Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė M. Š. paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t.y. 2009 rugsėjo 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas parduotuvėje ,,Maxima”, adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, vienoje iš daiktų saugojimo spintelių rado 12 vnt. mėlynos spalvos tablečių su įspaustais ,,karūnos” logotipais ir jas pasiimdamas neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 2-CB (4-bromo-2,5-dimethoxyphenylamine), kurios bendroji masė tabletėse buvo ne mažesnė nei 0,065 g, ir šią neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo kairės kojos kojinėje tol, kol 2009 rugsėjo 19 d. Telšių apskrities VPK 12 vnt. mėlynos spalvos tablečių su įspaustais ,,karūnos” logotipais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - 2-CB (4-bromo-2,5-dimethoxyphenylamine), kurios bendroji masė tabletėse 0,065 g, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 str. reikalavimų.

M. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Iš bylos duomenų matyti, kad M. Š. nedirba, registruotas darbo biržoje, nevedęs, yra baustas administracine tvarka, tarp jų ir 2 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą, nėra duomenų, kad nuobaudas - baudas būtų sumokėjęs. Taip pat M. Š. yra teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei ir už nusikaltimą, susijusį su narkotinėmis medžiagomis. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai. M. Š. inkriminuotą nusikaltimą apeliantas padarė neišnykus teistumui, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo padarytas nusikaltimų recidyvas, o M. Š. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Įvertinus aplinkybes apie nuteistojo teistumą, nubaudimą administracine tvarka, kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir yra linkusi nusikalsti asmenybė. Taip pat byloje yra duomenų, kad M. Š. nustatyta priklausomybė opioidams (92 b. l.), jis gydosi Metadono programoje (124 b. l.). Nuteistasis pateikė papildomą pažymą, kurioje nurodyta, kad jis gydosi nuo priklausomybės opioidams metadonu nuo 2008-11-12, paskutinį pusmetį jo būklė stabilizavosi, narkotikų testai neigiami, nutraukė kontaktus su senaisiais draugais, pagerėjo jo socialiniai kontaktai, adekvatesnis elgesys, nebestebina distrofija, artimesni santykiai su namiškiais, pradėjo susirasti trumpalaikių neoficialių darbų, įsigijo patentą medienos ruošai ir malkų gamybai, planuoja dirbti brolio įmonėje. Byloje nėra pateikta šioje nuteistojo pateiktoje pažymoje nurodytus duomenis patvirtinančių dokumentų, apie tai, kad M. Š. įsigijo patentą ar, kad planuoja dirbti brolio firmoje.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi - tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis kategoriškai neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tik teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė prisipažįstąs kaltu ir gailisi (127, 132 b. l.). Taigi, nuteistasis tik verčiamas subjektyvių aplinkybių nurodė, kad jis gailisi padaręs nusikaltimą. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat apylinkės teismas nenustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kad švelnesnėmis bausmėmis – areštu nebuvo pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, sietini su tikslu sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, ir atsižvelgiant į BK 56 str. 1 d. nuostatą, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam M. Š. skirtina BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytas mažesnis nei BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatyto laisvės atėmimo vidurkis (vidurkis lygus 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, subendrindamas paskirtąją bausmę su 2010-01-28 nuosprendžiu paskirta bausme - areštu - apylinkės teismas nepažeidė BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. nuostatų, taikė bausmių apėmimo principą ir pagrįstai į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitė jau atliktos arešto bausmės laiką. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad M. Š. nėra paskirta aiškiai per griežta bausmė, o atsižvelgus, kad į bausmės laiką įskaityta visa jau atlikta arešto bausmę, nuteistajam realiai paskirta atlikti mažiau nei 7 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Taigi, apeliantui mažinti paskirtos bausmės dydžio nėra pagrindo.

BK 75 str. 1 d. numatyta teismo teisė laisvės atėmimu nuteistam asmeniui ne daugiau kaip trejiems metams atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nors M. Š. yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, tačiau iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jo teistumų matyti, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pažeidimus, dėl ko kolegija mano, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl netikslinga nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nors nuteistasis nurodo, kad jis gydosi nuo priklausomybės opioidams, dalyvauja Metadono programoje, tačiau pats nuteistasis pripažino, kad gydosi trejus metus su pertraukomis. Teisiamojo posėdžio metu apklausta gydytoja S. N. patvirtino, kad M. Š. gydosi Metadono programoje trejus metus, tačiau jis nėra pavyzdingas pacientas, kad su juo sunku dirbti, kad jis kelis kartus nutraukė gydymą , kad 3 savaites sąžiningai lankosi pas ją, stengiasi pasikeisti. Taip pat paaiškino, kad šį gydymą metadonu galima tęsti bet kada, tačiau priklausomybė išlieka visam gyvenimui, sutiko, kad pataisos namuose asmuo gali pasiduoti kitų asmenų įtakai ir vėl vartoti narkotikus. Vertinant tokius gydytojos parodymus, daroma išvada, kad tik pats nuteistasis nulemia savo veiksmus, todėl, tik paties nuteistojo valios pastangomis, nors ir atliekant bausmę pataisos namuose, jis gali įveikti savo priklausomybę narkotikams. Tai, kad nuteistasis gydymą kelis kartus buvo nutraukęs, kad tik tris savaites sąžiningai lankėsi pas gydytoją rodo, jog jis nėra pakankamai pasiryžęs atsisakyti savo žalingo įpročio. Todėl įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo nurodyti argumentai, jog jis nenorėtų, kad jo pastangos išgydyti nueitų veltui, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir dėl to būtų pagrindas paskirti švelnesnę bausmę.

Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis serga sunkia ir nepagydoma liga - hepatitu C, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nuteistasis nepateikė, ši aplinkybė nebuvo žinoma pirmosios instancijos teismui. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas serga sunkia ir nepagydoma liga, nėra pagrindo manyti, kad dėl šios ligos M. Š. negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nuteistojo nurodyti teiginiai, apie tai, kad turi draugę, su kuria planuoja kurti šeimą, tėra tik deklaratyvūs ir nėra pakankami keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės dydžio ir rūšies.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir jos švelninti nėra pagrindo, be to, teisėjų kolegija nenustatė, kad paskiriant M. Š. laisvės atėmimo bausmę buvo pažeistas teisingumo ar kiti principai. Dėl to skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio.