- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1083-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01226-14-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės „Seesam“
- Advokatai
- Ramunė Snarskytė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbanti „Swedbank“, administratore, bausta už KET, neteista,
- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. M. 2014-09-10, apie 7.40 val., Vilniuje, Tūkstantmečio gatvėje, vairuodama automobilį OPEL VECTRA CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šlapiame kelyje nepasirinko saugaus greičio ir neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį V. V. ir apsivertė. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, nulaužtas medis ir nesunkiai sutrikdyta pėsčiojo V. V. sveikata. Tokiu būdu S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. M. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog tąkart rugsėjo 10 važiavo į Tūkstantmečio g., kai jos automobilį metė į šoną, užšoko ant šaligatvio, kliudė nukentėjusįjį. Mašina vertėsi nuo šlaito, nuvertė medį. Po avarijos ji išlipo pati, jai buvo šokas, verkė, priėjo žmogus, kuris iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Išlipusi matė, kad nukentėjusysis laikėsi už kojos, atsiprašė jo, paklausė, kaip jis laikosi, jis norėjo grįžti į darbą, tačiau sakė, kad liktų, kad atvykę medikai patikrintų jo sveikatą. Sulaukė greitosios medicinos pagalbos, juos apžiūrėjo, ji vyko į ligoninę, nes skaudėjo ranką, po to ją paleido namo. Dėl šio įvykio buvo sumokėta bauda, tyrėja sakė, kad jei bus labiau sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata jai praneš, bet nieko nesulaukė. Lapkričio mėnesį gavo pranešimą apie pradėtą įvykį dėl sveikatos sutrikdymo. Tada paskambino tyrėjai, gavo V. telefono numerį, paskambino jam, dar kartą atsiprašė, klausė kaip jo sveikata. Jis pasakė, kad kalbėtų su jo advokatu. Prašė 10 000 litų sumos, susitarė vėliau susitikti. Susitikimas neįvyko, tada vėl skambino Valentinui, labai gailisi, siūlė jam atlyginti 2000 litų. Paskui jis nebekėlė telefono. Ji yra ištekėjusi, vaikui 3 m., neteista, įgali, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2006 m. Mano, kad tai labai didelė pinigų suma, kuriai pareikštas civilinis ieškinys, sutinka, kad nukentėjusysis patyrė stresą, ji irgi patyrė šoką, nes vertėsi mašina. Dar kartą atsiprašo V, gailisi, prašo švelniausios bausmės. Piniginių santaupų neturi, turi Panevėžio raj. sodo sklypą ir Vilniaus raj. sodo sklypą. Buvo šlapia kelio danga, gal nepasirinko saugaus greičio, gal tokiomis sąlygomis reikėjo lėčiau važiuoti, nes jos mašiną sumėtė, mašina tapo visiškai nevaldoma. Yra bausta anksčiau už KET pažeidimus, kiek kartų nepamena. Yra anksčiau bausta už eismo įvykio sukėlimą. 2006 m., mėnesį po vairuotojų teisių egzamino išlaikymo, išsukinėjo iš vietos, nebeatsuko vairo, kad išvažiuoti tiesiai, nors nebuvo greičio, tačiau prispaudė moterį prie jos automobilio, jai buvo sulaužyta koja, susitaikė, jai sumokėjo pinigus ir neteko vairuotojo teisių kuriam laikui.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. V. parodė, jog asmeniškai kaltinamosios iki įvykio nepažinojo. Jis ėjo į darbą, žiūri važiuoja mašina, išsigando, krito į kairę pusę, padarė špagatą, pajuto smūgį į šoną, į koją, apsivertė, pakilo į orą kelis metrus ir pabudo ant kalnelio. Buvo susimušęs galvą į žemę, buvo praradęs sąmonę 3-4 sekundes. Kaltinamoji sėdėjo mašinoje, paskui išlipo, laikėsi už peties, o jam kairei kojai buvo labai karšta. Nusimovė kelnes, kraujo nebuvo. Tada pajudino koją ranka, viskas buvo normalu, pasidžiaugė, sulaukė policijos, greitosios pagalbos, pagalbos atsisakė. Gydytojas pasakė, jog jei bus blogai, tada kreiptųsi. Kitą dieną kreipėsi, nes negalėjo nusimauti kelnių, nes iš pradžių nebuvo tinimo, paskui koja labai ištino. Atrodo, kaltinamoji teisingai papasakojo įvykio aplinkybes. Po įvykio neuždirbo pinigų, pirmą kartą pirko verslo liudijimą. Iki įvykio jau antras mėnuo buvo pirktas verslo liudijimas. Jį galėjo pasamdyti darbui, galėjo dirbti statybose visus darbus, ne pagalbiniu darbininku. Ligoninėje negulėjo. Po įvykio vaikščiojo, bet labai lėtai. Jam buvo smegenų sutrenkimas, darė kompiuterinę tomografiją, norėjo guldyti į ligoninę, atsisakė. Magnetinį rezonansą taip pat darė. Buvo pažeistas kelis, gydytojas sakė, jei guzas nepraeis, operuos. Gydėsi namuose, nedarbingumas buvo 1,5 mėnesio, vaikščiojo į procedūras. Nepamena, kiek per pirmą mėnesį pagal verslo liudijimą uždirbo. Pastoviai darbo nebuvo, kai jiems paskambindavo, jie dirbdavo. Po to įsidarbino „Lietpak“ per pažįstamą. Norint dirbti statybininku, reikia sveikatos. „Lietpak“ gaudavo nuo 1500-2500 litų, priklausė nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Nežino, kodėl tiek paskaičiavo civiliniame ieškinyje už negautą uždarbį. Už pirmą mėnesį pagal verslo liudijimą gavo gal 4500 litų algos. Nedarbingumas buvo nuo rugsėjo 11 d. iki spalio 23 d., tuo laiku jokių pajamų negavo. Statybose dirbti tuo metu negalėjo. Dėl neturtinės žalos: patyrė labai didelį šoką, žmona nori išsiskirti, nes naktimis nemiega, miega atskirai, jo skirtingos kojos. Buvo pradėtas darbas, jei darbas nepabaigtas, tai niekas pilnai nesumokės. Už rugpjūčio mėnesį gavo 4500 litų. Rugpjūčio mėnesį turėjo pilną verslo liudijimą. Rugsėjo pradžioje dirbo, už tai atlyginimo negavo. Rugpjūčio mėnesį kitą objektą darė, nei rugsėjį. Negali pateikti gautas pajamas pagrindžiančių dokumentų. Ryte, kai įvyko avarija, ėjo kalbėtis dėl kito darbo. Jei būtų paskambinę, būtų dirbęs pagal verslo liudijimą, bet verslo liudijimą reikia pastoviai su savimi turėti. Po pusvalandžio prasideda kojos skausmas, skauda raumenis, skausmas kelyje. Raumenis skauda pastoviai, o kelį, kai daugiau pavaikšto. Visai nemiega, apie porą valandų. Beveik pastoviai šlubuoja, yra guzas kojoje, kaip koks svetimkūnis. Gydytojai nieko neprognozuoja, po to pas juos nėjo. Sveikata negerėja, bet ir neblogėja. Išlikęs tik guzas, taip ir liko. Gydytojai norėjo išpjauti tą guzą, kai buvo paskutinį kartą. Darė procedūras, ultragarsas padėjo, sumažėjo guzas kojoje. Jau praėjo 8 mėnesiai, jis šlubuoja. Gydytojai sakė, jei po procedūrų pablogės, tada operuos. Paskutinis apsilankymas pas gydytoją buvo sausio pabaigoje, daugiau pas gydytoją nebuvo. Po avarijos jis priėjo prie kaltinamosios, pabendravo keliais klausimais, sulaukė greitosios pagalbos, policijos, tada išėjo. Paskui jį nuvežė namo. Rugpjūtį jokios darbo sutarties nebuvo sudaręs. Vėliau jam kaltinamoji skambino, jis pasakė jai kalbėti su jo advokatu. Dėl sumos sakė kalbėti su advokatu, ji atsiprašė. Anksčiau neturėjo verslo liudijimų. Už darbą jiems grynais davė pinigus ir viskas. Pinigus davė tas viršininkas, kuris samdė, kokia tai įmonė, nepamena. Kai perki verslo liudijimą, moki 120-150 litų „Sodrai“. Dirbo važiuojant Minsko plentu, darė fasadus, buvo statomi pastoliai, šiltinami. Paskui, kai buvo sužalotas, skambino, kad buvo nebaigtas pastatas. Jis paskambino, pasakė, kad jį partrenkė mašina. Kai baigėsi nedarbingumo laikotarpis, tada įsidarbino į „Lietpak“. Ir rugpjūčio, ir rugsėjo mėnesį pirko verslo liudijimą. Du kartus išsiėmė verslo liudijimą, bet apskritai pirmą kartą dirbo pagal verslo liudijimą.
Civilinio atsakovo DB „Seesam“ atstovas Giedrius Vicko paaiškino, jog 2014-07-28 draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir A. M. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0489650, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės Opel Vectra, valdytojo civilinė atsakomybė. 2014-09-10, Vilniuje, Tūkstantmečio g. įvyko eismo įvykis, kurio metu S. M. vairuojamas automobilis Opel nuvažiavo nuo kelio, partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį V. V. ir apsivertė. Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Opel, nulaužtas medis ir nesunkiai sutrikdyta pėsčiojo V. V. sveikata. Už eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymosi išlaidas bei eismo įvykio metu patirtus neturtinius netekimus draudimo bendrovė Seesam Insurance Lietuvos filialas, pagal pateiktus nuostolius pagrindžiančius dokumentus bei medicininius dokumentus, kurie liudija eismo įvykio patirtų sužalojimų mastą bei gydymosi trukmę, apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam 284,05 Eur draudimo išmoką (32,05 Eur turtinė žala ir 252,00 Eur neturtinė žala). Taip pat buvo kompensuotos Vilniaus Teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo gydymu dėl įvykusio eismo įvykio. Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo išmokėta 86,83 Eur draudimo išmoka. Nukentėjusysis tvirtina, kad dėl įvykusio eismo įvykio jis negalėjo užsiimti individualia veikla ir iš to negavo pajamų, taip pat nukentėjusysis teigia, kad dėl įvykusio eismo įvykio jis negalėjo dirbti įmonėje UAB „Lietpak". Dėl to jis patyrė nuostolių dėl negautų pajamų sumoje 770,50 Eur. Informuoja, kad draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atlygindama eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą žalą privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis. TPVCAPDĮ 19 str. 6 d. yra nurodyta, kad „Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo". Draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas vadovaudamasi Taisyklių12.1 p. (laikino nedarbingumo atveju- už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos) bei nukentėjusiojo pateiktais medicininiais dokumentais, liudijančiais, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2014-09-11 iki 2014-10-23 (42 dienas) apskaičiavo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala dėl 2014-09-10 įvykusio eismo įvykio sudaro 252,00 Eur. Apskaičiuotas neturtinės žalos atlyginimas 2015-03-05 buvo pervestas į nukentėjusiojo banko sąskaitą. Draudimo bendrovė mano, kad apskaičiuota neturtinės žalos suma pilnai kompensuoja, mano, kad civilinis ieškinys nepagrįstas pilna apimtimi ir turi būti atmestas. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal teismų praktiką mokama nuo 2000 iki 10 000 litų, nesutinka mokėti maksimalios ieškinyje nurodytos neturtinės žalos sumos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju A. B. parodė, kad 2014-09-10 apie 7.40 val. važiuojant Vilniuje, Tūkstantmečio gatve link Savanorių pr. žiedo, kelio danga buvo šlapia, ties viaduku su Dariaus ir Girėno gatve, už nusileidimo nuo jos į Tūkstantmečio gatvę, pastebėjo, kad nuo kelio nuvažiavo automobilis ir verčiasi žemyn nuo šlaito. Sustojęs šalikelėje jis atėjo į įvykio vietą, joje pamatė ant šlaito sėdintį vyrą ir apačioje šlaito stovintį apgadintą automobilį (mėlynos spalvos Opel markės automobilį). Apie eismo įvykį liudininkas pranešė bendrajam pagalbos centrui. Priėjo prie sėdinčio vyro ir pasiteiravo, ar jis iškrito iš automobilio, nes pradžioje taip pagalvojo, tačiau pastarasis jam paaiškino, kad jis ėjo šaligatviu ir buvo partrenktas automobilio, kuris nusirito į šlaito apačią. Nusileidęs į šlaito apačią pamatė klūpinčią ir dejuojančią moterį, automobilyje daugiau nieko nebuvo, moteris atrodė susijaudinusi, verkė, pasakė, kad truputį skauda ranką. Pakalbėjęs su moterimi užlipo į viršų, kur atvyko greitoji medicinos pagalba ir apžiūrėjo nukentėjusįjį. Po apžiūros medicinos darbuotojai ketino vežti nukentėjusįjį į ligoninę, tačiau šis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad reikia eiti į darbą ir nuėjo. ( b.l. 56-57).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju D. J. parodė, kad 2014-09-10 apie 7.40 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Tūkstantmečio g. įvyko eismo įvykis. Atvykus į eismo įvykio vietą rado automobilį Opel Vectra B-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, šlaito apačioje. Įvykio vietoje, šalia pėsčiųjų tako, rado vairuotoją, kuri prisistatė S. D., šalia jos stovėjo vyriškis, pėsčiasis, kuris prisistatė V. V.. Vairuotoja jiems paaiškino, kad vairavo automobilį ir važiavo Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. link Tūkstantmečio gatvės, Savanorių pr. link. Nuvažiavime nuo Dariaus ir Girėno gatvės į Tūkstantmečio gatvę, vingyje, nesuvaldė automobilio dėl slidžios kelio dangos, nuvažiavo nuo kelio, pėsčiųjų take partrenkė pėsčiąjį, nuvažiavo nuo šlaito ir apsivertė. Versdamasi nulaužė medį. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba. Medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį, pasakė jam, kad reikia važiuoti į ligoninę, tačiau pėsčiasis atsisakė, motyvuodamas, kad jam reikia eiti į darbą, ir išėjo. D. J. parodė, jog nukentėjusiajam pasakė, kad niekur neitų ir lauktų operatyvinės grupės pareigūnų, tačiau pastarasis išėjo nieko nepasakęs. Nukentėjęs V. V. D. J. paaiškino, kad jam einant pėsčiųjų taku link Dariaus ir Girėno gatvės jį partrenkė automobilis, kuris kliudė jį dešiniu kampu į jo dešinę koją, ir jis nuo smūgio parkrito ant šaligatvio (b.l.62-63).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, Vilniuje, Tūkstantmečio gatvėje (b.1. 4-6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė J. M.-Čobot pateikė išvadą, kad V. V. nustatyta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės šlaunies srityje vidiniame paviršiuje (remiantis gydančio gydytojo įrašu kraujosruva labai plati), kuri komplikavosi iki 8 cm. Skersmens minkštųjų audinių sukietėjimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų. Galvos sumušimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (b.1. 35-36).
2014-09-10 d., 16.07 val., prietaisu “Alcotest 6810” Nr. ARAA-0128, nustatyta, jog S. M. (Dvilevičiūtė) įvykio metu buvo blaivi (b.l.65).
Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išadą, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę ji pripažino visiškai. Jos kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiojo V. V., liudytojų A. B., D. J. parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada. K. S. M. nusikalstama veika baigta, neatsargi, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį. Savo veiksmais kaltinamoji S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.
K. S. M. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teisminio proceso metu nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 8770,50 eurų žalą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo, o būtent - dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kojos traumos) nukentėjusysis patyrė išlaidas, kurių be jokios abejonės nebūtu patyręs, jeigu kaltinamoji nebūtų jam sužalojusi kojos, t.y. nebūtų nusikaltusi. Draudimo bendrovė "Seesam" atlygino jam tik gydymo išlaidas (32,05 eurų) ir visiškai menką neturtinę žalą (252 eurų), tačiau atlyginti nukentėjusiajam negautas pajamas, kurias jis būtu gavęs, jeigu nebūtų šio autoįvykio, bei pilnai neturtinę žalą draudimo bendrovė atsisakė (prideda - nuostolių suvestinę). Ieškovas pažymi, kad įvykio dienai jis nebuvo bedarbiu, o buvo išsiėmęs verslo liudijimą (prideda - verslo liudijimo kopiją), pagal kurį galėjo dirbti, taip pat už jį sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 57 litus (16,50 eurų) ir 90 Lt (26 eurų) PSD mokesčio (prideda -apmokėjimo kvitą), nors juo pasinaudoti dėl kojos traumos ir negalėjo. Šis verslo liudijimas yra tiesiogiai susijęs su jo darbu, todėl būdamas nedarbingas nukentėjusysis prarado vienintelį pajamų šaltinį, todėl patyrė turtinę žalą negautų pajamų pavidale. Kad nukentėjusysis negavo pajamų dėl minėto auto įvykio patvirtina dar ir ta aplinkybė, jog, kaip matyti iš pridedamo 2015-01-29 medicinos dokumentų išrašo, nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2014-09-11 iki 2014-10-23, ir iš karto po ligos 2014-10-27 V. V. sudarė darbo sutartį su UAB "L1ETPAK" (pridedama darbo sutarties kopija), t.y. jis jau iš anksto buvo sutaręs dėl darbo sutarties, tačiau dėl patirtos traumos darbdavys atidėjo darbo sutarties sudarymą iki kol nukentėjusysis pasveiks, o tai tiesiogiai susiję su jo negautomis pajamomis. Tokiu būdu, dėl kaltininkės padaryto nusikaltimo, V. V. per nedarbingumo laikotarpį visiškai negavo jokių pajamų, todėl jos priteistinos iš kaltininkės. Iš UAB "LIETPAK" išduotos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad nukentėjusiojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 520 eurų, todėl negautos pajamos už 42 nedarbingumo dienas sudaro 728 eurų (42 d. x 17,33 eurų). Taip pat kaltinamoji privalo atlyginti nuostolius už sumokėtus mokesčius už verslo liudijimą ir PSD (16,50 + 26,00 - 42.50 eurų). Iš viso turtinė žala sudaro 770,50 eurų. Eismo įvykio metu patirti siaubingi išgyvenimai iki šiol neleidžia V. V. ramiai miegoti naktimis, jis vis pabunda susapnavęs, kaip į jį atsitrenkę automobilis. Dėl pastovių košmariškų sapnų V. V. prabunda suprakaitavęs, sapnuose stena, dėl ko žmona taip pat negali ramiai miegoti. Be to, dėl pastovaus kairės šlaunies skausmo, V. V. gali miegoti tik ant dešinio šono, kas taip pat atsiliepia miego pertraukimu. Dėl sutrikusio miego V. V. tapo labai irzlus, nervingas, išsekęs, nuo to kenčia ir visi šeimos nariai. Pažymėtina, kad šio autoįvykio metu, jam net buvo sutrikusi orientacija. Dėl smegenų sutrenkimo, atlikus MRT tyrimą rasta - baltosios medžiagos pažeidimai galvos smegenų kraujotakos sutrikimas su lokaliniais išemijos židiniais. Šio autoįvykio pasekmės išliks visam gyvenimui. Labai stiprus kairės kojos šlaunies audinių sumušimas, plati hematoma. Nors buvo atliktos reabilitacijos procedūros (fizioterapijos), kairės kojos audiniuose išlieka sukietėjimas. Šiuo metu išlieka šlubavimas, pakitusi eisena, kreivai stato kairią koją, yra gilėjantis audinių defektas, raumenų sklerozė (pridedamos - 2015-01-29 medicinos dokumentų išrašo ir fizioterapijos skyriaus lankytojo kortelės kopijos). Šlubavimas ir kojos randas išliks visam gyvenimui, o tai sukelia ir estetiniu požiūriu nepilnaverčio žmogaus išgyvenimus. Visus neigiamus išgyvenimus, tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą, nerimą, patirtus dėl 2014-09-10 eismo įvykio, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką V. V. vertina 8252 Eurų iš kurių 252 eurų atlygino draudimo bendrovė, todėl neturtinės žalos dydis lieka 8000 eurų.
Civilinis atsakovas draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2014-07-28 draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir A. M. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0489650, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybe. Už eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymosi išlaidas bei eismo įvykio metu patirtus neturtinius netekimus draudimo bendrovė Seesam Insurance Lietuvos filialas, pagal pateiktus nuostolius pagrindžiančius dokumentus bei medicininius dokumentus, kurie liudija eismo įvykio patirtų sužalojimų mastą bei gydymosi trukmę, apskaičiavo išmokėjo nukentėjusiajam 284,05 Eur draudimo išmoką (32,05 Eur turtinė žala ir 252,00 Eur neturtinė žala). Taip pat buvo kompensuotos Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo gydymu dėl įvykusio eismo įvykio. Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo išmokėta 86,83 Eur draudimo išmoka. Draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atlygindama eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą žalą privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau Taisyklės). TPVCAPDĮ 19 str. 6 d. yra nurodyta, kad „Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo". Nukentėjusysis tvirtina, kad dėl įvykusio eismo įvykio jis negalėjo užsiimti individualia veikla ir iš to negavo pajamų, taip pat nukentėjusysis teigia, kad dėl įvykusio eismo įvykio jis negalėjo dirbti įmonėje UAB „Lietpak“. Dėl to jis patyrė nuostolių dėl negautų pajamų sumoje 770,50 Eur. Civilinis atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, turi būti atsižvelgtina į kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: pirma, negautų pajamų numatomumas, kai nukentėjusysis turi įrodyti, kad patyrė tokio dydžio nuostolius, kokio dydžio pajamas buvo numatęs gauti. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu (realumo principas), t.y. nukentėjusysis turi įrodyti, kad dėl įvykusio eismo įvykio pagal išduotą verslo liudijimą jis negalėjo įvykdyti kokių nors užsakymų ar suteikti paslaugų ir tai sąlygojo nukentėjusiojo ateities įplaukų praradimą. Taip pat nukentėjusysis privalo įrodyti, kad įmonė UAB „Lietpak" į darbo sutartimi Nr. 2299 sutartą darbą kvietė dirbti nuo 2014-09-11, o ne nuo faktiškai sudarytos darbo sutarties (atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo sutartis sudaryta 2014-10-27, o darbuotojas pagal sudarytą darbo sutartį pradėjo dirbti tik nuo 2014-10-29). Ir galiausiai pabrėžtina, kad nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėju kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus draudimo bendrovė Seesam Insurance As Lietuvos filialas, vadovaudamasi LR TPVCAPDĮ 19 str. 6 d. atsisako atlyginti Nukentėjusiojo patirtus nuostolius dėl negautų pajamų kaip neįrodytus. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti 8.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2012 m. birželio 11 d. - 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tokiu būdu, maksimalus draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo neturtinės žalos atlyginimas dėl 2014-09-10 eismo įvykio metu sužalotų asmenų negali viršyti 5000 eurų (17.264,00 Lt.) Draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas vadovaudamasi Taisyklių 12.1 p. (laikino nedarbingumo atveju - už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos) bei nukentėjusiojo pateiktais medicininiais dokumentais, liudijančiais, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2014-09-11 iki 2014-10-23 (42 dienas) apskaičiavo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala dėl 2014-09-10 įvykusio eismo įvykio sudaro 252,00 Eur. Apskaičiuotas neturtinės žalos atlyginimas 2015-03-05 buvo pervestas į nukentėjusiojo banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiam dėl 2014-09-10 įvykusio eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei į tai, kad nėra jokių duomenų apie įvykusios traumos išliekamuosius padarinius (nukentėjusysis yra visiškai pasveikęs ir darbingas) Seesam Insurance AS Lietuvos filialo išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas dėl 2014-09-10 įvykusio eismo įvykio pilnai padengia nukentėjusio patirtą neturtinę žalą.
Spręsdamas civilinio ieškinio atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis negalėjo pateikti jokių duomenų, kad realiai turėjo tokias turtines išlaidas, kurias nurodo ieškinyje. Nukentėjusysis teigia, jog tuo laikotarpiu buvo išsiėmęs verslo liudijimą, tačiau dalį dienų nukentėjusysis galėjo laisvai dirbti, o prašo atlyginti negautas pajamas už visą laiką, be to, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad per tas dienas buvo susitaręs dėl darbų atlikimo su kuo nors. Taigi šioje dalyje teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys nepagrįstas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo teismas atsižvelgia į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t.y. į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika neatsargi, kaltinamoji dirbanti, gailisi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog „nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės turi būti vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (3K-3-151/2013, Nr. 1-51-213/2011)“. Taigi, matyti, jog nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nedarbingumo laikotarpis buvo pakankamai ilgas, asmuo tikrai patyrė kojos sužalojimus, yra išlikę liekamieji reiškiniai. Atsižvelgiant į teismų praktiką, visas aplinkybes, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2500 EUR, į ją įskaitant jau sumokėtą draudimo bendrovės neturtinės žalos dalį ir viso priteisiant iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo – 2248 EUR.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajai S. M. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: veika neatsargi, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamosios asmenybę: išsilavinimas aukštasis universitetinis, šiuo metu dirba, ištekėjusi, turi 3 metų vaiką, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, nesigydė bei į įskaitas neįrašyta (b.l. 78-81), bausta administracine tvarka už KET, neteista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai tikslinga skirti baudą, kurios dydis mažintinas 1/3 bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti S. M. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 27 MGL bauda, taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, 18 (duomenys neskelbtini) EUR bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
N. V. V. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 8770,50 eurų žalą tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo – 2248 EUR neturtinės žalos.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.