Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pixpro“ skundą atsakovei VšĮ Inovacijų agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „Pixpro“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024-09-23 sprendimą Nr. 21RE3-141 (AG3-133/23-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas, ir LAGK sprendimas)); 2) panaikinti VšĮ Inovacijų agentūros 2024-07-17 sprendimą (toliau – Sprendimas); 3) įpareigoti VšĮ Inovacijų agentūrą atlikti veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti vykdydama Komisijos sprendimą, pašalinti padarytą pažeidimą, priimti naują motyvuotą sprendimą, kuriame būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl vertinimo objektyvumo ir nešališkumo, t. y. argumentuotas ekspertų pasirinkimas: ar nagrinės vienas ekspertas ar ekspertų grupė, nurodyta eksperto (-ų) patirtis ir išsilavinimas; taip pat priimant motyvuotą ir pagrįstą sprendimą įvertinti pareiškėjo veiklas, nurodytas Projekto įgyvendinimo plano (toliau – PĮP) priede - Verslo plane, pagal jų technologinės parengties lygius (TPL) eksperimentinės plėtros srityje, vadovaujantis Frascati vadovu; o teisės aktų nustatyta tvarka VšĮ Inovacijų agentūrai nusprendus, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas atmesti pareiškėjo PĮP dėl to, kad jau yra sukurtos tokios naujos žinios, sprendimo motyvuose, nurodyti viešai prieinamus tyrimus ir jų rezultatus; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Vadovaujantis 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ veiklos „Skatinti inovacijų pasiūlą“ poveiklės „Investuoti į naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo veiklas ir sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai“ (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas) projektų finansavimo sąlygų aprašu pateikė PĮP ir jo priedą - Verslo planą ir kitus susijusius dokumentus VšĮ Inovacijų agentūrai (toliau - Agentūra) vertinti ir finansavimui gauti. Skundžiamu Sprendimu atsakovė nusprendė atmesti pareiškėjos pateiktą PĮP kaip neatitinkantį nustatytų reikalavimų. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, nes Agentūra atlikdama pervertinimą, ne tik netinkamai taikė Frascati ir Oslo vadovus, bet ir neįvykdė Komisijos sprendimo motyvų, neuždavė pareiškėjui naujo eksperto klausimų, taip pat Agentūra nepagrindė, kad PĮP priedo Verslo plano vertinimui buvo pasitelktas kompetentingas ekspertas ir reikiamas ekspertų skaičius. Mano, kad Agentūra Sprendime nepašalino abejonių dėl eksperto kompetencijos, nešališkumo ir objektyvumo. Pareiškėjui nebuvo užduotas nei vienas eksperto klausimas ir nebuvo sudarytos galimybės paaiškinti ir pašalinti bet kokias abejones dėl veiklos atitikimo MTEP kriterijams.

2.2. Pareiškėja savo skunde paaiškina, kad Agentūra neįvykdė įsiteisėjusio LAGK sprendimo. Agentūra pervertino PĮP formaliai, nesilaikydama LAGK nurodytų įpareigojimų dėl ekspertų parinkimo, objektyvumo ir nešališkumo, vertinimo kriterijų. Įsiteisėjęs LAGK sprendimas turėjo privalomąją galią, tačiau Agentūra ignoravo sprendimo motyvus, nors nebuvo apskundusi sprendimo teismui. LAGK sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytas įpareigojimas Agentūrai įvertinti veiklas pagal jų TPL lygį eksperimentinės plėtros srityje nėra įvykdytas, Agentūros Sprendime neįvykdytas LAGK numatytas įpareigojimas pateikti aiškias ir neabejotinas išvadas dėl PĮP priedo Verslo plano atitikties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) kriterijams šiuo aspektu. Nors LAGK sprendime įpareigojo Agentūrą pašalinti bet kokias abejones dėl vertinimo objektyvumo ir nešališkumo, taip pat argumentuoti ekspertų pasirinkimą, tai taip pat nėra padaryta.

2.3. Teigia, kad pareiškėjai nuginčijus vienus argumentus, Agentūra Sprendimą grindė visiškai naujais argumentais, nenurodytais pirmą kartą vertinant Pareiškėjo PĮP priedą Verslo planą. Tokiu būdu Agentūra pažeidė teisinio tikrumo principą, pagal kurį viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti aiškūs, konkretūs ir numatomi. Šiuo atveju nebuvo užtikrinta objektyvi vertinimo procedūra. Mano, kad Frascati vadovas visiems būtų taikomas vienodai, o visi argumentai ir pagrindimai dėl Frascati vadovo taikymo ir aiškinimo turėjo būti išdėstyti pirmojo sprendimo priėmimo metu, bet ne pateikiami nauji, keičiant ir papildant sprendimus visiškai naujais argumentais. Frascati vadovas nenumato tokių naujumo ir kūrybiškumo vertinimo kriterijų, kaip numatyta Sprendime.

2.3.1. Pabrėžia, kad PĮP priedo Verslo plano tikslas, kuriamas produktas – autonomiška bepiločių orlaivių optinė lokalizavimo sistema, grįsta Pareiškėjo tobulintu fotogrametrijos varikliu, sprendžiant problemą dėl ilgalaikio orlaivio lokalizavimo netikslumo, esant dideliam orlaivio judėjimo greičiui ar staigiam trajektorijos pokyčiui, skaičiavimus paskirstant tarp grafinių, įterptinės sistemos procesorių ir lauku programuojamų matricų, ir taip užtikrinant tikslią orlaivio lokalizavimą realiuoju laiku, kai nėra GNSS (palydovo signalas siekiant norimo padėties tikslumo) signalo. PĮP priede Verslo plane apibrėžtas projektas yra 6 mokslo ir technologinės parengties lygio (TPL), kurį planuojama vystyti iki 9 technologinės parengties lygio (TPL). Pareiškėjas PĮP priedo Verslo plano 4.5 p. detalizavo MTEP veiklas, kuriomis pagrindė, kad ketinama vykdyti MTEP veikla yra siekiama naujų ir papildomų žinių gavimo, siekiant sukurti optinio navigavimo prietaisą. Agentūros Sprendimas neskirti finansavimo projektui, motyvuojant „nes rinkoje egzistuoja panašūs produktai”, todėl visa MTEP veikla yra prilyginta neatitinkanti MTEP veiklos apibrėžimo, ydinga ir klaidinga, nes ekspertas nevertino pačios MTEP veiklos, detalizuotos Pareiškėjo PĮP priedo Verslo plano 4.5 p., neuždavė nei vieno klausimo, susijusio su ketinamomis vykdyti MTEP veiklomis ir jų pagrindu ketinamomis gauti naujomis žiniomis, nebandė net kvestionuoti šių veiklų reikalingumo; nebandė įrodyti, kad galbūt planuojamos gauti naujos žinios rinkoje ar mokslinėje plotmėje egzistuoja, o tiesiog konstatavo faktą, kad rinkoje egzistuoja panašūs sprendimai. Sprendime nėra nei vienos nuorodos ar pagrindimo į konkrečius tyrimus, kurie yra viešai prieinami ir kuriais pareiškėja galėtų pasinaudoti bei nevykdyti savarankiškos MTEP veiklos. Iš to galima daryti išvadą, kad MTEP rezultatas (naujos žinios) gali būti naudojamos inovacijoms, kurios naujos įmonės, rinkos ar pasaulio mastu. Mano, kad ekspertas, vertindamas PĮP, neįsigilino į Frascati vadovą. Lietuvos inovacijų centras 2024-09-12 raštu Nr. 2SD-13 „Dėl Frascati vadovo taikymo“ pateikė Frascati taikymo rekomendacijas ir tai tik dar kartą patvirtina, kad Agentūra Pareiškėjo atžvilgiu netinkamai aiškina ir taiko Frascati vadovą. O tai patvirtina Pareiškėjo poziciją, kad tuo atveju, jeigu Agentūra turi nurodyti į viešai prieinamus tyrimus ir jų rezultatus.

Pabrėžia, kad Agentūros argumentai, kad yra rinkoje yra panašus produktas, parenkami ukrainiečių ar ispanų pavyzdžiai, pateikiamos tam tikrų puslapių nuorodos dar nereiškia, kad visos produktui sukurti reikalingos žinios egzistuoja, yra prieinamos, panašių produktų egzistavimas rinkoje negali būti išankstinė sąlyga, kad tokių panašių produktų sukūrimui reikalinga veikla bus automatiškai laikoma neatitinkanti naujumo ir kūrybiškumo kriterijų pagal Frascati vadovą. Minėto Lietuvos inovacijų centro rašto argumentai dėl Frascati taikymo ir Agentūros Sprendimo argumentų

nesutapimas, pareiškėjui leidžia abejoti, ar Agentūros pasitelktas ekspertas apskritai gali vertinti MTEP veiklas. Tuo tarpu LAGK sprendime šis raštas išvis nevertintas. Agentūra klaidingai taikė Frascati vadovą, vertindama produktą, o ne mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. Nepagrįsta konstatuoti, kad panašus produktas rinkoje reiškia, jog veikla neatitinka MTEP kriterijų. Lietuvos inovacijų centras papildomai išaiškino, kad rinkoje egzistuojantys panašūs produktai nereiškia, jog veikla nėra kūrybiška ar inovatyvi pagal Frascati vadovą.

2.4. Tvirtina, kad Agentūra taiko dvigubus standartus ir neužtikrina objektyvaus vertinimo. Agentūra ignoravo nepriklausomų ekspertų išvadas, kuriose buvo pagrindžiamas Pareiškėjo PĮP priedo Verslo plano atitikimas MTEP kriterijams. Pareiškėjo skundo pagrįstumą ir proceso objektyvumo stoką pagrindžia ir tai, kad byloje yra ir Agentūros pasitelkiamo eksperto išvada, kuris patvirtino, kad Pareiškėjo PĮP priedas Verslo planas atitinka naujumo ir kūrybiškumo kriterijus.

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno technologijos universiteto prof. Dr. V. R.. Šis ekspertas vertino tiek Pareiškėjo PĮP priedą Verslo planą, kitus susijusius dokumentus ir 2024- 04-02 pateikė išvadas, kurios yra reikšmingos šiam ginčui. Pareiškėjo PĮP priede Verslo plane aptartas produktas tenkina visus penkis MTEP kriterijus (nauja (originali), kūrybiška, neapibrėžta, sisteminga, perduodama ir (arba) atkartojama), kurie yra numatyti Frascati vadove, t. y. tarp jų ir tai, kad veikla yra nauja bei kūrybiška. Nurodoma, kad atitikimas MTEP kriterijams turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad projektu numatyta eksperimentinė plėtra siekiant TPL 9 lygio. Eksperimentinės plėtros metu jau egzistuojančios žinios panaudojamos naujų produktų kūrimui, ko ir siekia pareiškėja pateiktame PĮP ir jo prieduose. Pareiškėjas turi ir antro nepriklausomo eksperto Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. A. S. išvadas. Ekspertas vertino tiek Pareiškėjo PĮP priedą Verslo planą, kitus susijusius dokumentus. Vertinimas buvo atliktas tokia pat forma, kurią pildo Agentūros pasitelkiami ekspertai ir papildomai patvirtina, kad Agentūros atliktas vertinimas yra netinkamas. Šiuo atveju yra dviejų Pareiškėjo pasitektų ekspertų išvados, kurios patvirtina, kad Pareiškėjo PĮP priedas Verslo planas atitinka Frascati vadove įtvirtintus kriterijus, todėl turėtų būti pervertintas. Agentūra neginčijo nešališkų ekspertų kompetencijos, kvalifikacijos ir atlikto vertinimo.

2.5. Tvirtina, kad LAGK sprendimas nemotyvuotas, priimtas neįvertinus Pareiškėjo argumentų bei teiktų įrodymų, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei ignoruojant pateiktus įrodymus ir dėl jų nepasisakant.

3. Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Nesutinka su pareiškėja, kad Agentūra nepašalino abejonių dėl objektyvios ir nešališkos pervertinimo procedūros ir atliko tik formalų jo PĮP pervertinimą, nes neįvertino jo projekto veiklų pagal TPL eksperimentinės plėtros srityje, skundžiamame sprendime neargumentavo ekspertų parinkimo ir tvirtina, kad remiantis Frascati vadovu, tai, ar bus kuriamos naujos žinios, reikia vertinti atsižvelgiant į esamas pramonės žinias, kaip tą nustato Frascati vadovo 2.15 papunktis „Verslo įmonių sektoriuje (Frascati vadove aptariami sektoriai apibrėžti 3 skyriuje) MTEP projektų potencialus naujumas turi būti vertinamas lyginant jį su pramonės sektoriuje esamomis žiniomis. MTEP projektų metu gauti nauji sprendiniai turi būti nauji verslui ir iki tol dar nenaudoti pramonėje. MTEP veikla nelaikoma kopijavimo, imitavimo ar analizės (nustatant iš ko ir kaip gaminys pagamintas) būdu įgytos žinios, kadangi jos nėra laikomos naujomis“. Taigi, jei rinkoje jau yra produktų, atliekančių tą pačią funkciją, o Pareiškėjo projektas jų niekuo reikšmingai nepranoksta, jis neatitinka MTEP veiklų naujumo kriterijaus, nes jokių naujų žinių, kurios nebūtų žinomos, Pareiškėjas nekurs.

Atsakovė teigia, kad skundžiamame Sprendime nurodė, kad Pareiškėjo siūlomas sprendimas atitinka esamą pramonės praktiką ir nepateikia jokios naujos koncepcijos ar esminio patobulinimo, kas leistų vertinti, jog vienokios ar kitokios naujos žinios bus sukurtos. Bepiločių orlaivių (UAV) naudojimas aplinkoje, kurioje nėra GNSS (Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos) signalo yra ganėtinai populiari tiek mokslinių, tiek praktinių taikymų dalis (atsakovės atkreiptinas dėmesys, kad net Ukrainoje, kur dėl priešininkų slopinamų GPS signalų jau pradedami naudoti autonominės navigacijos sprendimai). Taip pat pažymi, kad jei esami rinkoje produktai veiksmingai sprendžia tą pačią problemą panašiu metodu, tuomet projektu gali būti diegiamos ne naujos žinios ar technologijos, o tiesiog dubliuojama tai, kas jau sukurta, t. y. Pareiškėjas siekia atkartoti analogišką produktą, todėl akivaizdu, kad jokių naujų žinių, kurios šiame pramonės sektoriuje dar nebuvo žinomos, pareiškėjas nesukurs.

3.2. Taip pat pažymi, kad MTEP projektų atveju labai svarbu atskleisti ne tik tai, kaip technologija veikia, bet ir tai, kaip ji prisideda prie dabartinės technikos pažangos. Tuo tarpu pati projekto metodika nėra pakankamai išskirtinė ar pažangi, palyginti su esamais sprendimais, t. y. neatspindi kažkokio išskirtinio, iki šiol nežinomo principo. Verslo plane ir atsakymuose į Agentūros klausimus nebuvo suformuluota, kokių naujų žinių ar technologinių pasiekimų projektas suteiks, todėl Sprendime suformuluota išvada, kad projekte nebus kuriamos naujos žinios, yra pagrįsta. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jeigu, kaip pripažįstama skunde Komisijai, Pareiškėjo sprendimas pagrįstas „optine lokalizavimo sistema, grįsta Pareiškėjo tobulintu fotogrametrijos varikliu“, tai ir reiškia, kad reikalingi tyrimai jau atlikti. Taigi, atsakovės manymu, jei MTEP veikla nesukuria naujų, anksčiau neištirtų rezultatų, jei MTEP veiklų vykdymo procese tik atkartojami arba šiek tiek pakeičiami esami sprendimai, nesukuriant tikrai naujų žinių, reiškia, kad produktas bus pagaminamas jau žinomų metodu pagrindu, todėl naujų žinių kuriama nebus ir tai reiškia, kad projektas neatitinka MTEP veiklų vertinimo kriterijaus – „nauja“. Pažymi, kad Pareiškėjo PĮP įvertintas visais aspektais ir skundžiamame Sprendime aiškiai išdėstyti konkretūs argumentai, kodėl Pareiškėjo PĮP nėra tinkamas finansuoti, ir nors pareiškėjas bando įrodyti, kad atsakovė Sprendime neįvardijo daugiau Frascati vadovo aspektų, tačiau atsakovė pažymi, kad ji neturi pareigos išvardyti visų PĮP netinkamumo finansuoti aspektų.

3.3. Taip pat teigia, kad pagal Frascati vadovo 2.13 papunktį, kad veikla būtų priskirta MTEP veiklai, ji turi atitikti penkis kriterijus (Veikla turi būti – nauja, kūrybiška, neapibrėžta, sisteminga, perduodama ir (arba) atkartojama). Jeigu projekto veiklos neatitinka bent vieno iš penkių kriterijų, jos negali būti priskirtos MTEP veikloms. Ekspertinio vertinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo numatyta Projekte vykdyti veikla neatitinka Frascati vadovo naujumo ir kūrybiškumo kriterijų ir todėl ji negali būti priskirta MTEP veiklai. Pabrėžia, kad pateiktų PĮP vertinimas yra atliekamas, vadovaujantis pareiškėjų faktiškai pateikta medžiaga. Pareiškėjo atveju vertinimui nebuvo pateikti jokie faktiniai įrodymai apie TPL 6 pasiekimo etapą, juo labiau Pareiškėjas nepagrindė, ar toks sprendimo lygmuo iš vis egzistuoja, ką puikiai iliustruotų sėkmingų maketo ar prototipo bandymų atitinkamoje GNSS slopinamoje aplinkoje atlikimas. Be to, Pareiškėjas kvestionuoja jau egzistuojančios komercinės alternatyvos veikimo principą, nors nekvestionuoja to produkto funkcionalumo, tačiau pats vengia įvardinti ir išsamiai detalizuoti „jau sukurto“ prototipo veikimo principą, ar juo labiau preliminarų efektyvumą, kaip jo sistema yra integruota su naudojamų bepiločių orlaivių sistemomis ir pan.

3.4. Dėl Pareiškėjo teiginio, kad ekspertų parinkimo procesas turėjo būti aprašytas skundžiamame Sprendime, nesutinka, kadangi teisės aktuose yra detaliai aprašytos taisyklės dėl ekspertų kvalifikacijos, patirties, nešališkumo, interesų konflikto nebuvimo, nepriekaištingos reputacijos, ekspertų skaičiaus, jų parinkimo tvarkos ir kt. Visi šie dokumentai yra viešai prieinami ir visų pareiškėjų atžvilgiu taikomi vienodai, užtikrinant lygiateisiškumo principą. Ginčijamas Sprendimas pilnai įgyvendino priimtą Komisijos sprendimą, nes buvo pasitelktas antras informatikos inžinerijos ekspertas, kuris pagal Pareiškėjo su PĮP ir atsakydamas į užduotus klausimus pateiktą informaciją, taip pat įvertino, kad projekte MTEP veiklos nebus vykdomos ir tą pagrindė aiškiais bei išsamiais argumentais. Su tuo sutiko ir Komisija.

3.5. Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai mano, jog atsakovė savo Sprendime nepašalino abejonių dėl vertinimo objektyvumo ir nešališkumo, pervertinimo procesas buvo tik formalus, jam neužduota papildomų klausimų. Akcentuoja, kad Agentūra, kaip administruojančioji institucija, šios ir kitų pažangos priemonių kvietimuose pareiškėjų pateiktų projektų įgyvendinimo planų vertinimą vykdo Taisyklių, konkrečios pažangos priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo ir vidaus teisės aktų, detalizuojančių PĮP vertinimo procesą, nustatyta tvarka, nepažeisdama Funkcijų sąraše priskirtų kompetencijų ribų. Grąžinus projektų įgyvendinimo planus pervertinimui, vertinimas atliekamas pagal tas pačias taisykles, procedūras ir konkrečios pažangos priemonės finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus, kaip tą nustato Taisyklių 66 punktas, t. y. grąžintas pervertinti projekto įgyvendinimo planas vertinamas pagal tas pačias taisykles ir procedūras, kaip kad jis buvo vertinamas pirminio vertinimo metu – jokių išskirtinių sąlygų pareiškėjams dėl to, kad pirminis sprendimas buvo panaikintas, nėra ir negali būti sudaroma, taip, be kita ko, užtikrinant Taisyklių 5 punkte įtvirtintus principus.

Pervertinant grąžintus pervertinti projektų įgyvendinimo planus, atsižvelgiama į skundą nagrinėjusios institucijos sprendimo argumentus, kodėl buvo laikoma, kad Agentūros priimtas Sprendimas buvo nepagrįstas ir dėl to naikintinas, tačiau visais atvejais pareiškėjai negali tikėtis, kad grąžinto pervertinti projekto įgyvendinimo plano pervertinimo procedūra bus kitokia, taikomos kitokios taisyklės nei kad buvo taikomos pirminio vertinimo metu.

3.6. Tuo pačiu paaiškina, kad PĮP įvertinimui buvo pasitelktas antras ekspertas, kuris, atidžiai ir nuosekliai įsigilinęs į PĮP ir su juo pateiktus dokumentus, Pareiškėjo pirminio PĮP vertinimo metu gautus atsakymus, kaip ir pirmasis ekspertas įvertino, kad PĮP suplanuota vykdyti veikla neatitinka Apraše remiamos veiklos ir todėl PĮP nėra tinkamas finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad 2 nepriklausomų ekspertų, vertinimas, jog PĮP suplanuota įgyvendinti veikla neatitinka Frascati vadove nurodytų naujumo ir originalumo kriterijų yra pakankamas pagrindas įsitikinti, kad pagal Aprašą pateiktas PĮP nėra tinkamas finansuoti. Dėl to buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

3.7. Atsakydama į pareiškėjos teiginius, kad pakartotinio vertinimo metu atsakovė privalėjo užduoti dar daugiau klausimų Pareiškėjui, pažymi, kad PĮP pervertinimo metu ekspertui buvo perduoti šie dokumentai: PĮP medžiaga, pirmojo eksperto užduoti klausimai bei Pareiškėjo atsakymai į užduotus klausimus. Išanalizavus pateiktą medžiagą, antrajam ekspertui turimų duomenų pakako PĮP įvertinimui, t. y. ekspertui buvo aišku, kad projekte nebus vykdomos MTEP veiklos, todėl buvo surašyta antra ekspertinė išvada, kurioje argumentuotai konstatuota, kad pateiktas pervertinimui PĮP neatitinka Frascati vadove nurodytų naujumo ir originalumo kriterijų. Remiantis šia išvada buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

3.8. Agentūra neturi pareigos ir negali pareiškėjams pateikti tiek paklausimų su prašymais patikslinti pateiktą informaciją, kad pateiktas vertinimui projekto įgyvendinimo planas iš netinkamo finansuoti taptų tinkamas. Pačių pareiškėjų pareiga yra teikti tinkamą ir išsamią informaciją, o Agentūros pareiga yra šią informaciją įvertinti, laikantis visų nustatytų taisyklių, procedūrų ir principų. Priešingu atveju, t. y. jei Agentūros vertinimo metu daliai pareiškėjų „padėtų“ ištaisyti visus pateikto projekto įgyvendinimo plano trūkumus taip, kad projektas iš netinkamo finansuoti taptų tinkamas, tai būtų esminis lygiateisiškumo principo pažeidimas tų pareiškėjų atžvilgiu, kurie dėjo maksimalias pastangas savo projekto įgyvendinimo planą parengti ir pateikti tokį, kad jo vertinimo metu yra akivaizdu, jog jis atitinka visus nustatytus reikalavimus.

Šiuo atveju ir antram ekspertui iš turimos informacijos buvo akivaizdu, kad Pareiškėjo PĮP aprašytos veiklos nėra MTEP, todėl papildomi klausimai nebuvo užduoti, atitinkamai nebuvo organizuota susitikimų su Pareiškėju, kadangi tokio poreikio nebuvo. Pareiškėjas skunde bando klaidinti teismą, kad atsakovė privalėjo tai padaryti, kad išsklaidytų visas jo abejones, tačiau, anot atsakovės, nei viename iš šių teisės aktų Agentūrai nėra nustatyta pareiga užduoti papildomus klausimus ar organizuoti susitikimus su pareiškėjais. Klausimai pareiškėjams yra užduodami, jei Agentūros vertinimo metu kyla neaiškumų. Atsakovė pabrėžia, kad Pareiškėja skundo teiginiais ne tik kad bando suklaidinti teismą, tačiau ir suponuoja išvadą, kad jo PĮP vertinimui turėjo būti sudarytos išskirtinės sąlygos lyginant su kitais pareiškėjais, nekreipiant dėmesio į tai, kad pats Pareiškėjas savo pateiktame PĮP ir su atsakymais į klausimus neatskleidė, kad jo projekte bus vykdoma MTEP veikla, t. y., kad jo kuriamas produktas pasižymės išskirtinėmis savybėmis, naujais veikimo metodais lyginant su jau šiuo metu rinkoje esamais sprendimais ir kad į atitinkamą pramonės sektorių tikrai bus įneštos naujos žinios, o ne tiesiog nukopijuotos, apjungtos jau šiame pramonės sektoriuje esančios žinios, esami sprendimai.

3.9. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Agentūra skundžiamą Sprendimą grindė naujais motyvais, neva Pareiškėjui nuginčijus vienus argumentus, skundžiamą Sprendimą grindė visiškai naujais. Anot atsakovės, pats Pareiškėjas siekė, kad jo PĮP būtų pervertinamas. Agentūra, gavusi Komisijos sprendimą dėl pirmojo sprendimo atmesti PĮP ir siekdama išsklaidyti Pareiškėjo abejones, šio Komisijos sprendimo neskundė, PĮP grąžino pervertinti, paskyrė naują ekspertą, kurio išvados pagrindu buvo surašytas skundžiamas Sprendimas. Akivaizdu, kad dviejų nepriklausomų ekspertų teiginiai negali būti identiški, visgi abiejuose sprendimuose prieita prie analogiškų išvadų suplanuotos projekto veiklos nėra naujos ir kūrybiškos, t. y. neatitinka dviejų iš 5 MTEP veiklų kriterijų.

3.10. Dėl ekspertų parinkimo ir kvalifikacijos nurodo, kad ekspertams, vertinantiems projektų įgyvendinimo planus MTEP srityje, yra keliami dar griežtesni reikalavimai – šiems ekspertams yra nustatytas 5 metų praktinio darbo patirties toje mokslų srities kryptyje, kurios projektų įgyvendinimo planas vertinamas, reikalavimas. Agentūra griežtai ir atsakingai atrenka ekspertus pagal jų kvalifikaciją ir darbo patirtį, kad šios atitiktų suplanuotų įgyvendinti projektų specifiką bei tematiką ir kad projektų atitiktis projektų finansavimo sąlygų aprašuose nustatytiems reikalavimams būtų įvertinama, užtikrinant aukščiausius profesionalumo ir objektyvumo standartus. Pareiškėjo verslo plano 3.1.4 papunktyje nurodyta, kad projekto tyrimo kryptis yra informatikos inžinerija. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus visą PĮP medžiagą, buvo pasitelktas šios srities ekspertas, turintis reikiamą išsilavinimą ir patirtį – Lietuvos universitetuose informatikos inžinerijos mokslo kryptyje dirbantis ir užsienio universitetų kviestinis profesorius, kurio mokslinė tyrimų sritis susijusi su bepiločių orlaivių veikimo / naujų integravimo galimybių moksliniais tyrimais, taikant dirbtinio intelekto metodus, turintis daugiau kaip 20 metų praktinio darbo patirties informatikos mokslų kryptyje konsultanto, tyrėjo, MTEP projektų vadovo pozicijose. Nuo 2016 m. atlieka MTEP projektų ekspertinius vertinimus. Agentūros teigimu, su PĮP ir vėliau Pareiškėjo pateikta informacija buvo įvertinta tinkamai ir objektyviai, nustatant ir argumentais pagrindžiant, kad Pareiškėjo projekte suplanuota vykdyti veikla neatitinka MTEP veiklai keliamų reikalavimų pagal Frascati vadove nustatytus kriterijus.

Atsakovė neturi pagrindo abejoti šio PĮP pakartotiniam vertinimui pasitelkto eksperto kvalifikacija ir patirtimi, objektyvumu bei nešališkumu ir pabrėžia, kad Sprendimas buvo priimtas išsamiai dar kartą išanalizavus PĮP medžiagą ir nustačius, kad pateiktas PĮP neatitinka pagal Aprašą remiamos veiklos.

3.11. Dėl Frascati vadovo ir Oslo vadovo taikymo paaiškina, kad remiantis Frascati vadovu, naujumas verslo kontekste vertinamas atsižvelgiant į esamas pramonės žinias. Jei rinkoje jau yra produktų, atliekančių tą pačią funkciją, o Pareiškėjo projektas jų niekuo reikšmingai nepranoksta, negalima teigti, kad projekto veikla bus siekiama įgyti naujų ar papildomų žinių ir ši veikla bus nukreipta į specifinių praktinių tikslų pasiekimą, siekiant sukurti naujus ar iš esmės patobulintus produktus. Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjo siūlomas sprendimas atitinka esamą pramonės praktiką ir nepateikia naujos koncepcijos ar esminio patobulinimo. Jei esamas produktas veiksmingai sprendžia tą pačią problemą panašiu metodu, tuomet Pareiškėjo projektu gali būti diegiamos ne naujos žinios ar technologijos, o tiesiog dubliuojama tai, kas jau sukurta, t. y. Pareiškėjas siekia atkartoti analogišką produktą. Pareiškėjas nepateikia jokių parametrų, kuo jo produktas būtų geresnis už skundžiamame Sprendime pateiktą pavyzdį, pavyzdžiui, didesnio tikslumo, geresnio apdorojimo realiuoju laiku arba naujų integravimo metodų, prasme.

Nurodo, kad MTEP projektų atveju labai svarbu atskleisti ne tik tai, kaip technologija veikia, bet ir tai, kaip ji prisideda prie dabartinės technikos pažangos. Tuo tarpu pati projekto metodika nėra pakankamai išskirtinė ar pažangi, palyginti su esamais sprendimais, t. y. neatspindi kažkokio išskirtinio, iki šiol nežinomo principo. Verslo plane nebuvo aiškiai suformuluota, kokių naujų žinių ar technologinių pasiekimų projektas suteiks, todėl Sprendime suformuluota išvada, kad projekte nebus kuriamos naujos žinios yra pagrįsta. Maža to, pasak atsakovės, Pareiškėjas klaidingai tapatina inovatyvumą, kuris aktualus Oslo vadovo kontekste, su MTEP problematika, kuri vertinama pagal Frascati vadove nustatytus kriterijus. Šios pažangos priemonės kvietimo kontekste vertinimą, ar projektuose bus vykdoma MTEP veikla, t. y. ar veikla tinkama finansuoti, Aprašo 2.7 papunktis nukreipia būtent į Frascati, o ne Oslo vadovą, taigi ir vertinama ne siekiamo sukurti sprendimo inovatyvumas, jo pobūdis, o tai, ar bus vykdoma MTEP veikla pagal Frascati vadove nustatytus kriterijus.

3.12. Pažymi, kad nors Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos inovacijų centras savo rašte patvirtina, kad Agentūra Pareiškėjo atžvilgiu netinkamai aiškina ir taiko Frascati vadovą, tačiau iš pateikto rašto turinio yra akivaizdu, kad rašte nėra niekaip užsimenama, jog Agentūra netinkamai taiko Frascati vadovo nuostatas. Be to, iš Pareiškėjo suformuluotų klausimų, yra akivaizdu, kad Pareiškėjas nemato skirtumo tarp Frascati ir Oslo vadovų. Nesutinka su Pareiškėjo teiginiais, kad atsakovė pakartotinio vertinimo metu turėjo įvertinti Pareiškėjo minimas jo ekspertines išvadas. Atsakovė griežtai laikosi nustatytų vertinimo taisyklių, procedūrų bei principų, vienas iš kurių yra įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nurodantis, kad „visiems tam tikro kvietimo teikti PĮP ir (ar) projektams turi būti taikomi vienodi planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principai“. Tai reiškia, kad visi atitinkamo kvietimo projektų įgyvendinimo planai turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, procedūras ir vadovaujantis tais pačiais principais.

Svarbu yra tai, kad pačių pareiškėjų pareiga būtent PĮP vertinimo metu, kai vertinami visi atitinkamo kvietimo projektų įgyvendinimo planai ir visi pareiškėjai turi vienodas teises ir galimybes teikti, jų vertinimu, reikiamą informaciją ir dokumentus, o Agentūros pareiga yra šią informaciją įvertinti, laikantis visų nustatytų taisyklių, procedūrų ir principų.

3.13. Agentūra neturi pagrindo abejoti pasitelkiamų kvalifikacija ir patirtimi, objektyvumu bei nešališkumu, todėl Sprendimas buvo priimtas išsamiai pagal visas aiškiai teisės aktuose nustatytas taisykles ir procedūras dar kartą išanalizavus PĮP medžiagą ir nustačius, kad pateiktas PĮP neatitinka pagal Aprašą remiamos veiklos, tuo tarpu, kokiais kriterijais vadovavosi Pareiškėjo ekspertai surašydami savo išvadas, Agentūrai nėra žinoma.

3.14. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodžiusi, kad esant faktinių pareiškėjos ekspertų: A. S. bei V. R. ryšių, Agentūros manymu, šių ekspertų išvados negali būti laikomos kaip pateiktos nepriklausomų ekspertų dėl turimų tarpusavyje darbinių santykių, todėl neturėtų būti laikomos patikimais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Taip pat pažymi, kad Agentūros pasitelkiami ekspertai parenkami pagal iš anksto nustatytas procedūras, objektyviai parenkant reikiamą išsilavinimą ir darbo patirtį turinčius ekspertus. Agentūra griežtai ir atsakingai atrenka ekspertus pagal jų kvalifikaciją ir darbo patirtį, kad šios atitiktų suplanuotų įgyvendinti projektų specifiką bei tematiką ir kad projektų atitiktis projektų finansavimo sąlygų aprašuose nustatytiems reikalavimams būtų įvertinama, užtikrinant aukščiausius profesionalumo ir objektyvumo standartus pagal Taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose, vidaus teisės aktuose, detalizuojančiuose projektų įgyvendinimo planų vertinimo procesą, nustatytus reikalavimus, garantuojant visų Taisyklių 5 punkte nustatytų principų tinkamą įgyvendinimą. Maža to, visi Agentūros pasitelkiami ekspertai yra pasirašę nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Agentūroje 2023-11-13 užregistruotas Pareiškėjos PĮP dėl Projekto „MTEP veiklų vykdymas, siekiant sukurti optinio navigavimo prietaisą“ finansavimo (unikalus numeris Nr. 02-020-K-0052).

4.2. Agentūra, vadovaudamasi 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ veiklos „Skatinti inovacijų pasiūlą“ poveiklės „Investuoti į naujų APV produktų

kūrimo veiklas ir sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai“ (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas) projektų finansavimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-368 (toliau – Aprašas), 2024 m. sausio 4 d. raštu „Dėl projekto įgyvendinimo plano Nr. 02-020-K-0052 trūkumų ištaisymo“ paprašė pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją per 5 darbo dienas.

4.3. Pareiškėja 2024-01-10 pranešimu per INVESTIS Duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) pateikė atsakymą dėl PĮP trūkumų ištaisymo bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) verslo planą (toliau – Verslo planas).

4.4. Agentūros 2024-03-08 raštu „Pranešimas apie projekto įgyvendinimo plano Nr. 02-020-K-0052 atmetimą“ (toliau – Sprendimas1) Pareiškėja buvo informuota apie PĮP atmetimą.

4.5. Pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri 2024 -05-15 sprendimu panaikino Agentūros Sprendimą1 ir grąžino Pareiškėjos PĮP pervertinimui.

4.6. Po Komisijos sprendimo Agentūra 2024-07-17 priimtu Sprendimu pareiškėjos PĮP atmetė kaip neatitinkantį nustatytų reikalavimų.

4.7. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros Sprendimu, pakartotinai apskundė Komisijai, kuri skundžiamu 2024-07-17 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo atmestas.

6. Byloje nustatyta, kad Bendrovės pateikto PĮP 2.1 papunktyje nurodytos projektu sprendžiamos problemos – šiuo metu rinkoje nėra galimybės įsigyti optinių lokalizavimo sistemų, montuojamų ant orlaivio, kurios naudotų modifikuotą fotogrametriją kartu su GNSS (angl. Global Navigation Satellite System, toliau - GNSS) duomenimis. Siekiant sukurti išplėstinį modelį orlaivio padėčiai realiuoju laiku nustatyti, nepaisant GNSS signalo sutrikimų ar netekimo, bus įgyvendinamas projektas, kurio metu bus sukurta bepiločių orlaivių optinė lokalizavimo sistema, imituojanti GPS sistemos išėjimą – „Fotogrametrijos pagrindu veikianti bepiločių orlaivių lokalizavimo sistema“. Pareiškėjos pateiktame PĮP 2.2 papunktyje nurodytas projekto tikslas – vykdant MTEP veiklas sukurti inovatyvų produktą.

Agentūra, atlikusi pareiškėjos PĮP vertinimą iš naujo (pervertindama), skundžiamu Sprendimu pareiškėjos PĮP atmetė argumentuodama tuo, kad PĮP neatitinka Aprašo 2.1 papunktyje nurodytos veiklos ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ 47.1 papunktyje nustatytų reikalavimų bei 2 priedo 1.1, 1.2, 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams.

7. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2023-08-23 iki 2024-03-15, toliau – Taisyklės) 5 punkte numatyta, kad administruojančiosios institucijos, vertindamos PĮP ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, turi užtikrinti, kad bus laikomasi šių principų: lygiateisiškumo – visiems tam tikro kvietimo teikti PĮP ir (ar) projektams turi būti taikomi vienodi planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principai (5.1 papunktis); nešališkumo ir skaidrumo (5.2 papunktis): 2021–2027 metų ES fondų ir EGADP lėšas administruojančioms ir kontroliuojančioms institucijoms turi būti sudaromos sąlygos nustatyti vertinimą ar tikrinimą atlikusius ar sprendimą priėmusius asmenis (5.2.1 papunktis); visi vertintojai, tikrinimus atliekantys ir taisyklėse nurodytus sprendimus priimantys darbuotojai privalo deklaruoti galimą interesų konfliktą ir būti supažindinti su savo funkcijomis, pareigomis ir teisėmis (5.2.2 papunktis); priimant sprendimus, susijusius su PĮP vertinimu, turi dalyvauti ne mažiau kaip 2 asmenys (5.2.3 papunktis); profesionalumo ir efektyvumo (5.3 papunktis): vertinimui ar tikrinimui atlikti, sprendimams priimti turi būti pasitelkiami kompetentingi specialistai (5.3.1 papunktis); vertinimas, tikrinimas, sprendimų priėmimas turi būti organizuojami taip, kad iš pareiškėjo ir (ar) projekto vykdytojo tos pačios informacijos ir (ar) dokumentų neturi būti prašoma daugiau nei vieną kartą (5.3.2 papunktis); konfidencialumo – turi būti užtikrintas PĮP ir projekto sutartyje pateiktos informacijos naudojimas tik vertinimo, tikrinimo ar projekto įgyvendinimo priežiūros tikslais ir informacijos apie projektą neskleidimas (5.4 papunktis).

Pagal Taisyklių 58 punktą, kai atliekant projekto tinkamumo finansuoti vertinimą ir (ar) projekto naudos ir kokybės vertinimą administruojančiajai institucijai prireikia papildomų specialiųjų žinių tam tikroje srityje tikrinant projekto atitiktį konkretiems projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams projektų atrankos kriterijams, ji gali pasitelkti tinkamos kompetencijos (t. y. turinčius vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje srityje), nešališkus (t. y. ne mažiau kaip vienus metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturinčius darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju ar partneriu, taip pat neturinčius interesų konflikto pareiškėjo ar partnerio atžvilgiu priimant sprendimą, susijusį su atitikties projektų bendriesiems ir (ar) specialiesiems ir (ar), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams projektų atrankos kriterijams vertinimu) specialistus, turinčius specialiųjų žinių tam tikroje srityje. Ekspertai atrenkami vadovaujantis Ekspertinio vertinimo organizavimo tvarkos aprašu.

Taisyklių 30 punkte numatyta, kad projektų atranką sudaro šie etapai: kvietimo skelbimas, PĮP teikimas ir registravimas; PĮP vertinimas; sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimas.

Pagal Taisyklių 47 punktą kiekvienas projektas turi atitikti projektų atrankos kriterijus: projektų bendruosius atrankos kriterijus, išdėstytus Taisyklių 2 priede (47.1 papunktis); projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, jei tokie kriterijai buvo nustatyti patvirtintame projektų finansavimo sąlygų apraše (47.2 papunktis). Be to, Taisyklių 2 priedo 1.1 papunktyje nurodyta, kad projektu turi būti prisidedama prie įgyvendinant plėtros programos pažangos priemonę įgyvendinamo (-ų) Nacionalinio pažangos plano uždavinio (-ių), o pagal Taisyklių 2 priedo 1.2 papunktį projekto veikla (-os) (poveiklė (-ės)) turi atitikti plėtros programos pažangos priemonės apraše nurodytą veiklą (poveiklę) ir projektu prisidėti prie priemonės rodiklio (-ių) reikšmės (-ių) pasiekimo.

Taisyklių 2 priedo 2.1 papunktyje numatyta, kad projekto tikslai turi atitikti bent vieną ESF investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir siekiamą rezultatą, o Taisyklių 2.2 papunktyje numatyta, kad projekto tikslai, veiklos (poveiklės) turi atitikti bent vieną Apraše nurodytą veiklą (poveiklę). Projektų atitiktis projektų atrankos kriterijams tikrinama atliekant PĮP vertinimą, kurį atlieka administruojančioji institucija (Taisyklių 49 punktas). Jeigu PĮP vertinimo metu nustatoma trūkumų (nepateikti visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, pateikta neišsami ir (ar) netiksli informacija), administruojančioji institucija <...> gali paprašyti pareiškėjo per jos nustatytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus (Taisyklių 55 punktas). Jeigu projektas neatitinka bent vieno pažangos priemonės apraše numatytų <...> projektų bendrojo ir (arba) specialiojo atrankos kriterijų, administruojančioji institucija priima sprendimą atmesti PĮP (Taisyklių 70 punktas).

Pagal Aprašo 2.1 papunktį remiama veikla – inovacijų pasiūlos skatinimas: naujų APV produktų kūrimas ir sąlygų tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose sudarymas, intelektinės nuosavybės, ankstyvosios sukurtų naujų produktų bandomosios gamybos skatinimas, parengimas rinkai (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas), t. y. investuojama į naujų APV produktų kūrimo veiklas,

kuriose kūrimas suprantamas kaip MTEP veiklos, užbaigiamos gaminių, paslaugų ar procesų prototipų sukūrimu. Taip pat sudaromos sąlygos tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose juos įdarbinant, skatinama intelektinė nuosavybė, ankstyvoji sukurtų naujų produktų bandomoji gamyba (projekto metu sukurto produkto bandomoji partija, išbandyta galutinė versija), produkto parengimas

rinkai. Pagal remiamą veiklą taikomieji moksliniai tyrimai atitinka pramoninių tyrimų sąvoką, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 85 punkte, o eksperimentinė plėtra suprantama taip, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 86 punkte.

Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 85 punkte nurodyta, kad pramoniniai tyrimai –

suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms, įskaitant naujus arba patobulintus skaitmeninius produktus, procesus ar paslaugas, reikšmingai patobulinti bet kurioje srityje, pramonės šakoje ar sektoriuje (įskaitant skaitmenines pramonės šakas ir technologijas, pavyzdžiui, superkompiuterius, kvantines technologijas, blokų grandinės technologijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, didžiuosius duomenis ir debesijos technologijas, bet tuo neapsiribojant). Pramoniniai tyrimai apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esamomis sistemomis, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui atlikti.

Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 86 punkte nurodyta, kad eksperimentinė plėtra (bandomoji taikomoji veikla) – esamų mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių ir gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir naudojimas, siekiant bet kurioje srityje, pramonės šakoje ar sektoriuje sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus ar paslaugas, įskaitant skaitmeninius produktus, procesus arba paslaugas (įskaitant skaitmenines pramonės šakas ir technologijas, pavyzdžiui, superkompiuterius, kvantines technologijas, blokų grandinės technologijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, didžiuosius duomenis ir debesijos arba tinklo paribio technologijas, bet tuo neapsiribojant). Ji taip pat gali apimti, pavyzdžiui, veiklą, kurios tikslas – naujų produktų, procesų ar paslaugų koncepcinis apibrėžimas, planavimas ir dokumentavimas.

<...>.

Aprašo 2.7 papunktyje numatyta, kad nustatant, ar projekte numatyta veikla yra MTEP veikla, vadovaujamasi „Frascati vadovu 2015: Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros duomenų rinkimo bei teikimo rekomendacijos. Mokslinės, technologinės ir inovacinės veiklos vertinimas“ (toliau – Frascati vadovas).

Pagal Frascati vadovo 2.12 papunktį MTEP veikla – tai veiksmų, kuriuos MTEP vykdytojai sąmoningai atlieka naujoms žinioms įgyti, visuma.

Pagal Frascati vadovo 2.13 papunktį, kad veikla būtų priskirta MTEP veiklai, ji turi atitikti penkis kriterijus: 1. Nauja (originali) – laikoma, jog veikla siekiama naujų sprendinių (naujumo), jei egzistuoja mokslinė ir (arba) technologinė problema (kurios sprendimui reikalingas projektas), kuriai spręsti žinios nėra viešai prieinamos, ir (arba) egzistuojančios žinios dar nebuvo taikytos atitinkamame verslo sektoriuje. Projekte numatoma vykdyti veikla turi būti siekiama įgyti naujų ar papildomų žinių ir ši veikla turi būti nukreipta į specifinių praktinių tikslų pasiekimą. MTEP veikla turi būti nukreipta į naujų žinių kūrimą, siekiant sukurti naujus ar iš esmės patobulintus produktus. MTEP veikla nelaikoma kopijavimo, imitavimo ar analizės būdu įgytos žinios, kadangi jos nėra laikomos naujomis. 2. Kūrybiška – projekto veiklos turi būti pagrįstos neakivaizdžiomis idėjomis ir (arba) hipotezėmis. Įgyvendinant projektą sukuriami nauji problemų sprendimo metodai, atrandamos naujos turimų mokslinių žinių taikymo galimybės bei nauji priemonių ar technologijų panaudojimo būdai ir neapsiribojama tik įprastų techninio pobūdžio problemų sprendimu. Vykdant projektą turi dalyvauti atitinkamos kompetencijos tyrėjai, potencialiai gebėsiantys vykdyti numatytas veiklas ir pasiekti planuojamus rezultatus. 3. Neapibrėžta – egzistuoja tikimybė, jog nepavyks gauti naujų žinių, reikalingų įvardintai problemai spręsti arba gauti pakankamos kokybės/kiekybės naujų žinių, reikalingų sukurti naujus produktus ar iš esmės juos patobulinti. 4. Sisteminga – MTEP turėtų būti vykdoma pagal nustatytą planą, dokumentuojant informaciją apie proceso eigą ir tarpinius bei galutinius rezultatus. Projekto dokumentacija turi atitikti MTEP projektinę veiklą, kuri nukreipta į specifinių poreikių tenkinimą ir kuriai skirti atskiri žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. 5. Perduodama ir (arba) atkartojama – projekto metu planuojamos gauti naujos žinios turi būti kodifikuojamos (dokumentuojamos). Naujų žinių kodifikacija sudaro galimybes jas perduoti, užtikrinant jų panaudojimą ir galimybę kitiems tyrėjams atkartoti rezultatus savo MTEP veikloje.

Pagal Frascati vadovo 2.13 papunktį veikla būtų priskirta MTEP veiklai, ji turi atitikti visus aukščiau nurodytus kriterijus. Jeigu projekto veiklos neatitinka bent vieno iš penkių kriterijų, jos negali būti priskirtos MTEP veikloms.

8. Nagrinėjamu atveju Bendrovė skunde, ginčydama Sprendimą ir nesutikdama su Komisijos Sprendimu, visų pirma, abejoja dėl pasirinkto eksperto kvalifikacijos (kompetencijos), be to, mano, jog Agentūros pasitelktas ekspertas nėra nešališkas ir objektyvus. Anot pareiškėjos, jai nebuvo užduotas nei vienas eksperto klausimas bei nebuvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus.

Taigi šiuo atveju spręstina, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytos procedūros pasitelkiant tinkamą ekspertą ekspertinio vertinimo atlikimui, vertinant pareiškėjos PĮP ir jo priedą Verslo planą.

8.1. Pagal Taisyklių 58 punktą, kai atliekant projekto tinkamumo finansuoti vertinimą ir (ar) projekto naudos ir kokybės vertinimą administruojančiajai institucijai, o kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – miesto vietos veiklos grupei prireikia papildomų specialiųjų žinių tam tikroje srityje tikrinant projekto atitiktį konkretiems projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams projektų atrankos kriterijams, ji gali pasitelkti tinkamos kompetencijos (t. y. turinčius vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje srityje), nešališkus (t. y. ne mažiau kaip vienus metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturinčius darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju ar partneriu, taip pat neturinčius interesų konflikto pareiškėjo ar partnerio atžvilgiu priimant sprendimą, susijusį su projekto atitikties projektų bendriesiems ir (arba) specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams projektų atrankos kriterijams vertinimu) specialistus, turinčius specialiųjų žinių tam tikroje srityje.

Ekspertai atrenkami vadovaujantis Ekspertinio vertinimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2023-01-30 įsakymu Nr. R1-021(15.1.8E) (toliau - Vertinimo aprašas).

Pagal Vertinimo aprašo 14 punktą ekspertai turi būti: nepriekaištingos reputacijos asmenys; turintys reikalingus atestatus ir (arba) licencijas (kai taikoma). Eksperto kompetencija nustatoma pagal jo formalią kvalifikaciją studijų ir (ar) mokslo srityje ir (ar) profesinę darbo patirtį, t. y. ekspertas turi turėti: ne žemesnį kaip mokslų daktaro laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą (mokslų daktaro laipsnis turi būti pagal tą mokslų srities kryptį, kurios paraiška / projektas / prašymas vertinamas), arba ne žemesnį kaip mokslų daktaro laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą (mokslų daktaro laipsnis turi būti pagal tą mokslų sritį, kurios paraiška / projektas / prašymas vertinamas) bei ne mažesnę nei 3 metų (MTEP srityje – 5 metų) praktinio darbo patirtį toje mokslų srities kryptyje, kurios paraiška / projektas / prašymas vertinamas, arba ne žemesnį nei magistro laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą (magistro laipsnis turi būti pagal tą mokslų srities kryptį, kurios paraiška / projektas / prašymas vertinamas) bei ne mažesnę nei 3 metų (MTEP srityje – 5 metų) praktinio darbo patirtį toje mokslų srities kryptyje, kurios paraiška / projektas / prašymas vertinamas. Atsižvelgiant į vertinamo projekto tematikos specifiškumą, kompleksiškumą ir kitus aspektus, gali būti pasitelkiami ir kitos kvalifikacijos ir profesinės darbo patirties ekspertai.

Pagal Vertinimo aprašo 15 punktą ekspertinei veiklai taip pat keliami tokie reikalavimai: profesionalumo ir kompetencijos – ekspertais turi būti atrenkami užduočiai atlikti reikiamos srities išsilavinimą ir (arba) patirtį turintys specialistai, kurių nuomonė būtų argumentuota ir autoritetinga visoms proceso šalims, įskaitant galimą ikiteisminį ar teisminį ginčo nagrinėjimą; efektyvumo – jeigu yra galimybė rinktis iš keleto tos pačios srities ekspertų, pasirenkamas per trumpiausią laiką geriausią paslaugų kokybę galintis(-ys) pasiūlyti ekspertas(-ai); nešališkumo – ne mažiau kaip 1 metus iki ekspertinio vertinimo pradžios nebūti turėjus darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su projekto pareiškėju ar partneriu ar vykdytoju, taip pat su projekto pareiškėju ar partneriu ar vykdytoju nebūti susijus artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais (asmenimis, susijusiais artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais, laikomi sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), seneliai, vaikaičiai, taip pat eksperto ir jo sutuoktinio broliai (įbroliai), seserys (įseserės) ir šių brolių (įbrolių) bei seserų (įseserių) sutuoktiniai, taip pat asmenys, įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ne mažiau kaip 5 metus jis nebūtų leidęs mokslinių publikacijų kartu su paraiškoje, projekto dokumentuose nurodytais tyrėjais).

Sudėtingiems klausimams ir (arba) klausimams, kurie reikalauja skirtingų sričių ekspertinių žinių, gali būti organizuojama / sudaroma ekspertų grupė (Vertinimo aprašo 22 punktas).

Vertinimo aprašo 5 punkte numatyta, kad jei projekte numatyta vykdyti / vykdoma MTEP ar inovacinė veikla, nustatant ekspertų skaičių, vadovaujamasi Vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodikos, partvirtintos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019-07-08 įsakymu Nr. 4-409 (toliau – Metodika), kuri nustato eksperimentinės plėtros (toliau – EP) vertinimo organizavimo ir atlikimo tvarką ir ja vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertai bei valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančių institucijų vertintojai, vertindami planuojamų įgyvendinti, įgyvendinamų arba įgyvendintų projektų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir (arba) privačiomis lėšomis, veiklas, jas priskirdami arba nepriskirdami EP.

Pagal Metodikos 4 punktą įgyvendinanti institucija, gavusi paraišką finansuoti arba prašymą įvertinti taikomųjų mokslinių tyrimų (toliau - TMT), eksperimentinės plėtros ir (arba) inovacijų projektą, pasitelkia ekspertus arba vertintojus įvertinti, ar įgyvendinamo, planuojamo įgyvendinti arba įgyvendinto projekto veiklos atitinka TMT, EP ir (arba) inovacijoms keliamus reikalavimus. Atsižvelgdama į projektų sudėtingumą, prašomo finansavimo sumą, pobūdį, specialiųjų žinių ir kompetencijų poreikį, įgyvendinančioji institucija gali pasitelkti: projektams, kurių vertė yra iki 999 999,99 Eur ir reikalauja specialiųjų žinių ir kompetencijų turėjimo, vertinti iki 3 ekspertų (5.1 papunktis); projektams, kurių vertė yra lygi arba viršija 1 000 000 Eur, vertinti – iki 5 ekspertų (5.2 papunktis); projektams, kurių vertė yra iki 100 000 Eur ir nereikalauja specialiųjų žinių ir kompetencijų turėjimo, vertinti – iki 3 vertintojų (5.3 papunktis); projektams, kurių vertė yra iki 5 000 Eur ir nereikalauja specialiųjų žinių ir kompetencijų turėjimo, vertinti – 1 vertintoją (5.4 papunktis).

8.2. Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą administruojančios institucijos pasitelkiamiems specialių žinių turintiems kompetentingiems specialistams (ekspertams) keliami konkretūs išsilavinimo (kvalifikacijos) reikalavimai. Tada, kai projekte numatyta vykdyti MTEP veikla, nustatant ekspertų skaičių, turi būti vadovaujamasi Metodika. Kaip minėta, Metodikoje nėra nustatytas privalomas pasitelkti ekspertų skaičius, tik numatyta Agentūros teisė ekspertų skaičių pasirinkti atsižvelgiant į projekto finansinę vertę, sudėtingumą ir specialių žinių poreikį. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju Agentūra pakartotiniam pareiškėjos PĮP ir jo priedo Verslo plano vertinimui pasitelkė dar vieną (antrą) informatikos inžinerijos ekspertą. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos abejonės dėl Agentūros pasirinkimo Pareiškėjos PĮP ir jo priedo Verslo plano ekspertiniam vertinimui pasitelkti reikiamą ekspertų skaičių, yra atmestinos kaip nepagrįstos.

8.3. Dėl pareiškėjos manymo, jog jos PĮP ir jo priedo Verslo plano ekspertinį vertinimą atlikusio eksperto kvalifikacija bei kompetencija yra nepakankama, teismas pažymi, jog iš byloje esančių pateiktų duomenų apie ekspertą matyti, kad Agentūros pasitelktas antras ekspertas turi jam suteiktą kvalifikaciją bei tinkamą kompetenciją ir kad jo dalyvavimas ekspertiniame vertinime buvo tinkamas ir pakankamas. Byloje nustatyta, kad Agentūros pakartotiniam vertinimui pasitelktas antras ekspertas yra informatikos inžinerijos mokslų profesorius, kurio mokslinė tyrimų sritis, susijusi su bepiločių orlaivių veikimo / naujų integravimo galimybių moksliniais tyrimais, taikant dirbtinio intelekto metodus bei turintis daugiau kaip 20 metų praktinio darbo patirties informatikos mokslų kryptyje. Nuo 2016 m. profesorius atlieka MTEP projektų ekspertinius vertinimus. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad profesorius atlikęs ne vieną mokslinį tyrimą, kuris išimtinai susijęs su pareiškėjo projekto tematika. Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad antras ekspertas turi reikiamos srities (informatikos ir informatikos inžinerijos) išsilavinimą, tuo pačiu ir neabejotinai reikiamos praktinio bei mokslinio darbo patirties. Pripažintina, kad byloje nagrinėjamu atveju vertinimą atliko tinkamos ir aukščiausios kompetencijos ekspertas. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė, susipažinusi su eksperto kvalifikacijos duomenimis, taip pat patvirtino, kad nėra konkrečių aplinkybių, dėl kurių reikėtų laikyti, kad ekspertas neatitinka kvalifikacijos. Teismui nėra pagrindo abejoti nei dėl jo išsilavinimo, nei dėl jo turimos patirties, todėl visi pareiškėjos argumentai dėl eksperto yra atmestini kaip nepagrįsti.

8.4. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja į bylą papildomai pateikė savo ekspertų išvadas dėl pareiškėjos PĮP atitikties Frascati vadove numatytiems MTEP veiklos kriterijams. Iš jų matyti, kad išvadą surašė prof. Dr. V. R., pagal kurį atsakovė nepagrindė, kad vadovaujantis šiuo metu pramonėje esančiomis žiniomis, egzistuoja tapatus ir išvystytas sprendimas / produktas, kuris taikant fotogrametriją gebėtų realiuoju laiku nustatyti orlaivio buvimo vietą erdvėje, todėl rekomenduoja iš naujo apsvarstyti projekto finansavimą, atsižvelgiant į projekto paraiškoje nurodytus eksperimentinės plėtros iššūkius, ketinamą sukurti pasaulinio lygio inovaciją, komercinį tokio produkto potencialą ir projekto vykdytojų kompetenciją. Pareiškėjos pasitelktas kitas ekspertas A. S. taip pat pateikė išvadą, kad pareiškėjos PĮP atitinka visus Frascati vadove numatytus MTEP kriterijus, todėl tikslinga Bendrovės projektą vertinti teigiamai.

Teismo vertinimu, byloje nenustačius jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog Agentūros pasitelkto eksperto kvalifikacija (turima kompetencija) nebuvo pakankama pareiškėjos PĮP ir jo priedo Verslo plano vertinimui atlikti, atitinkamai, pareiškėjos pasitelktų ekspertų išvados pačios savaime bei jose esančios rekomendacijos nepaneigia Agentūros pasitelkto eksperto, apie kurio tinkamumą jau pasisakyta šiame sprendime, išvadų ir savaime nekelia abejonių dėl jo kompetencijos. Aplinkybė, kad pareiškėjos PĮP ir jo priedo Verslo plano pakartotinį vertinimą atlikęs ekspertas neuždavė pareiškėjai nei vieno klausimo ir dėl to galimai buvo šališkas, nekompetentingas ir nekvalifikuotas, nepaneigia nei šioje byloje nustatytos jo kvalifikacijos, nei skundžiamame Sprendime pateikto ekspertinio vertinimo išvados tinkamumo. Be to, pažymėtina, kad vertinimo metu pati pareiškėja galėjo teikti papildomą informaciją, paaiškinimus ir dokumentus ir pareiškėja šia teise pasinaudojo. Tokia teisė apribota jai nebuvo. O vien pareiškėjos teiginiai dėl nepakankamos eksperto kvalifikacijos, nepagrindžiant jokiais realiais faktais (konkrečiais įrodymais), negali būti vertinami kitaip kaip tik subjektyvus manymas, nes pareiškėja nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių, jos manymu, antras ekspertas buvo / galėjo būti šališkas pareiškėjos atžvilgiu. Tai, kad ekspertas turi bendradarbiavimo santykių su atsakove (sudaryta darbo sutartis), nėra pagrindas vertinti kaip jo galimą šališkumą būtent pareiškėjos atžvilgiu ir tuo pačiu manyti, kad atsakovė ir / ar pats ekspertas galėjo turėti išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Priešingai, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti pareiškėjos PĮP vertinimui Agentūros pasitelkto eksperto kvalifikacija ir patirtimi, taip pat objektyvumu bei nešališkumu, taip pat jo turima kompetencija įvertinti atitiktį MTEP, todėl pareiškėjos skunde išdėstytus teiginius dėl eksperto kompetencijos ir patirties bei reikiamo ekspertų skaičiaus laiko nepaneigiančiais Agentūros ekspertinio vertinimo metu padarytų bei Agentūros Sprendime padarytų išvadų. Juolab, kad atsakovė, vadovaudamasi Agentūros konfidencialios informacijos valdymo vidaus tvarkos aprašo reikalavimais, teismui pateikė su pasitelktu ekspertu pasirašytus dokumentus dėl konfidencionalumo, nešališkumo bei interesų konflikto vengimo.

Pareiškėja teikia argumentą, kad ekspertas buvo paskirtas ne Agentūros vadovo, o Ekspertų skyriaus vadovo ir taip galima buvo pažeista vidinė Ekspertinio vertinimo tvarka, kurios 7 punkte numatyta, kad ekspertines išvadas Agentūros pavedimu gali teikti ir jos darbuotojai. Teismo vertinimu, pati aplinkybė, ar konkretus ekspertas buvo parinktas padalinio vadovo ar Agentūros vadovo, esminės reikšmės procedūros teisėtumui ir priimto sprendimo objektyvumui neturi. Ši sritis yra labiau vidaus darbo organizavimo būdas ir nesant kitų reikšmingų indikacijų apie galimus pareiškėjos teisių pažeidimus, nevertintina kaip teisiškai reikšminga šioje byloje.

9. Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovės priimtu Sprendimu bei mano, kad jos pateikto PĮP priedo Verslo plano 4.5 punkte aiškiai detalizavo MTEP veiklas, kuriomis pagrindė, jog ketinama vykdyti MTEP veikla yra siekiama naujų ir papildomų žinių gavimo, siekiant sukurti optinio navigavimo prietaisą. Tuo tarpu Agentūros ekspertas, anot pareiškėjos, nevertino PĮP priedo Verslo plano 4.5 punkte pateiktos MTEP veiklos ir nepasiteiravo nei vienu klausimu, susijusiu su ketinamomis vykdyti MTEP veiklomis ir jų pagrindu ketinamomis gauti naujomis žiniomis.

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinių teismų praktikoje, atliekant viešojo administravimo institucijų, veikiančių specialiųjų žinių reikalaujančiose srityse, veiklos teisminę kontrolę, pripažįstama, jog teismas turi patikrinti priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 551-756/2017, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1896-525/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-596-1062/2020, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1128-756/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-156-756/2022). Taip pat teismas turi pareigą patikrinti, ar konkreti išvada padaryta pagrindžiant teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodinėjimo dalyką sudaranti informacija gauta pakankamų ir tinkamų įrodymų pagrindu (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-463/2023). Be kita ko, tokios institucijos aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui (žr. pvz., LVAT 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017).

9.1. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 54-858/2015, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-156-822/2018). Taigi tam, kad veikla būtų priskirta MTEP, būtent pareiškėja turi pagrįsti, kad sprendžiamos problemos reikalauja naujų žinių kūrimo, nes esamos žinios nėra viešai prieinamos ar netaikytos atitinkamame sektoriuje. Šiuo atveju pareiškėja pretenduoja į paramą, t. y. ji turėjo pareigą įtikinti agentūrą teikdama Verslo planą, kad prašomos finansuoti veiklos atitinka MTEP kriterijus.

Agentūra skundžiamame Sprendime konstatavo, jog pareiškėjos PĮP netenkina Frascati vadove pateiktų kriterijų, skirtų MPET veikloms identifikuoti, nes: a) veikla nėra siekiama naujų sprendinių (nėra nauja); b) veikla nėra pagrįsta originaliomis, neakivaizdžiomis idėjomis ir hipotezėmis (nėra kūrybiška). Tokią išvadą Agentūra padarė iš surinktos informacijos, taip pat pateiktos PĮP ir jo prieduose bei papildomai pareiškėjos 2024 m. sausio 10 d. pateiktuose atsakymuose.

9.2. Kaip jau minėta, pareiškėjos pateikto PĮP metu planuojama kurti realioje aplinkoje veikiančią ir pilnai į rinką įdiegtą produktą – bepiločių orlaivių optinę lokalizavimo sistemą imituojančią GPS sistemos išėjimą. Pagal PĮP priedo Verslo plano 4.5 punktą veiklos tikslas – sukurti patikimai veikiančio bepiločio orlaivio optinės navigacijos sistemos bandomąją partiją. Kaip teigia pareiškėja ir byloje nustatyta, kad svarbiausias projekto metu sukurtos bepiločių orlaivių optinės lokalizavimo sistemos funkcionalumas būtų „padidintas lokalizacijos tikslumas, pasiekiamas kuriant naujus ir tobulinant esamus algoritmus, kurie sklandžiai integruoja inercinius jutiklius, termovizorius, bei remiasi paskirstyto skaičiavimo metodais: fotogrametrijos skaičiavimai bus paskirstyti grafiniam procesoriui (planuojama Nvidia Jetson), FPGA (Lauku programuojamos loginės matricos) ir centrinio procesoriaus branduoliuose, užtikrinant efektyvų ir apdorojamą ir našumą realiuoju laiku“ (Verslo plano 3.1.1 papunktis). Pareiškėjos teigimu, PĮP priedo Verslo plano 4.5 punkte ji aiškiai detalizavo MTEP veiklas, kuriomis pagrindė, jog šioje situacijoje ketinama vykdyti MTEP veikla yra siekiama naujų ir papildomų žinių gavimo, siekiant sukurti optinio navigavimo prietaisą, tačiau ekspertas visiškai nevertino pareiškėjos ketinamos vykdyti MTEP veiklos, detalizuotos minėtame PĮP priedo Verslo plano punkte.

Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus, pasakytina, kad naujumo kriterijaus samprata pateikiama Frascati vadovo 2.14-2.16 punktuose. Juose nurodoma, kad siekiamas MTEP projektų tikslas yra naujos žinios, tačiau tai turi būti pritaikyta skirtingiems kontekstams. Verslo įmonių sektoriuje MTEP projektų potencialus naujumas turi būti vertinamas lyginant jį su pramonės sektoriuje esamomis žiniomis. MTEP projektų metu gauti nauji sprendiniai turi būti nauji verslui ir iki tol dar nenaudoti pramonėje. MTEP veikla nelaikoma kopijavimo, imitavimo ar analizės (nustatant iš ko ir kaip gaminys pagamintas) būdu įgytos žinios, kadangi jos nėra laikomos naujomis. Naujumas gali atsirasti nustačius potencialius neatitikimus įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama atkartoti egzistuojančius rezultatus. Eksperimentinės plėtros projektai, kurių tikslas – kurti žinias, kuriomis būtų grindžiamos naujos koncepcijos ir idėjos naujiems produktams ar procesams kurti, turi būti priskiriami MTEP veiklai. MTEP yra formalus žinių kūrimo būdas, įskaitant žinias, kuriomis grindžiami produktai ir procesai, todėl vertinimas yra nukreiptas į naujas žinias, o ne į naujus arba iš esmės patobulintus produktus ar procesus, gautus pritaikius naujas žinias.

Pagal Frascati vadovo 2.22 papunktį (2.1. lentelė a) punktas) pagrindinis MTEP veiklos kriterijus yra originalių ir sudėtingų tikslų siekimas kuriant naujas žinias (pavyzdžiui, anksčiau neatrastų reiškinių, struktūrų arba ryšių paieška). Bet koks jau turimų žinių panaudojimas (adaptavimas, pritaikymas individualiems poreikiams ir pan.), nesiekiant pažangos, nėra MTEP veikla (naujumas).

Taigi, kaip paminėta, pagal Frascati vadovo kriterijus naujumas verslo kontekste vertinamas atsižvelgiant į esamas pramonės žinias. Tyrimo metu Agentūra nustatė, kad iš pareiškėjos parengto Verslo plano ir papildomų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos siūlomas sprendimas atitinka esamą pramonės praktiką ir nepateikiama naujos koncepcijos ar esminio patobulinimo.

Pažymėtina, kad Verslo plane pareiškėja kaip esminę sprendžiamą problemą įvardijo tai, kad „<...> šiuo metu rinkoje nėra galima įsigyti optinių lokalizavimo sistemų <...>, kurios naudotų modifikuotą fotogrametriją kartu su GNNS <...>“. Pareišjėa Verslo plane pristato, kad tokia lokalizavimo sistema, kuri leistų veikti ir nesant GNSS signalo, tai atkartojama PĮP 3.1.1 ir 3.1.2 punkte, kur apibūdinamas produkto naujumo lygis. Taigi pareiškėja kuriamą produktą pristatė kaip pasaulinę naujovę. Ginčijamas Agentūros Sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos PĮP, grindžiamas atsakovės eksperto atliktu ekspertiniu vertinimu, kad panašių funkcionalumų produktų jau yra sukurta ir prieinamų tyrimų. Savo išvadas Sprendime Agentūra grindė konkrečiais pavyzdžiais (skundžiamo sprendimo 4,5 lapai, kaip nurodė Agentūra, tokių algoritmų veikimo optimizavimo darbai yra laisvai prieinami, juose yra apžvelgiamas, pavyzdžiui, Nvidia Jetson algoritmų veikimo efektyvinimas bei siūlomi efektyvinimo būdai). Pirma, tai rodo, kad pareiškėja Verslo plane neteisingai nurodė, kad jos kuriamas produktas bus pasaulinė naujovė. Taip pat sutiktina su atsakove, jei rinkoje jau yra produktų, atliekančių tą pačią funkciją (kaip minėta, pareiškėjo projektas jų niekuo reikšmingai nepranoksta), negalima teigti, kad projekto veikla bus siekiama įgyti naujų ar papildomų žinių ir ši veikla bus nukreipta į specifinių praktinių tikslų pasiekimą, siekiant sukurti naujus ar iš esmės patobulintus produktus.

9.3. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis eksperto padarytomis išvadomis, kad pagal Frascati vadovą turi būti sukuriama potencialiai fundamentaliai naujų - iki šiol dar nežinomų papildomų žinių, tačiau pareiškėjos atveju, orientuojamasi į jau žinomas idėjas, kas reiškia, kad pareiškėja dubliuoja jau žinomus produktus, nes tokių pavyzdžių, kaip tvirtina, ekspertas jau yra. Eksperto išvadoje, be kita ko, teigiama, kad rinkoje jau yra įmonė, kuri gamina atskirais komponentais tai, kas atitinka pareiškėjos deklaruojamą modulinį principą. Pačios pareiškėjos Verslo plano 3.1.1 papunktyje teigiama, kad yra dar vienas panašus gaminys, veikiantis nesant GNSS signalo, taigi eksperto padaryta išvada yra pagrįsta, teigiant, kad šioje situacijoje negalima vienareikšmiškai teigti, kad projekto veikla grindžiama originaliomis idėjomis, kaip to reikalaujama pagal Frascati vadovo naujumo kriterijų.

Pareiškėja akcentuoja, kad panašių produktų egzistavimas rinkoje negali būti išankstinė sąlyga, kad tokių panašių produktų sukūrimui reikalinga veikla bus automatiškai laikoma neatitinkanti naujumo ir kūrybiškumo kriterijų pagal Frascati vadovą. Iš esmės pareiškėjos pozicija remiasi tuo, kad panašių funkcionalumų produktų egzistavimas neeliminuoja galimybės sukurti panašius ar pažangesnius produktus naudojant kitus, nežinomus metodus. Visgi pati tokia galimybė nereiškia, kad pareiškėjos pateiktas Verslo planas ir numatė tokių naujų žinių sukūrimą. Pareiškėja neįrodė, kad jos pateiktame Verslo plane yra aiškiai įvardyta sprendžiama mokslinė ir (arba) technologinė problema ir planuojami procesai, kurie rodytų naujų žinių kūrimą. Kitaip tariant, neįrodė, kad jos kuriamas produktas pasižymės išskirtinėmis savybėmis, naujais veikimo metodais lyginant su jau šiuo metu rinkoje esamais sprendimais ir kad į atitinkamą pramonės sektorių tikrai bus įneštos naujos žinios, o ne tiesiog nukopijuotos, apjungtos jau šiame pramonės sektoriuje esančios žinios. Pareiškėja skunde teismui nenurodė konkrečių Verslo plano teiginių, kurie liudytų apie tokių naujų žinių kūrimą, nepateikė konkrečių parametrų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kuo jos kuriamas produktas būtų geresnis (naujesnis) už skundžiamame Sprendime pateiktus pavyzdžius (bus didesnio tikslumo, ar geresnio apdorojimo realiuoju laiku arba naujų integravimo metodų prasme). Pareiškėja nei savo Verslo plane, nei savo papildomuose atsakymuose, šalinant trūkumus, pateiktuose į Agentūros paklausimą, savo produkto neįvardino (nurodo, kad tai atskiras įrenginys, skirtas integruoti į orlaivį, tačiau iš tiesų, vengia detalizuoti kuriamo / sukurto prototipo veikimo principą (ar preliminarų efektyvumą), sakykim, kaip jo sistema yra integruota su naudojamomis bepiločių orlaivių sistemomis). Kaip aiškiai teigiama eksperto išvadoje, pareiškėjos sprendimas nėra originalus, nes vaizdinė nepilotuojamų orlaivių navigacija yra gan populiari tyrimų sritis, be to, negalima laikyti, kad bus sukurtas esminis patobulinimas autonominėje UAV navigacijoje; UAV automation siūlo jau egzistuojantį produktą nepilotuojamų orlaivių navigacijai ir tai, anot eksperto, atitinka jau kuriamą pareiškėjos produktą, kas atitinka dubliavimo žinomus produktus sąvoką. Tuo tarpu būtent pareiškėja turi įrodyti, kad jos teikta pasiūlymas atitinka MTEP naujumo kriterijų.

9.4. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ekspertas nebandė net kvestionuoti šių veiklų reikalingumo; nebandė įrodyti, kad galbūt planuojamos gauti naujos žinios rinkoje ar mokslinėje plotmėje egzistuoja, o tiesiog konstatavo faktą, kad rinkoje egzistuoja panašūs sprendimai. Ekspertas išvadoje aiškiai nurodė, kad tokio produkto, kurį siūlo pareiškėja, sukūrimas, rinkoje nėra naujiena. Šiems teiginiams pagrįsti pateiktos atitinkamos internetinės nuorodos kaip šaltiniai. Tuo tarpu pareiškėja, įrodinėdama Sprendimo neteisėtumą, nei eksperto išvadų, nei Agentūros vertintų įrodymų nepaneigia, pvz., kad ir jau yra darbų ir realizacijų, kuriuose pasiektas tikslumas yra didesnis, t. y. CivilTracker darbe teigiama, kad šiuolaikinės GPS sistemos (GPS-RTK) tikslumas dronuose siekia 2,5 cm., o Baseline Surveys Ltd atlikti eksperimentas parodė, kad GPS-RTG tikslumas yra ne blogesnis nei 5 cm. Pareiškėja, nors ir pateikia daug informacijos, tačiau nekonkretizuoja ir nepasisako, kad eksperto nurodyti šaltiniai yra neteisingi, ar kad eksperto nurodyti subjektai yra sukūrę kitokio pobūdžio produktus, nei savo išvadoje nurodė ekspertas. Pareiškėja nors ir pristato produktą, kuris yra galimai naujas, tačiau neįrodo, kaip tam produktui sukurti bus naudojamos naujos žinios ir / ar produkto sukūrimas priklausys tik nuo mokslinės ir (arba) technologinės pažangos.

9.5.Visiškai nepagrįstomis vertintinos ir pareiškėjos abejonės dėl to, kad ekspertas netinkamai taikė Frascati vadovą. Kaip matyti, ekspertas PĮP ir Verslo planą vertino būtent pagal Frascati vadove nurodytus kriterijus, taip pat analizavo Verslo planą ir papildomai pateiktus pareiškėjos paaiškinimus, nagrinėjo internete viešai paskelbtą informaciją ir padarė pakankamai išsamias ir pagrįstas išvadas, jog pareiškėjos veikla neatitinka naujumo ir kūrybiškumo kriterijų. Eksperto išvadoje gana aiškiai ir konkrečiai atsakyta į suformuluotus klausimus, atsakymai suprantami, pagrįsti konkrečiomis nuorodomis (šaltiniais), viešai prieinama informacija. Pateiktuose atsakymuose (išvadose) dviprasmiškumo nenustatyta. Pareiškėja neįrodė, kad pateiktos nuorodos nėra aktualios, ar kad su produktu nesusijusios. Teismas, sutikdamas su Agentūros argumentais, pažymi, jog nėra jokio pagrindo eksperto, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, kompetenciją (specialių žinių informatikos inžinierijos srityje turėjimas, vykdoma akademinė veikla, dalyvavimas profesinėse ir mokslinėse organizacijose ir kiti išmanymai) pateiktas konkrečias išvadas, patvirtinančias pareiškėjos kuriamo produkto nenaujumą, hipotezių nepateikimą (nekūrybiškumą), vertinti kaip niekinių ar kad ekspertas pateikė tik asmeninę (subjektyvią) nuomonę.

9.6. Taip pat pareiškėja nors skunde teigia, kad PĮP priede Verslo plane apibrėžtas projektas yra TPL 6 pasiekimo etapą, kurį planuojama vystyti iki TPL 9 pasiekimo etapą, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, pareiškėja PĮP vertinimui nepateikusi jokių faktinių įrodymų apie TPL 6 pasiekimo etapą, juo labiau pareiškėja nepagrindė, ar toks sprendimo lygmuo iš vis egzistuoja, ką puikiai iliustruotų sėkmingų maketo ar prototipo bandymų atitinkamoje GNSS slopinamoje aplinkoje atlikimas, pvz., kaip teigia atsakovė, pateikiant atliktų eksperimentų ataskaitas, surinktus duomenis, vaizdo įrašus, nes prototipe jau būtų matomas sistemos veikimas realiuoju laiku ir duomenų žurnalus, įrodančius pastovų vietos nustatymo tikslumą įvairiomis sąlygomis. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovė teikdama papildomus klausimus aktyviai aiškinosi, kokį kūrybiškumo aspektą atitinka pareiškėjos veikla pagal PĮP 4.3.2 punktą, tačiau pareiškėja teikė tik abstrakčius paaiškinimus ir Sprendime nurodyti jau esantys žinomi tyrimai ir paaiškinta, kodėl veiklos nėra kūrybiškos MTEP prasme, o pareiškėja šių konkrečių vertinimų nepaneigia.

Iš Agentūros Sprendime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos kuriamas produktas gali reikšti jau rinkoje esančių ir tuo pačiu pagrindu veikiančių produktų patobulinimą, tačiau vien šis kriterijus nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos kuriamas produktas (veikla) gali būti vertinamas / yra MTEP. Be to, eksperto aiškiai įvardinta, kad tai nebus sukurtas esminis patobulinimas autonominėje UAV navigacijoje.

9.7. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėja nepagrindė nei kartu su PĮP teiktuose dokumentuose, nei atsakymuose Agentūrai, kad jos PĮP atitinka MTEP kriterijus. Byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų (įvertinti PĮP ir jo priedai, pareiškėjos pateikta papildoma informacija, ekspertinių tyrimų reikšmė, eksperto išvados) pakanka spręsti, jog Agentūra, įvertinusi PĮP ir jo priedus, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos PĮP netenkina Frascati vadove pateiktų kriterijų, skirtų MTEP veikloms identifikuoti.

10. Pareiškėja taip pat teigia, kad Agentūra Sprendimą grindė visiškai naujais argumentais, nenurodytais pirmą kartą vertinant Pareiškėjo PĮP priedą Verslo planą. Tokiu būdu Agentūra pažeidė teisinio tikrumo principą. Teismas su tuo nesutinka ir pažymi, kad šioje situacijoje pareiškėjos PĮP buvo grąžintas pervertinti, ko pasėkoje, atsakovė paskyrė naują ekspertą, kurio išvados pagrindu buvo surašytas skundžiamas Sprendimas, kuriuo konstatuota, kad veiklos neatitinka Aprašo 2.1 papunktyje nurodytos remiamos veiklos ir atitinkamai neatitinka Taisyklių 47.1 papunkčio ir Taisyklių 2 priedo 1.1, 1.2, 2.1 ir 2.2 papunkčių reikalavimų. Tai, kad Agentūros pasitelktų ekspertų atsakymai į klausimus nėra visiškai vienodi dar nereiškia, kad Agentūra keičia skundžiamo Sprendimo motyvavimą naujais argumentais, kaip mano pareiškėja. Svarbu tai, kad pasitelktų ekspertų nuomonės neišsiskyrė, ir, kaip jau minėta, tiek vienas, tiek kitas ekspertas iš esmės padarė vienodą išvadą, pasisakydami dėl produkto naujumo. Nagrinėjamu atveju Sprendime padaryta analogiška ankstesniam Agentūros sprendimui išvada – pareiškėjos projekto veiklos nėra naujos ir kūrybiškos, o tai reiškia, kad ji neatitinka dviejų iš 5 MTEP veiklų kriterijų.

11. Pareiškėjos manymą, kad šioje situacijoje Agentūra atlikdama pervertinimą netinkamai taikė Frascati ir Oslo vadovus, atmeta kaip nepagrįstą, ir pažymi, kad atsakovė yra teisi, tvirtindama, kad šiuo atveju kuriamo produkto naujumas pagal Oslo vadovą yra aktualus tik projektų naudos ir kokybės vertinimo etape, kai yra reitinguojami tinkamais finansuoti atrinkti projektai, tuo tarpu naujų žinių kūrimas bei atitiktis kitiems MTEP kriterijams pagal Frascati vadovą vertinamas projektų tinkamumo finansuoti etape. Taigi pareiškėjos argumentas, kad jos kuriamas produktas inovatyvus ir kad tai nebuvo įvertinta, yra atmestinas, nes, kaip jau minėta, šiuo atveju buvo sprendžiama, ar bus vykdoma MTEP veikla pagal Frascati vadove nustatytus kriterijus, tačiau šiame etape nėra vertinamas produkto inovatyvumo pobūdis. Teismo vertinimu, atsakovė PĮP vertinimą atliko vadovaudamasi teisės aktais bei pagrįstai pasitelkdama ekspertus, PĮP buvo vertintas pagal nustatytas procedūras, todėl atmestas pagrįstai. Darytina išvada, jog PĮP vertinimo procedūra atlikta pagal teisės aktų reikalavimus, o Agentūros Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai.

12. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau cituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodo, kad plačiau dėl Komisijos Sprendimo nepasisako, tačiau daro išvadą, kad Komisija tinkamai vertino faktines aplinkybes dėl pareiškėjos pakartotinio PĮP vertinimo ir pagrįstai Komisijos Sprendimu pareiškėjos skundas dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo atmetė, konstatuodama, kad atliekant PĮP ekspertinį vertinimą, buvo surinkti aktualūs duomenys ir įrodymai, kurie buvo išsamiai aptarti ir Sprendime. Procedūrinių vertinimo pažeidimų nenustatyta.

13. Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą. Dėl išvestinio skundo reikalavimo papildomai pasakytina, kad PĮP vertinimas (ar veikla atitinka MTEP kriterijus) yra mokslinių-specialiųjų žinių sritis ir teismas neatlieka paties PĮP atitikties MTEP kriterijams vertinimo, nes tokį vertinimą teisės aktų nustatyta tvarka įgalinta atlikti Agentūra. Teismas (taip pat ir Komisija kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija) nagrinėja tik procedūrinius klausimus dėl PĮP vertinimo, t. y. ar vertinant PĮP buvo užtikrinta objektyvi ir teisėta vertinimo procedūra, ar PĮP vertino kvalifikuotas ekspertas, taip pat, ar skundžiamame Sprendime nurodyti argumentai, kurie išdėstyti lentelėje „Argumentai dėl sprendimo atmesti PĮP“ (vertinant šiuos argumentus, kaip neatsiejamą motyvuojamą skundžiamo Sprendimo dalį) yra grindžiami Frascati vadove apibrėžtais kriterijais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

14. Kiti šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

15. Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas nėra priimamas pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pixpro“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.