą. Be to, nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti jo ankstesnius teistumus ir jais remtis, nes jie jau seniai išnykę. Kaip teisingai pažymėjo nuteistasis, teistumo institutą reglamentuoja BK 97 straipsnis, tačiau, kaip matyti iš jo argumentų, T. R. neteisingai taiko minėto straipsnio nuostatas. Tiek 1998 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, tiek 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu) T. R. nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą. Remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo 5 metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Be to, BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. 1998 m. spalio 14 d. nuosprendžiu T. R. nuteistas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu) – 3 metų laisvės atėmimo bausme (iš įskaitos išbrauktas 2011 m. liepos 14 d. kaip atlikęs bausmę). 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu T. R. nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė nepraėjus 5 metams po ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo, tai yra dar neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikaltimą, todėl teistumo išnykimo eiga nutrūko. Šiuo metu T. R. 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį padarė nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. rugpjūčio 7 d., tai yra taip pat dar nepraėjus 5 metams po ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo, tai yra dar neišnykus teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus, todėl teistumo išnykimo eiga taip pat nutrūko. Taigi naują nusikaltimą T. R. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl apylinkės teismas, priešingai nei teigia nuteistasis, vertindamas jo ankstesnius teistumus, asmens nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Taip pat nuteistasis tvirtina, kad apylinkės teismas jam nepalankiu būdu interpretavo du kartus taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos faktą. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas šį faktą įvertino visapusiškai, tai yra įvertino tiek tai, kad nuteistasis abu kartus lygtinio paleidimo ir probacijos sąlygų nepažeidė, tiek ir tai, kad nei ankstesni teistumai, nei du kartus teismo išreikštas pasitikėjimas paleidžiant nuteistąjį lygtinai nesulaikė T. R. nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

7. Be to, nuteistasis skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remtasi dviem jo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimais, kadangi nuobaudos yra negaliojančios. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais, kadangi apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ką nagrinėjamu atveju pagrįstai ir padarė. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų iš tiesų neturi, yra du kartus skatintas, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau bausmės atlikimo režimo reikalavimus yra pažeidęs du kartus, padaryti pažeidimai yra šiurkštūs (dienotvarkės pažeidimas, fizinio smurto naudojimas), už abu baustas (2017 m. spalio 3 d. ir 2018 m. kovo 22 d.). Pažymėtina, kad už smurto naudojimą prieš kitą nuteistąjį T. R. buvo baustas griežčiausia nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas, maksimaliam 15 parų terminui. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, teikdamas paaiškinimus, T. R. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų menkino, įvykių aplinkybes pateikdamas sau palankia linkme, o dėl smurto panaudojimo savo paaiškinimus keitė kelis kartus, galiausiai neigė naudojęs fizinį smurtą, kas rodo nuteistojo siekį sulaukti sau palankesnės socialinio tyrimo išvados. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. T. R. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nors duomenų, kad jam už tai būtų skirta konkreti nuobauda, nėra (asmens b. l. 89, 90). Už gerą elgesį T. R. buvo skatintas 2018 m. spalio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. panaikinant prieš terminą anksčiau paskirtas nuobaudas (asmens b. l. 94, 97). Nors abi T. R. skirtos nuobaudos šiuo metu jau negalioja, tačiau bausmės atlikimo metu padaryti šiurkštūs drausmės pažeidimai rodo, jog net ir kontrolės sąlygomis nuteistajam sunku laikytis nustatytų elgesio taisyklių, o nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad T. R. tik pastaruoju metu iš esmės pradėjo keisti savo elgesį teigiama linkme.

8. Aptartos Socialinio tyrimo išvados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste apylinkės teismo sprendimas netvirtinti komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. R. yra visiškai suprantamas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad T. R. šiuo metu dar nėra atlikęs nei pusės jam paskirtos išimtine (BK 54 straipsnio 3 dalies) tvarka sumažintos bausmės, skirtos už vieno pavojingiausių nusikaltimo padarymą, dalies. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad T. R. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, kad pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas su intensyvia priežiūra, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Juolab, kai jo atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas, nepaisydamas ir to, kad augina nepilnametį sūnų bei prižiūri senyvo amžiaus tėvus. Taigi, T. R. jau buvo suteikta ne viena galimybė pasitaisyti, ne kartą parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos integruotis į visuomenę, gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat ir pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, apygardos teismas daro išvadą, kad T. R. turi galimybę bei pakankamai laiko realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis iš tikrųjų yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.