- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-75/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00031-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Elena Vainienė (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- D. V.
- Nukentėjusysis
- B. J.
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 55 MGL (7 150 Lt) dydžio bauda, jas visiškai sudedant, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 55 MGL (7 150 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš D. V. priteista B. J. 78 000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2007 m. vasario 5 d. banko pavedimu ir grynaisiais iš B. J. gavo 130 000 Lt, skirtų žemės sklypui Panevėžio rajone nupirkti, tačiau pirkimo sandoriui neįvykus, pinigų B. J. negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą – B. J. pinigus – 130 000 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. V. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti jos bylą iš naujo, perkvalifikuoti jos nusikalstamus veiksmus ir sušvelninti jai paskirtą bausmę.
Apeliantė, prašydama perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką, nurodo, jog ji prarado savo ir nukentėjusiojo B. J. pinigus, tačiau jokio turto neįsigijo ir nepavertė pinigų savo turtu. Dirba ir niekur nesislapsto, mano, kad iki metų pabaigos grąžins visą įsiskolinimą.
Apeliantės manymu, jai paskirta per griežta bausmė. Ji pagal galimybes, savo noru, dalimis nukentėjusiajam grąžina susidariusį įsiskolinimą, tačiau dėl Lietuvoje įsivyravusios krizės buvo laikotarpis, kai ji neturėjo pajamų ir negalėjo vykdyti įsipareigojimų. Savo skolos nukentėjusiajam neneigia, mano, kad dirbdama galėtų greičiau grąžinti skolą nei būdama nelaisvėje. Be to, ji turi sveikatos problemų. Jai nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatyta, ar ši liga yra įtraukta į ligų sąrašą, pagal kurį būtų galimas atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės. Ji prašė pirmosios instancijos teismo atlikti ekspertizę dėl jos sveikatos būklės, tačiau teismas šį jos prašymą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nuteistoji D. V. ir jos gynėja prašė tenkinti nuteistosios D. V. apeliacinį skundą.
Prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios D. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė nuteistoji D. V. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jos nusikalstamus veiksmus ir sušvelninti jai paskirtą bausmę.
Abu apeliantės prašymai atmetami.
Apeliantė savo skunde prašydama perkvalifikuoti jos nusikalstamus veiksmus, nenurodė kaip, jos nuomone, turėtų būti kvalifikuojama jos padaryta nusikalstama veika. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės neginčija savo kaltės, pripažįsta skolą nukentėjusiajam, tačiau teigia, kad už nukentėjusiojo pinigus ji jokio turto neįgijo ir nepavertė jų savu turtu.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad objektyviajai nusikaltimo - turto pasisavinimo - pusei būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis B. J. davė nuteistajai 130 000 Lt konkrečiam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įgyti, tačiau šiam sandoriui neįvykus nuteistoji pinigų nukentėjusiajam negrąžino, o juos panaudojo savo tikslams. Nuteistoji pripažino, kad be nukentėjusiojo žinios, jo, savo ir iš kitų asmenų paskolintus pinigus pervedė nuteistosios neįvardintam asmeniui, kad šis, kaip tarpininkas, užsienio banke atidarytų sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kad būtų patvirtinta kredito linija sklypams pirkti, tačiau buvo apgauta (2 t., 192-193 b. l.). Tokie nuteistosios veiksmai su nukentėjusiojo jai patikėtais konkrečiai užduočiai atlikti pinigais rodo, kad ji, suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jai patikėtus nukentėjusiojo pinigus ir tuo pažeidžia nukentėjusiojo interesus bei daro jam materialinę žalą, ir to norėjo. Taigi nuteistosios padaryta veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Iš apeliacinio skundo turinio ir apeliacinės instancijos teisme išsakytų apeliantės prašymų matyti, jog esminis jos nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu motyvas – jai paskirtos bausmės griežtumas. Apeliantė mano, kad jai paskirta per griežta bausmė, todėl prašo ją sušvelninti. Tokį prašymą apeliantė grindžia tuo, kad ji savo skolos nukentėjusiajam neneigia, pagal galimybes, savo noru, dalimis nukentėjusiajam grąžina susidariusį įsiskolinimą ir mano, kad dirbdama galėtų greičiau grąžinti skolą nei būdama nelaisvėje. Be to, nurodo turinti sveikatos problemų, dėl kurių jai būtų sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo švelninti jai paskirtą bausmę.
Bausmės skyrimo pagrindai formuluojami BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
D. V. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis yra iki 10 metų. Nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, ji pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o tai yra turto pasisavinimą kvalifikuojantis požymis. Nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinta apeliantę charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad ji nusikaltimo padarymo metu nebuvo teista (2 t. 49 b. l.), tačiau turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimus (2 t., 56-58 b. l.). Atsižvelgta, kad nuteistoji atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajam (52 000 Lt), į jos amžių ir sveikatos būklę.
Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, D. V. paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra artima minimaliai BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai bausmei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aplinkybių, kurios leistų dar labiau nuteistajai švelninti paskirtą bausmę, nenustatė.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apeliantės prašymu, teismas nuteistajai paskyrė ambulatorinę teismo medicinos ekspertizę, tikslu nustatyti nuteistosios sveikatos būklę ir jos galimybę atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atlikus minėtą ekspertizę, ekspertai pateikė išvadą, kad D. V. patvirtintos (duomenys neskelbtini) ligos: (duomenys neskelbtini), tačiau šios ligos nėra priskiriamos prie nepagydomų ir sunkių, nes jų nėra galiojančiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymo Nr. 969/578 „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąraše, todėl ji gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Ekspertai taip pat nurodė, jog nėra objektyvių medicininių patvirtintų kriterijų (pvz.. atitinkamo ligų/būklių sąrašo), kuriais remiantis galima būtų atsakyti, ar tiriamajai būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę (3 t., 24-29 b. l.). Ši ekspertų išvada eliminuoja galimybę nuteistajai taikyti BK 76 straipsnio nuostatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo ne kartą buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (2 t., 56-58 b. l.), buvo nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2 t., 133-135 b. l.), šios aplinkybės D. V. charakterizuoja kaip linkusią pažeidinėti įstatymus. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad ji pagal galimybes, dalimis nukentėjusiajam grąžina susidariusį įsiskolinimą, o teismo posėdžio metu nurodė turėsianti galimybę per mėnesį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistoji po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo (2011 m. balandžio 4 d.) būtų atlyginusi bent dalį nukentėjusiajam padarytos ir skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos, todėl apeliantės teiginiai apie jos dedamas pastangas ir galimybę greitu laiku atlyginti turtinę žalą vertinami kaip deklaratyvūs. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teismui svarstyti galimybę nuteistajai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai D. V. už jos padarytą kvalifikuotą svetimo turto pasisavinimą yra paskirta tinkama bausmė ir laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra įstatyminio pagrindo, todėl apeliantės prašymas – sušvelninti jai paskirtą bausmę - atmetamas.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistosios D. V. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios D. V. apeliacinį skundą atmesti.