Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-111-446/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-13
Bylos Nr.
1-111-446/2012
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00456-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
V. S., I. S. Ž.
Kaltinamasis
Č. Ž.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-111-446/2012Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00456-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 13 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Kuizinui,nukentėjusiesiems V. S., I. S. Ž.,kaltinamojo gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1946 m. rugpjūčio 18 d. Radviliškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 8 klasių išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Č. Ž. 2011 m. lapkričio 16 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelio Ryga- Šiauliai- Tauragė- Kaliningradas 105 kilometre vadeliojo jam priklausantį vežimą, traukiamą arklio, be šviesą atspindinčių ženklų ant vežimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 73, 74, 77.7 punktuose nurodytus reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, vadeliojo neblaivus, važiuojamąja kelio dalimi, kai buvo kelkraštis, vadeliojamo vežimo priekyje, šonuose bei gale nebuvo pritvirtinti atšvaitai, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, ir į jį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs V. S. vairuojamas automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sužalota I. S. Ž., kuriai dėl kaktos muštinės žaizdos, kairės pusės VII- VIII-IX šonkaulių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis Č. Ž. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis 2011 m. lapkričio mėnesį, tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, kartu su buvusia sutuoktine jo arklio tempiamu vežimu važiavo į svečius pas giminaičius, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Svečiuose jis gėrė alų. Vakarop važiavo namo į Kryžkalnį vedančiu asfaltuotu keliu. Jis vadeliojo, sėdėjo vežimo priekyje, I. S. Ž. – vežimo gale, ant vežimo grindų. Šviesą atspindinčios liemenės nebuvo užsidėjęs, tačiau atšvaitai ant vežimo buvo, jie buvo prikalti prie vežimo grindų apačioje, abiejuose kraštuose. Kiek jis prisimena, buvo sutarę arklį palikti pas dukrą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), tuomet jam būtų reikėję sukti į dešinę, tačiau, kodėl jis nepasukęs link dukters namų, dabar negali paaiškinti. Jis nepasuko ir į dešinę, į kelią, vedantį į jų namus. Pravažiavus abu posūkius, pajutęs smūgį į galinį kairį vežimo ratą. Nuo smūgio jis iškritęs iš vežimo. Jo įsitikinimu, jo vadeliojamo vežimo dešinės pusės ratai važiavo kelkraščiu, kairės pusės – asfaltuota kelio dalimi. Jis apsisukti nemėgino, namus galima buvo pasiekti važiuojant kitu keliu – pavažiavus link Pakražančio kaimo ir tuomet pasukus į dešinę. Neprisimena, koks girtumas jam buvo nustatytas po eismo įvykio, užmigęs prieš susidūrimą nebuvo.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad eismo įvykis, kurio metu jis atsitrenkė į priekyje važiuojantį vežimą, įvyko tamsiu paros metu. Tą vakarą jis iš Šiaulių važiavo namo į Kauną. Važiuodamas Paprūdžių gyvenviete viršijo greitį, buvo nufotografuotas stacionariu greičio matuokliu, tuomet sulėtinęs važiavimo greitį, įjungęs autopilotą, važiavo 80 km/h greičiu. Eismas buvo intensyvus, iš priekio akino važiuojantys vilkikai. Nuo Paprūdžių gyvenvietės pavažiavus ne daugiau poros kilometrų, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį arkliu tempiamą vežimą. Vežimą jis pastebėjo likus iki jo 5-6 metrams, jis bandė stabdyti, bet susidūrimo neišvengė. Vežimo jis nepastebėjo, nes atšvaitų ant vežimo nebuvo, jame važiavę žmonės šviesą atspindinčių liemenių nevilkėjo, buvo apsirengę tamsiai. Jis įsitikinęs, kad vežimas važiavo asfaltuota kelio dalimi, jo ratai nesiekė kelkraščio. Po susidūrimo ant asfalto liko vežimo ratų žymės, iš kurių galima buvo spręsti, kad vežimas važiavo arčiau ašinės linijos ir jam susidarė įspūdis, kad vežimas ruošėsi sukti į kairę.

Nukentėjusioji I. S. Ž. parodė, kad tą dieną, kai įvyko avarija, ji su buvusiu sutuoktiniu arklio tempiamu vežimu važiavo į (duomenys neskelbtini) pirkti grūdų, po to buvo užsukę pas dukters uošvius, kur ji gėrė alų. Kad Č. Ž. vartotų alkoholį, ji nematė, kartu su juo negėrė. Kai ji svečiavosi, jis saugojo arklį gatvėje. Namo važiavo pavakare, buvo prieblanda, kai į jų vežimą atsitrenkė automobilis. Vežimą vadeliojo Č. Ž., kuris sėdėjo vežimo priekyje, ji sėdėjusi vežimo gale, ant vežimo grindų. Šviesą atspindinčių liemenių jie nevilkėjo, matė, kad vežimo vienoje pusėje būdavo atšvaitas, tačiau, ar tą dieną jis buvo, negali pasakyti, važiuodama nepasižiūrėjusi. Kadangi buvo pradėję temti, ji liepusi Č. Ž. važiuoti pas dukrą, kur būtų palikę arklį, o žentas juos automobiliu būtų parvežęs namo. Tik pravažiavus posūkį, į juos trenkėsi automobilis. Kad nuvažiuoti pas dukrą, jiems reikėjo pasukti į dešinę, į platų, aiškiai matomą vieškelį, vedantį į Kūprės mišką. Kodėl Č. Ž. nepasuko pas dukrą, ji nežino, neklausė. Gale sėdėdama nematė, ar Č. Ž. buvo užsnūdęs. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji ligoninėje gydėsi penkias dienas, Č. Ž. jokių pretenzijų neturi.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2011 m. lapkričio 16 d. prieš 19 val. važiavo iš Kelmės į (duomenys neskelbtini), namo. Paprūdžių gyvenvietėje, prieš greičio matuoklį ją aplenkė automobilis, kuris akivaizdžiai viršijo leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje. Suveikus stacionaraus greičio matuoklio blykstei, ją aplenkusio automobilio greitis buvo užfiksuotas ir ji pamačiusi, kaip vairuotojas pristabdė automobilį, sulėtino greitį. Kiti automobiliai jos neaplenkė, pasibaigus Paprūdžių gyvenvietei ji važiavusi ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Kurį laiką akiratyje matė važiuojantį ją aplenkusį automobilį, tačiau jam užkilus į įkalnę ir nuo jos leidžiantis iš jos akiračio automobilis dingo. Nuo tos vietos, kur automobilis ją aplenkė, nuvažiavus apie 3 kilometrus įvyko eismo įvykis. Privažiavusi ji pamatė sudaužytą arklinį vežimą, du sužalotus žmones ir arklį. Vežimo nuolaužos buvo važiuojamojoje kelio dalyje, abu žmonės gulėjo ant asfalto, moteris – arčiau ašinės kelio linijos, vyras arčiau kelkraščio linijos, jie nevilkėjo šviesą atspindinčių liemenių, arklys buvo nublokštas kelkraštyje, prie griovio. Aplinkui mėtėsi alaus buteliai, maišelis su maisto produktais. Ji pirmoji privažiavo eismo įvykio vietą, iš karto po susidūrimo, ji iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Atšvaitų ant vežimo ji nematė, ant kelio mėtėsi stiklų, butelio šukių, tačiau sudaužytų atšvaitų tarp jų nesimatė.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), netoli tos vietos, kur įvyko eismo įvykis. Tą dieną važiuodami į (duomenys neskelbtini) pas ją buvo užsukę tėvai, apie 18 val. išgirdusi trenksmą ir arklio žvengimą, atskubėjo į įvykio vietą. Buvo tamsu. Mama gulėjo kelio viduryje, ant baltos ašinės kelio linijos, tėvas - dešinėje pusėje ant asfalto. Tėvai buvo žadėję grįždami užsukti pas ją, tačiau neužsuko, eismo įvykis įvyko jau pravažiavus posūkį į jos namus. Tėvai šviesą atspindinčių liemenių neturėjo, kai ji išlydėjo tėvus iš savo namų, jai atrodo, kad vienoje vežimo pusėje buvo atšvaitas, tačiau tiksliai neprisimena ir tvirtinti to negali.

Liudytojas A. D., Kelmės rajono PK patrulis, parodė, kad po 18 val. gavę iš Kelmės rajono PK budėtojo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kartu su patruliu P. B. nuvyko į vietą. Važiuojamojoje kelio dalyje gulėjo vyriškis ir moteriškė, stovėjo apgadintas automobilis Toyota, už jo galo gulėjo arklys, ant kelio mėtėsi vežimo nuolaužos. Policijos pareigūnas A. B. braižė įvykio schemą, pareigūnai nuodugniai apžiūrėję vietą atšvaitų šukių neradę. Susidūrimas įvyko pravažiavus posūkį į mišką, už 50-70 m. Pagal vežimu važiavusių žmonių, vežimo nuolaužų, automobilio išsidėstymą sprendė, kad susidūrimas įvyko važiuojamojoje kelio dalyje. Požymių, kad vežimas važiavo kelkraščiu, o automobilis jį kliudė, nenustatyta.

Liudytojas P. B., Kelmės rajono PK patrulis, parodė, kad į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai atvyko paskui greitosios medicininės pagalbos automobilį. Netoli ašinės kelio linijos gulėjo moteris, dešinėje važiuojamosios kelio dalies viduryje gulėjo vyriškis. Atvykus tyrėjui A. B., policijos pareigūnai braižė schemą, apžiūrėjo įvykio detales. Nei vyriškis, nei moteris nevilkėjo šviesą atspindinčių liemenių, vilkėjo tamsiais rūbais, jokių atšvaitų nei ant vežimo nuolaužų, nei tarp kelyje besimėtančių šukių nesimatė.

Liudytojas A. B. parodė, kad į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) jis atvykęs apie 20 val. Važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo apgadintas automobilis, šalia jo šalikelėje gulėjo arklys, aplinkui mėtėsi nuolaužos. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad atsitrenkė į vežimą, nukentėjusieji išvežti į ligoninę. Su pareigūnu P. B., išmatavę eismo įvykio vietą, nubraižė schemą. Pareigūnai apžiūrėję visas nuolaužas, šukes. Atšvaitų ar šviesą atspindinčių detalių, šukių nei ant kelio, nei tarp nuolaužų šalikelėje neradę.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 4-7), eismo įvykio vietos plano (b.l. 8), foto nuotraukų (b.l. 9) matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje Ryga- Šiauliai- Tauragė- Kaliningradas, kelio danga šlapia, važiuojamojoje kelio dalyje stovi automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia jo, šalikelėje guli sužalotas arklys, vežimo nuolaužos, stiklo ir plastmasinių detalių šukės išsibarsčiusios visoje važiuojamojoje kelio dalyje, vežimo ratų žymės paliktos važiuojamojoje asfaltuoto kelio dalyje.

Apžiūros protokole (b.l. 10-12) užfiksuoti automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai : apgadinta automobilio priekinė dalis – variklio dangtis, sparnai, apdailos priekinė detalė, žibintai, kairės pusės priekinis ratas.

Atlikus eismo įvykio tyrimą specialisto išvadoje (b.l. 15-17) konstatuota, kad šioje eismo situacijoje automobilio TOYOTA AVENSIS ir vežimo susidūrimas kelio pločio atžvilgiu įvyko dešinėje eismo juostoje (žiūr. link Kryžkalnio), ne mažesniu nei 1,5 m atstumu nuo dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto, o kelio ilgio atžvilgiu, tikėtina, kad susidūrimas įvyko ties vežimo paliktų vėžių pradžia. Specialisto išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, kad tiek ant sausos, tiek ant šlapios asfalto dangos išliktų vežimo riedėjimo pėdsakai, todėl daugiau tikėtina, kad šios vėžės susidarė susidūrimo eigoje, automobiliui TOYOTA AVENSIS susidūrus su vežimu ir jį stumiant.

Iš medicininės apžiūros akto (b.l. 24), specialisto išvados (b.l. 23) matyti, kad V. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, eismo įvykio metu jis buvo blaivus.

Iš specialisto išvados (b.l. 19), medicininės apžiūros akto (b.l. 20) matyti, kad iš karto po eismo įvykio Č. Ž. kraujyje rasta 2.06 promilės etilo alkoholio, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis.

Iš specialisto išvados (b.l. 21) matyti, kad I. S. Ž. kraujyje rasta 2.75 promilės etilo alkoholio. / b. b.l. 21/

Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l. 36) nurodyta, jog eismo įvykio metu 2011 m. lapkričio 16 d. I. S. Ž. padaryta kaktos muštinė žaizda, kairės pusės VII -VIII-IX šonkaulių lūžiai; sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (eismo įvykio metu galiojusi 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija), nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal šių taisyklių 73 punkto nuostatas – vadelioti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, tik kai jo nėra – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pagal Kelių eismo taisyklių 74 punkto nuostatų reikalavimus vadeliojamo vežimo priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo gabaritus. 77.7. punktas draudžia vadelioti neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad Č. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tamsiu paros metu vadeliojo arkliu tempiamą vežimą. Teismas abejoti neprieštaringais, nuosekliais liudytojų parodymais, eismo įvykio teismo eksperto pateikta specialisto išvada neturi pagrindo. Iš visumos įrodymų - liudytojų parodymų, eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir įvykio vietos schemoje užfiksuotų aplinkybių, specialisto išvados – vežimu važiavę Č. Ž. ir I. S. Ž. gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje, pagrindinė vežimo nuolaužų dalis - taip pat važiuojamojoje dalyje, arklinio vežimo ratų paliktos žymės asfaltuotoje kelio dalyje, automobilio TOYOTA AVENSIS padėtis po eismo įvykio įgalina teigti, kad Č. Ž. vadeliojamas vežimas betarpiškai prieš susidūrimą važiavo važiuojamąja kelio dalimi, o ne kelkraščiu, kuris toje vietoje buvo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Nors kaltinamasis teigė, kad kažkada prie jo vadeliojamo vežimo galinės dalies buvo prikalti atšvaitai, tačiau atšvaitų buvimą patvirtinančių jokių įrodymų nėra – tarp nuolaužų atšvaitų šukių nerasta, liudytojų A. K., policijos pareigūnų A. D. ir P. B., kurie iš karto po susidūrimo atvyko į įvykio vietą, parodymai abejonių nekelia. Šie liudytojai jokių atšvaitų ar jų šukių įvykio vietoje nematė, policijos pareigūnai, apžiūrėdami įvykio vietą, atšvaitų ar jų likučių nerado. Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies ir tvirtino, kad jo vadeliojamas vežimas buvo paženklintas šviesą atspindinčiais atšvaitais, tačiau jo atšvaitų apibūdinimas akivaizdžiai neatitiko KET 74 punkto reikalavimų. Jo vadeliojamo vežimo priekyje nebuvo baltų, iš šonų – oranžinių, gale – raudonų šviesos atšvaitų, kurie būtų pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymėtų kraštinius vežimo gabaritus. Važiuodamas tamsiu paros metu važiuojamąja kelio dalimi, be šviesą atspindinčių atšvaitų, buvo sunkiai pastebimas kitiems eismo dalyviams, taip sudarydamas kliūtį, ko pasekoje, V. S. vairuojamas automobilis TOYOTA AVENSIS atsitrenkė į Č. Ž. vadeliuojamą vežimą, susidūrimo metu nesunkiai sužalota vežime važiavusi I. S. Ž., apgadinta V. S. transporto priemonė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Č. Ž. įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. Č. Ž. nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, būdamas neblaivus nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (tamsiu paros metu vadelioja be atšvaitų, važiuoja važiuojamąja kelio dalimi), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimų gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, būdamas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti. T. y. pasirūpinti atšvaitais, važiuoti kelkraščiu, važiuodamas vadeliodamas važiuojamąja kelio dalimi Č. Ž. privalėjo įsitikinti, kad taip bus saugu ir nesudarys kliūties transporto priemonėms, važiuojančioms keliu. Taigi, kaltinamojo Č. Ž. kaltė inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.

Dėl civilinių ieškinių

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį (b.l. 39-40), prašė priteisti iš kaltinamojo 1958,18 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusios I. S. Ž. gydymą. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašo (b.l. 41) matyti, kad už I. S. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 2011 m. lapkričio 16 – 23 dienomis VšĮ Kelmės ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 1959,18 Lt. Pripažinus kaltinamąjį Č. Ž. kaltu dėl I. S. Ž. sužalojimo, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusio gydymo išlaidos.

UADB „ERGO Lietuva“, vadovaudamasi transporto priemonių draudimo sutartimi, sudaryta su V. S., kuria buvo apdraustas automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinusi eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėjo nukentėjusiajam 25183 Lt. draudimo išmoką. Pripažinus Č. Ž. kaltu dėl eismo įvykio, jam tenka pareiga atlyginti atsiradusius visus nuostolius, todėl tenkintinas draudimo bedrovės 25183 Lt civilinis ieškinys, kuriuo regreso tvarka atlyginami bendrovei padaryti nuostoliai, atsiradę dėl eismo įvykio metu apgadinto nukentėjusiojo V. S. automobilio. Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d. numatyta, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Žala draudimo bendrovei padaryta neatsargiu nusikaltimu, kaltinamasis Č. Ž., iš kurio priteistina žala, pensininkas, kitų pajamų, išskyrus nedidelę pensiją, neturi, todėl yra pagrindo manyti, kad jo turtinė padėtis itin sunki, realių pajamų ir galimybių atlyginti draudimo bendrovei padarytus nuostolius iš karto neturi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad priteisus penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo gana didelės sumos – 25183 Lt, būtų itin pabloginta kaltinamojo turtinė padėtis, todėl teismas UADB „ERGO Lietuva“ procesinių palūkanų nepriteisia.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo Č. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo Č. Ž. padaryti KET pažeidimai – vadeliavimas apsvaigus nuo alkoholio, tamsiu paros metu be atšvaitų, – yra vieni iš pavojingiausių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltės neigimas teisme, eismo įvykio kilimo priežasčių nepripažinimas yra akivaizdus kaltinamojo mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi Č. Ž. kaltės nepripažino, nukentėjusiojo V. S. neatsiprašė, nedirba, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. sankcijoje – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas neatsargus nusikaltimas, Č. Ž. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji V. S. ir I. S. Ž. kaltinamajam pretenzijų nereiškia, nukentėjusysis V. S., nors kaltinamasis jo neatsiprašė, tačiau kaltinamajam atleido, Č. Ž. yra garbaus amžiaus, pensininkas, iš jo elgesio teisme matyti, kad jis pergyvena dėl atsiradusių pasekmių, todėl jam skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

Č. Ž. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnumoje. Priteisti iš Č. Ž. 1958,18 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 18 ct.) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

UADB „ERGO Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš Č. Ž. uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ 25183 (dvidešimt penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris) litus žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė